- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2-1969/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“
- Atsakovas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“, Anykščių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Kretingos maistas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-964-227/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir prašė: 1) panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės Konkurse nustatymo; 2) panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl Konkurso nugalėtojo nustatymo; 3) pripažinti sutartį, sudarytą atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos su atsakovu VšĮ „Kretingos maistas“, niekine ir negaliojančia; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai sustabdyti viešųjų pirkimų procedūras, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus konkurse. Jeigu yra sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu dėl Konkurso objektų esančių paslaugų pirkimo ieškovas prašė sustabdyti šios sutarties vykdymą, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus pagal pasirašytą sutartį.
Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisėtų interesų gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma, būtų pažeistas viešasis interesas, teisingumo, lygiateisiškumo ir ekonomiškumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė, be kita ko, netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nutartyje nurodė, kad ginčas susijęs su viešuoju pirkimu. Atsakovo vykdomu viešuoju pirkimu siekiama sudaryti mokinių maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Viešajam interesui reikšminga yra ta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta numatytu laiku. Atsakovas, vykdydamas viešą pirkimą, veikia ne tiek savo interesais, kiek gindamas viešuosius interesus, t.y. siekia užtikrinti mokinių maitinimą, kai tuo tarpu ieškovas gina savo turtinius interesus. Taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir stabdant pirkimo procedūras, teismo nuomone, kyla grėsmė pažeisti viešuosius interesus, t.y. prasidėjus mokslo metams Anykščių rajono vidurinės mokyklos mokiniams iš viso nebus teikiamos maitinimo paslaugos, kas sukeltų moksleivių, tėvų, pedagogų nepasitenkinimą. Pasak teismo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas bei pažeistų viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad ieškovų teisės gali būti apgintos VPĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Smulkus urmas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sustabdyti sutarties dėl mokinių maitinimo paslaugos teikimo Anykščių rajono vidurinės mokyklose vykdymą, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus pagal pasirašytą sutartį.
1. Teismas nepagrįstai apsiribojo konstatavimu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą ir visiškai netyrė, ar viešasis interesas nebus pažeistas dar labiau, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius. Taip paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių analogiškose situacijose viešuosiuose pirkimuose taikymo galimybė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepasisakė dėl ieškovo argumentų (CPK 270 str. 4 d. 3 p.).
2. Teismas, nesustabdęs pirkimo sutarties vykdymo, sudarė galimybę atsakovams maitinimo paslaugų sutartį vykdyti, kai ji buvo sudaryta galimai pažeidžiant VPĮ įtvirtintus principus, racionalaus biudžeto lėšų naudojimo principą bei privatų ieškovo interesą laimėti konkursą ir gauti pelną. Ieškinio patenkinimo atveju būtų ginčijama nutartimi būtų patvirtintas galimai neteisėto paslaugų teikimo atsakovui faktas. Tokia situacija prieštarautų viešajam interesui, kadangi ji reikštų, jog restitucija jau suteiktų paslaugų atžvilgiu yra neįmanoma, o Anykščių rajono savivaldybės administracijos biudžeto lėšos tokioms paslaugoms apmokėti būtų pervestos imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sprendimų ir sandorio pagrindu. Teigia, kad pirkimo paslaugos kaina galimai bus daug didesnė, nei buvo pasiūlyta Konkurse. Pasak apelianto, taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas visų mokesčių mokėtojų viešasis interesas, kuris yra svarbesnis už daug siauresnės grupės interesus. Savivaldybės biudžeto lėšų tinkamas ir racionalus vykdymas ir yra viešasis interesas.
3. Byloje nėra jokių duomenų, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas
viešasis interesas. Konkursas nėra susijęs su ES finansinių lėšų naudojimu, kas pagal suformuotą teismų praktiką laikoma aplinkybe, ribojančia laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovo patvirtintose supaprastintų pirkimų taisyklėse yra įtvirtinta galimybė paslaugas pirkti apklausos būdu. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išlaikyta šalių interesą pusiausvyra.
4. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas neturėtų teisės pretenduoti į nuostolių atlyginimą, kadangi pirkimo sutartis Konkurse nebūtų sudaryta (VPĮ 96 str.), o jis tik įgytų teisę dalyvauti naujame konkurse, kuriame galėtų varžytis su kitais tiekėjais lygiomis teisėmis. Ieškovo galimybė vėliau siekti nuostolių atlyginimo neužtikrina šalių interesą pusiausvyros, teisingumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, mokinių maitinimas mokyklose yra sudėtinė konstitucinės valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata dalis. Mokinių maitinimo paslaugos yra susijusios su viešuoju interesu, nes tai glaudžiai susiję su jaunosios visuomenės dalies gerbūviu, ugdymu bei tinkama mityba. Sustabdžius sutarties vykdymą, pirmiausia nukentėtų mokinių iš nepasiturinčių šeimų, kurie visavertį maitinimą dažnai gali gauti tik mokyklose, interesai, o tai akivaizdžiai pažeistų įstatymuose įtvirtintas mokinių teises, tad ir viešąjį interesą. Nurodo, kad nėra visų VPĮ 56 straipsnio sąlygų vadovautis neskelbiamomis derybomis. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo bylose dėl mokinių maitinimo paslaugų viešojo pirkimo konkurso, teismas turėtų atsisakyti tenkinti apelianto atskirąjį skundą.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su viešojo intereso įgyvendinimu bei prieštarautų nuosekliai teismų praktikai, pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paralyžiuotas mokinių maitinimas. Ieškovo argumentai dėl tariamo jo interesų pažeidimo, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįsti. Ieškovo teisės gali būti apgintos kitomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 5 dalies nuostatą teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Net ir nustatęs galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Moksleivių maitinimas mokyklose yra sudėtinė šios konstitucinės valstybės pareigos dalis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad viena iš savivaldybės funkcijų yra maitinimo paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes atsakovo paskelbtas konkursas neatsiejamai susijęs su jaunosios visuomenės dalies gerbūviu, ugdymu bei tinkama mityba, tuo pačiu prisidedant prie jaunosios kartos sveikatos išsaugojimo. Sustabdžius viešojo pirkimo dėl moksleivių maitinimo paslaugos pirkimo konkurso procedūras, nukentėtų moksleivių interesai, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų sąlygoti viešojo intereso pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju ginčo viešasis pirkimas yra vykdomas dėl specifinių paslaugų teikimo – mokinių maitinimo mokyklose. Tad nėra pagrindo nesutikti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sutrikdyti moksleivių maitinimą, todėl nukentėtų gyvybiškai svarbūs interesai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas bei pažeistų viešąjį interesą.
Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas yra ekonomiškai tikslingas. Nėra pagrindo manyti, kad, sustabdžius sutarties vykdymą, moksleivių maitinimas gali būti organizuotas taip pat gerai ir ekonomiškai, kaip ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nors šis teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau tai, esant viešajam interesui, nepatvirtina būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į proporcingumo bei viešojo intereso apsaugos principus, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovo galimybė vėliau siekti nuostolių atlyginimo neužtikrina šalių interesą pusiausvyros, teisingumo principų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą.