Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Vilijai Verseckaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal D. M. skundą dėl Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos (Komisija) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato įgaliota pareigūnė 2009 m. birželio 1 d. D. M. surašė ATP protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 9 d. apie 8 val. 30 min. savavališkai išlaužė bendrasavininkiams V. M. , D. M. ir jam pačiam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, duris. Tuo nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, įvykdė tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nepadarydamas esminės žalos bendrasavininkių atžvilgiu (b. l. 52). Komisija 2009 m. birželio 18 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 str., padarymą D. M. skyrė administracinę nuobaudą - 150 Lt baudą (b. 1. 35-36).

Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo parašo panaikinti minėtą nutarimą bei juo paskirtą administracinę nuobaudą.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje, o posėdis nebuvo atidėtas, todėl negalėjo Komisijai duoti paaiškinimų ir taip ginti savo teises. Tvirtina, kad buvo priverstas pakeisti spynas, nes V. M. ir D. M. patys buvo savavališkai pakeitę namo užraktus. Dėl kilusio ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo V. M. ir D. M. siekė apriboti jo galimybes naudotis bendru turtu. Dėl tokių šių asmenų veiksmų 2008 m. lapkričio mėn. kreipėsi į policiją. Tačiau analogiškuose V. M. ir D. M. veiksmuose, kai šie senąsias namo (duomenys neskelbtini), Varėnoje, spynas pakeitė naujomis, jo apie tai neinformuodami ir neduodami rakto, neįžvelgta jokių administracinių teisės pažeidimų. Tuo tarpu jo veiksmai, kurie iš esmės prilygsta V. M. ir D. M. aukščiau paminėtiems veiksmams, tyrėjos bei Komisijos vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjamas ginčas tarp bendrasavininkių dėl turto padalijimo, kur taip pat bus išspręstas ir klausimas dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos. Komisija neįvertino, kad šiuo atveju yra susiklostę ne administraciniai teisiniai santykiai, o civiliniai, todėl privalėjo nutraukti bylos nagrinėjimą. Dėl to administracinės nuobaudos paskyrimas yra neteisėtas. Tarp bendraturčių kilę nesutarimai dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos sprendžiami teisme vadovaujantis civilinės teisės normomis. Būtent dėl to ir buvo inicijuota civilinė byla.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė D. M. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 188 d. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį už tai, kad 2009 m. kovo 9 d. apie 8 val. 30 min. savavališkai išlaužė bendrasavininkiams V. M., D. M. ir jam pačiam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, duris; tuo nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, įvykdė tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nepadarydamas esminės žalos bendrasavininkių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 str. nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328-329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 251-252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 258).

ATPK 188 str. įtvirtina teisės norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui ATP protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Kaip matyti iš ATP protokolo, jame nėra nurodyta, kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė D. M., nors ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti ATP protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja ATP protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas ATP protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Įvertinus ATP protokole suformuluotą kaltinimą, spręstina, kad jis yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio. Tuo tarpu nurodant pažeistą teisės normą priimtame nutarime, kuriuo skirta administracinė nuobauda, yra nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos. Darant nutarime prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, yra pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti ATP bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Teismo vertinimu, D. M. surašytas ATP protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali. Dėl šios priežasties Komisijos 2009 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas naikintinas, pažeidimo byla grąžintina Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Pažymėtina, kad analogišką praktiką, nustačius esminius ATP protokolo trūkumus, formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (pvz., 2009 m. birželio 12 d. nutartys adm. bylose Nr. N444-1530/2009 ir Nr. N444-1533/2009, 2010 m. sausio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-3026/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 18 d. nutarimą, kuriuo D. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti pažeidimo bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.