- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-433-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09552-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. atstovo advokato Romualdo Mikliušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutarimo, kuriuo J. M. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubausta 100 litų (28 eurų) dydžio bauda, pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir nubausta 3000 litų (868 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. M. paskirta 3000 litų (868 eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. teismo nubausta už tai, kad ji 2014-06-16 apie 18 val. Vilniuje, Dominikonų g. 6, esančioje aikštelėje, vairuodama automobilį „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė gale pristabdžiusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 bei 232 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. M. atstovas adv. R. Mikliušas prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 str. 1 d. arba paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismo posėdžio metu J. M. iš esmės pripažino apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau ji neigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, nes susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Teigia, kad nukentėjusysis dėl kažkokių priežasčių apsigalvojo ir iškvietė policiją. J. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos turėjo būti nutraukta, nes tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos J. M. neturėjo.
Skunde taip pat nurodoma, kad jeigu byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teisme J. M. patvirtino, kad susitarė su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo, nurodė pastarajam , kur važiuoti ir kur automobilis bus suremontuotas. Šias aplinkybes patvirtina aikštelės, kuriame įvyko minėtas autoįvykis, vaizdo įrašas. Atstovo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir galėjo J. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. M. nubausta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. M. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, J. M. atstovas advokatas Mikliušas neginčija jos kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, tačiau nurodo, kad J. M. iš esmės pripažino apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau ji neigė pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, nes susitarė su nukentėjusiuoju dėl jo automobiliui padarytos žalos atlyginimo, todėl byla šioje dalyje neva jos atžvilgiu turi būti nutraukta.
Administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad J. M., vairuodama automobilį „Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė gale pristabdžiusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, todėl turėjo apie jį pranešti policijai arba, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., sutarus su kitu eismo įvykio dalyviu, šiuo atveju automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju T. M. privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti deklaraciją. Apylinkės teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, jog automobilio sugadinimas yra nežymus, tyčios pasitraukti neturėjo. Atėjo vairuotojas, kuris pasakė, jog ji įvažiavo. Tuomet ji pasakė vyrams, kad pažiūrėtų, ar kas atsitiko, o šie pasakė, kad ji gali važiuoti. Apie apgadinimus niekas nesakė, tai, kad policija buvo iškviesta, ji sužinojo tik kitą dieną. Pažymėtina, jog pažeidėja suvokė įvykus eismo įvykiui. Nukentėjusysis T. M. parodė, kad išvažinėjo iš aikštelės, kai automobilis „Porche“ galu atsirėmė į jo automobilį. Jis pasakė automobilio „Porche“ vairuotojai, kad pastaroji atsitrenkė į jo automobilį, tačiau ši nesureagavo, nelipo iš automobilio, pasakė, kad „Krasta“ sutvarkys ir nuvažiavo. Tuomet jis patraukė savo automobilį ir iškvietė policiją. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad J. M. su T. M. nesusitarė dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio deklaracijos neužpildė, todėl šiuo atveju buvo būtina iškviesti policijos pareigūnus ir jų laukti, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, t.y. J. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo neiškvietusi pareigūnų ir nepalaukusi, kol atvyks nukentėjusiojo asmens iškviesti pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino J. M. kalta dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Apeliaciniame skunde be argumentų, susijusių su J. M. kalte padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, taip pat teigiama, kad teismas apeliantės atžvilgiu galėjo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).
Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 str. 1 d. gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinant pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo J. M. motyvus matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatytos apeliantės atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertino tai, kad pastaroji anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, dėl ko J. M. atžvilgiu paskyrė minimalią ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apeliantės atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Tokių aplinkybių nepateikė ir J. M. atstovas adv. R. Mikliušas. Pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, J. M. atstovo adv. R. Mikliušo apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimą, dėl ko naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. atstovo advokato Romualdo Mikliušo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.