- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- II-145-162/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00030-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Nukentėjusysis
- G.T.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., nukentėjusiajam G.T., 2009 m. kovo 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009-02-17 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. vasario 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. K. 2009 m. vasario 9 d. 09.43 val. Tauragėje, Vytauto g. – Juozo Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido automobilio, važiavusio tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui, ir su juo susidūrė bei atsitrenkė į stulpą, priklausantį V.B. individualiai įmonei. Vairavo transporto priemonę neapdraudęs privalomosios civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 165 ir 238 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.
2009 m. vasario 17 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu D. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 200 litų bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 120 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 litų bauda.
Šalies argumentai
Skundu D. K. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog 2009 m. vasario 9 d. apie 9.43 val. važiavo Juozo Tumo-Vaižganto gatve apie 40-45 km/h greičiu ir jam degė žalias šviesoforo signalas. Automobilis „Ford Transit“, vairuojamas nukentėjusiojo G.T., važiavo Vytauto gatve jam iš kairės ir įvažiavo į sankryžą, kai G.T. degė raudonas šviesoforo signalas su papildoma sekcija sukti į dešinę, jei nėra kliūties iš kairės. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl G.T. kaltės. Pažymi, kad jis atsitrenkė į antra kelio juostos dalimi važiavusio automobilio priekinę dalį, o ne pirma kelio juosta važiavusį automobilį, vadinasi, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui.
Teismo posėdžio metu D. K. patikslino savo reikalavimą – pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje (neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimas), tačiau prašo panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 34). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu (b.l. 44) prašo atmesti D. K. skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nagrinėjant administracinę bylą buvo remtasi pareigūnų, įforminusių eismo įvykį, surinkta medžiaga, liudytojų paaiškinimais.
Nukentėjusysis G.T. nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu. Paaiškino, jog Vytauto gatve centro link per Juozo Tumo-Vaižganto – Vytauto gatvių sankryžą važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui. Teigia, kad KET taisykles pažeidė D. K., važiavęs per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir atsitrenkęs į jo vairuojamą „Ford Transit“ automobilį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybėn privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį – už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimą (stovėjimą) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).
Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.11) konstatuota, jog D. K. vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido automobilio, važiavusio tiesiai, todėl su juo susidūrė. Tokiais veiksmais pažeidė KET 165 ir 238 punktų reikalavimus, veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 123 straipsnio 5 dalį, tačiau skundžiamu nutarimu (b.l. 12) veika dar kvalifikuota ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį (už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui).
KET 238 punktas leidžia dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. KET 165 punktas nustato, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė (važiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl kurio buvo susidurta su kita transporto priemone ir jos abi apgadintos) ir KET 165 punkto reikalavimas prieštarauja vienas kitam.
D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, tuo tarpu skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu ne tik dėl minėtų pažeidimų, bet ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu nepagrįstai praplečiant kaltinimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia važiavęs degant draudžiamam šviesoforo signalui ir nepraleidęs automobilio, važiuojančio teisiai, bei sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinti automobiliai „Toyota Corolla“ ir „Ford Transit“. D. K. pripažįsta vairavęs transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, jog eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo G.T. kaltės, nes jis važiuodamas Vytauto gatve suko į dešinę, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir nepraleido jo vairuojamo automobilio.
Byloje įrodymai dėl to, kuris iš vairuotojų – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. ar nukentėjusysis G.T. – įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tai nulėmė transporto priemonių susidūrimą, prieštaringi.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo metu ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis važiavo Juozo Tumo-Vaižganto gatve, kur galimas tik vienpusis eismas, ir privažiavęs minėtos gatvės sankryžą su Vytauto gatve, degant leidžiamam šviesoforo signalui, važiavo tiesiai. Įvažiavęs į sankryžą pamatė į sankryžą iš dešinės pusės įvažiuojantį „Ford Transit“ automobilį, vairuojamą nukentėjusiojo G.T., dėl kurio kaltės ir įvyko susidūrimas (b.l. 14). Paaiškino, jog eismo įvykio metu dingo jos mašinos stabdžiai, todėl po susidūrimo su „Ford Transit“ atsitrenkė ir į stulpą. Transporto priemonės susidūrė sankryžos vidurio kairėje pusėje pagal jo važiavimo kryptį.
