- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- I1-9238-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00344-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Z. (toliau- ir pareiškėjas, ir A. Z.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau– ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Sanitariniame mazge buvo stebimas per durų langelį, neįėjus į kameras. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros vėdinimo sistemos ir buvo tik tupiamo tipo unitazai. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė stresą, orumo pažeidimus, gilius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 6-8) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas periodiškai buvo laikomas vienas įvairiose Areštinės kamerose. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Tinkamą techninę sanitarinio mazgo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų. Patikrinimo metu tikrintos ir kameros Nr. 3 ir 9, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Analogiškai tinkamą techninę sanitarinio mazgo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80) PA-2233 ir 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 15.4.8) PA-9834. Areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinių dalių kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį. 2005 metais ir 2013 metais atlikus Areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, kameras yra galimybė vėdinti per langus, kurie atsidaro. Pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, nurodė, kad jis žalą patyrė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (b.l.16-18), todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, t.y. kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų bei tinkamu privatumo užtikrinimu.
Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kurių pareiškėjas neginčija, pareiškėjas Areštinėje nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 17.04 val. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. 17.25 val. laikytas 9 kameroje vienas; nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 17.25 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. 10.38 val. laikytas 3 kameroje vienas.
Kaip matyti iš šių duomenų, pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas. Be to, Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinių dalių kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį. Teismo vertinimu, pareiškėjui kalint vienam kameroje, jo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį dar su vienu ar daugiau asmenų, todėl nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip žala, atlygintina CK 6.271 straipsnio prasme.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Areštinės kamerose nebuvo atskiros vėdinimo sistemos.
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-322 (20.14.3.5.12), 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA-2233 (b. l. 21-22) ir 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto Nr. (5-12 15.4.8) PA-9834 (b. l. 21-27) matyti, kad patikrinimų metu Areštinės kamerose buvo patikrintas ištraukiamosios-teikiamosios ventiliacijos veikimas, patikrinta galimybė vėdinti Areštinės kameras per langus. Patikrinimų metu buvo patikrintos 3 ir 9 Areštinės kameros, tai yra tos kameros, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Konstatuota, jog Areštinės kamerose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, jog 2005 metais ir 2013 metais atlikus Areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, be to kiekvienoje kameroje įrengti langai, kurie atsidaro, tai yra gali būti papildomai vėdinama per langus. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes juos patvirtina anksčiau aptartos aplinkybės, todėl konstatuotina, jog Panevėžio AVPK tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Areštinės kamerose buvo tik tupiamo tipo unitazai.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali būti ir tupiamas) ir praustuve. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupiami, todėl konstatuotina, jog Panevėžio AVPK teisinio reglamentavimo nepažeidė.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Areštinė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius Areštinės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.