Nukentėjusysis G.T. paaiškino važiavęs Vytauto gatve centro link ir ties namu Nr. 50 pamatęs jam degantį žalią šviesoforo signalą važiavo per sankryžą tiesiai, tačiau pajuto smūgį į jo automobilio kairę pusę. Susidūrimas įvyko pravažiavus apie 1 metrą nuo gatvių sankryžos vidurio. Policijos pareigūnams aplinkybes dėl eismo įvykio nurodė susidūrimo aplinkybes matę liudytojai.
Liudytojas K.L.(policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. dėl eismo įvykio buvo surašytas remiantis liudytojų – eismo įvykį mačiusių R.L. ir V.S. – paaiškinimais ir fotonuotraukomis. Pažymėjo, kad kelio danga buvo šlapia, todėl nesimatė stabdymo žymių, neprisimena, ar buvo transporto priemonių stiklų šukių, plastmasinių dalių nuolaužų. Jo teigimu, liudytojai buvo apklausti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole liudytojų paaiškinimai nenurodyti prie pridedamų dokumentų.
Liudytojas E.K. parodė, jog jis važiavo automobiliu „Audi 100“ Vytauto gatve centro link paskui nukentėjusiojo vairuojamą „Ford Transit“ automobilį. G.T. parodė posūkį į dešinę ir nestabdydamas suko į Juozo Tumo-Vaižganto gatvę, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Parodė, jog sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, kuri vairuotojams leidžia sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jis privalėjo duoti kelią D. K. vairuojamam automobiliui. „Ford Transit“ automobilis pavažiavo į priekį ir suko į dešinę. Liudytojo teigimu susidūrimas įvyko pravažiavus sankryžą – taip, kaip nurodyta eismo įvykio vietos schemoje, po susidūrimo transporto priemonės nepajudėjo. Susidūrus pabiro transporto priemonių stiklai, šukės, kurios buvo mašinų priekyje.
Liudytojas V.S. 2009 m. vasario 9 d. paaiškinime (b.l. 18) nurodė važiavęs Vytauto gatve nuo Dariaus ir Girėno gatvės Tauragės miesto prokuratūros link. Matė, kad Vytauto gatve važiuojantiems automobiliams degė žalias šviesoforo signalas. Nuo geležinkelio pusės atvažiavęs autobusas važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, kai į jį trenkėsi automobilis, važiavęs Juozo Tumo-Vaižganto gatve. Nurodė, jog tai, kad degė žalias šviesoforo signalas, matė ir jo žmona. Liudytojas į teismo posėdį neatvyko, nes yra ligonis. Pareiškimu V.S. (b.l. 40) prašo remtis aplinkybėmis, nurodytomis jo paaiškinime.
Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, siekdami išsiaiškinti pažeidimą, neapklausė jo žmonos, galinčios patvirtinti ar paneigti faktinę aplinkybę dėl šviesoforo signalo.
Liudytoja R.L. 2009 m. vasario 9 d. paaiškinime (b.l. 17) nurodė, jog nuo parduotuvės Vytauto g. 50 kampo pastebėjo, kad lengvojo automobilio vairuotojas, važiuodamas tiesiai per reguliuojamą sankryžą Juozo Tumo-Vaižganto gatve, atsitrenkė į kitą automobilį, po to į stulpą ir sustojo. Nurodė, jog lengvojo automobilio vairuotojas, kiek spėjo pamatyti, važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Pažymėtina, kad R.L. nurodytos aplinkybės nėra išsamios, nes jos paaiškinime pažymėta, kad situaciją mačiusi netiksliai. Be to, liudytoja nebuvo eismo dalyvė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, jog R.L. ėjo per pėsčiųjų perėją nugara į jo mašiną, todėl negalėjo matyti, koks šviesoforo signalas jam degė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog po įvykio jis įdėjo skelbimą į rajono laikraštį, prašydamas atsiliepti liudytojus, mačiusius 2009 m. vasario 9 d. eismo įvykį. Tai patvirtina ir pateiktas Tauragės apskrities ir miesto laikraščio „Tauragės kurjeris“ skelbimas (2009 m. vasario 13 d. Nr. 12, p. 13). Į prašymą atsiliepė liudytojas Z.Š., kuris nebuvo apklaustas policijos pareigūnų. Liudytojas Z.Š. parodė, kad jis važiuodamas nuo centro Vytauto gatve, sustojo prie sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas, o iš priekio (priešingoje pusėje) važiavo autobusiukas ir, vos pristabdęs, suko į dešinę, dėl to įvyko susidūrimas su „Toyota Corolla“ automobiliu, važiavusiu per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Vairuotojai išlipo iš mašinų, jam tuo metu užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl pamatęs, kad nėra sužeistųjų, nuvažiavo tolyn. Liudytojas parodė, jog „Ford Transit“ vairuotojas rodė posūkį į dešinę. Susidūrimas įvyko pravažiavus šviesoforą, baigiantis sankryžai, nukentėjusiojo automobiliui užsukus į dešinę – arčiau Juozo Tumo-Vaižganto gatvės kelkraščio apie 1 metrą.
Darytina išvada, kad eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymai dėl eismo įvykio kilimo priežasties prieštaringi, taip pat skiriasi parodymai dėl automobilių susidūrimo vietos. Pažeidimo padarymo metu du liudytojai – R.L. ir V.S. teigė, jog raudonas šviesoforo signalas degė D. K., tačiau jų parodymai nepatikrinti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai neapklausė V.S. sutuoktinės, kuri, jo teigimu, matė eismo įvykį. Liudytojų E.K. ir Z.Š. teigimu, nukentėjusysis G.T. įvažiavo į sankryžą, kai degė raudonas šviesoforo signalas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis ir teismo posėdyje apklausti liudytojai pažymėjo, jog šviesoforo gedimų nepastebėjo.
Eismo įvykio schemoje (b.l. 13) nenurodyta transporto priemonių susidūrimo vieta. Pažymėtina, kad byloje nepateiktas policijos pareigūno Karolio Lenkaičio, užfiksavusio eismo įvykį, tarnybinis pranešimas, nors pagal policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 85.13 punktą patrulis, atvykęs į eismo įvykio vietą, privalo surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame turi nurodyti visas eismo įvykio aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. Eismo įvykio schemoje neaprašyti transporto priemonių apgadinimai, tik pateiktos fotonuotraukos (b.l.19-21), o pagal Instrukcijos 88.3 punkto reikalavimą būtina apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus. Pažymėtina, jog pagal tikslius transporto priemonių apgadinimų požymius būtų galima nustatyti automobilių judėjimo kryptis iki susidūrimo – tokiu būdu išsiaiškinti, kuriam vairuotojui degė leidžiamas šviesoforo signalas.
Eismo įvykio schema inter alia neatitinka Instrukcijos 90 punkto reikalavimų. Pagal minėtą teisės aktą eismo įvykio vietos schemoje turi būti fiksuojama: transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį, pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis; kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį; transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos ir kt. Teismo posėdyje surinktais įrodymais nustatyta, kad po transporto priemonių susidūrimo ant kelio buvo pabirusios šukės, tačiau šios svarbios aplinkybės neužfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje. Eismo įvykio dalyvių paaiškinimai tik iš dalies atitinka Instrukcijos 92 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomos transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant eismo įvykio kaltininką.
Byloje esantys ir teismo posėdyje surinkti įrodymai nepakankami išvadai, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Toyota Corolla“ ir „Ford Transit“, kilo dėl D. K. veiksmų. Faktinėms aplinkybėms nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus – apklausti eismo įvykį mačiusius liudytojus, išsiaiškinti šviesoforo darbo režimą, apžiūrėti apgadintas transporto priemones ir užfiksuoti jų apgadinimus. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina tinkamai kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdyje surinkti būtinus faktinius duomenis nėra galimybės, todėl byla grąžintina Institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu skundas iš dalies tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nutarė:
skundą iš dalies patenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutarimą, kuriuo D. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.