Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-437-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2A-437-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00938-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė, Romualdas Januška
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
R. G.
Išvadą teikia
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-437-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00938-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Romualdo Januškos

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-205/2013 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. G., institucija, teikianti išvadą byloje, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės ir 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31. Nurodė, kad atsakovas iki 2012 m. rugsėjo mėn. mokėjo materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, vėliau išlaikymo nebemokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo dukros G. G. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš jo uždarbio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių nuo 2012-10-29 iki G. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo dukros G. G. 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, valstybės naudai 126 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt pašto išlaidų bei ieškovės naudai 400 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Nustatė, kad atsakovas yra G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir gera valia, pagal susitarimą su ieškove, iki 2012-09-01 teikė išlaikymą po 200 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui. 2012 metų rugpjūčio mėnesį ieškovei paprašius atsakovo augančios dukros išlaikymui teikti išlaikymą po 500 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė gyvena santuokoje su R. M.. Sutuoktiniai augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų E.. Atsakovo dukra G. G. gyvena ieškovės šeimoje, nuomojamame bute. Ieškovės mėnesio pajamas 1 100 Lt, nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruotu automobiliu važinėja į darbą. Sutuoktinis R. M. yra bedarbis, tačiau ūkininkauja tėvų ūkyje, sezono laikotarpiu atlieka stogų dengimo darbus. Atsakovo mėnesio pajamos 3 300 Lt. Vienas išlaiko 17 metų sūnų L. iš pirmos santuokos, jo išlaikymui skirdamas 600 Lt per mėnesį. Padeda savo garbaus amžiaus motinai ir seseriai, auginančiai neįgalų sūnų. Turi du automobilius, ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) mieste, motinos dovanotą sodybą, kurioje gyvena, bei po tėvo mirties paveldėtą 1/3 dalį palikimo. Turi kreditinius įsipareigojimus bankui, mokėdamas paskolą būsto įsigijimui (duomenys neskelbtini) mieste. G. pradėjus lankyti mokyklą, išaugo jos poreikiai, todėl ieškovės reikalavimą atsakovui teikti didesnę išlaikymo sumą teismas laikė pagrįstu. Atsakovas sutinka dukros išlaikymo sumą padidinti iki 350 Lt, tačiau nesutinka su prašoma priteisti 500 Lt suma, nes jis septyniolikmetį savo sūnų L. išlaiko vienas, skirdamas per mėnesį 600 Lt. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad atsakovo ieškovei siūlomas 350 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo lygiomis dalimis dalyvauti vaikų išlaikyme ir esant galimiems nukrypimams nuo šios taisyklės atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią šalių turtinę padėtį, yra pakankamas, kad užtikrinti normalias sąlygas G. G. vystymuisi, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio tenkino tik iš dalies. Atsakovas 2012 metais iki 2012-10-29 ieškovei pervedė tik 1 600 Lt išlaikymo, o pagal šalių susitarimą privalėjo sumokėti 2 000 Lt išlaikymo sumą. Teisme atsakovas nepateikė įrodymų, jog išlaikymo prievolę įvykdė, dalį išlaikymui skirtų lėšų sumokėdamas betarpiškai ieškovei, todėl priteisė 400 Lt įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą, priteisiant iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteisti 470 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir advokato pagalbos išlaidas. Mano, kad teismas nevertino atsakovo galimybių teikti savo dukrai tinkamą materialinį išlaikymą. Atsakovas bendroje sumoje per mėnesį uždirba 3 334 Lt, teismas jo naudai vertino, jog jis turi padėti savo motinai ir seseriai auginančiai neįgalųjį vaiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo motina gauna 813,08 Lt pensiją, kartu su atsakovu yra sodybos bendrasavininkai, ji ten gyvena ūkiškai, todėl jai skirti materialinės paramos atsakovui nereikia. Teismas be jokio pagrindo vertino atsakovo finansinę paramą savo motinai. Be to, atsakovas po tėvo mirties yra paveldėjęs 1/3 nekilnojamojo turto. Atsakovo sesers neįgaliajam sūnui yra mokama 1 058,50 Lt kas mėnesinė išmoka bei vaiko tėvas taip pat išlaiko materialiai neįgalų sūnų. Todėl materialinė parama atsakovo sūnėnui nereikalinga. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie paramos suteikimą motinai ar sesers vaikui. Atsakovas kreditą bankui už butą moka kartu su seserimi po 183,20 Lt per mėnesį, todėl sumokėjus kreditą atsakovui lieka 3 150 Lt. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas turi sugyventinę, kuri yra dirbanti ir jie veda bendrą ūkį, turi du automobilius. Ieškovės turtinė padėtis žymiai blogesnė, nes ji neturi nekilnojamojo ūkio, jos sutuoktinis yra bedarbis, neūkininkauja. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, augina mažametį sūnų, motinystės pašalpą gauna 1 196,83 Lt per mėnesį, nuo 2013-01-15 pradėjo dirbti sumažintu etapu ir gauna 1 337,59 Lt. Teismas sprendime nepalygino ieškovės ir atsakovo materialinės padėties. Teismas sprendime faktiškai vadovavosi tik atsakovo teiginiu bei jo pateiktais pajamų ir išlaidų skaičiavimais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Todėl pažeidė CPK 265 str. Atsakovas, remiantis banko išrašo duomenimis yra skolingas 470 Lt išlaikymo įsiskolinimą, teismas negalėjo remtis prielaidomis, jog atsakovas dalį lėšų mokėjo betarpiškai. Atsakovas pats pripažino, kad jo turtinė padėtis yra geresnė. Teismas nevertino aplinkybės, jog G. G. serga bronchine astma, todėl reikalingas ne tik medikamentinis, bet ir sanatorinis gydymas, o tai reikalauja papildomų išlaidų. Be to, vaiko išlaikymui pagal LAT yra skiriama 1 MMA, t. y. 1 000 Lt šiai dienai. Ieškovė pateikė dukters išlaikymui poreikių išlaidas, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Iš sprendimo neaišku, kokiais motyvais teismas nevertino atsakovo geresnės negu ieškovės turtinės padėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįsigilino į bylos dokumentus, nes atsakovo realus atlyginimas, atskaičius mokesčius – 2 600 Lt. Dėl paveldėto turto – tai jis yra mamos, pagal įstatymą paveldėjo 1/6 dalį, tačiau į jį nepretenduoja. Atsakovas padeda mamai, todėl ji nesikreipia nei socialinės paramos, nei kitokios pagalbos. Be to, ji yra senyvo amžiaus, jos sveikata blogėja, yra neįgali, turi specialiųjų poreikių vidutinį lygį, todėl jos išlaikymui tenka skirti vis daugiau pinigų. Mano, jog jei sesuo gautų išlaikymą savo sūnui, tai ji nesikreiptų nei į jį nei į socialinės paramos skyrius. Bankui paskola mokama du kartus per mėnesį ir sudaro apie 204,59 Eurus, o ne 183,20 Lt. Kadangi teismas G. išlaikymui priteisė 350 Lt, tai dabar savo sūnaus išlaikymui, kad būtų vienodas išlaikymas, turės skirti 700 Lt, o tai padidina dar atsakovo išlaidas. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie atsakovo sugyventinę, nes jie tik draugauja ir jokio bendro ūkio neveda. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą, nes jis ieškovei mokėjo išlaikymą grynais, kaip ji pati to prašė, kadangi jos banko kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Be to, nėra aišku ieškovės sutuoktinio pajamos, nes teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis dirba pagal patentą, todėl nėra aišku kiek jis uždirba ir kokios yra pajamos. Ieškovė kreipėsi į brangų advokatą, nors jai priklauso nemokamas valstybės paskirtas gynėjas, tai įrodo, jog ji turi pinigų, todėl jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Mano, jog jei ieškovei trūktų pinigų dukters išlaikymui, ji nenuteikinėtų dukrą prieš atsakovą ir leistų dažniau matytis su dukra, nes susitikimo metu atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, t. y. kur nors nusiveda ar nuperka reikalingų daiktų. LAT numatytas minimalus išlaikymo dydis yra rekomenduojamo pobūdžio, o ne pripažintinas būtinu. Įvertinus tai, kad atsakovas vienas augina sūnų, padeda neįgaliai savo mamai, simboliškai padeda seseriai, 350 Lt dukters išlaikymui yra gan nemaži pinigai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad G. G., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės L. M. ir atsakovo R. G. dukra (t. 1, b. l. 5). Šalių susitarimu atsakovas geranoriškai dukters išlaikymui mokėjo kas mėnesį po 200 Lt (t. 1, b. l. 85-87). Ginčas tarp šalių kilo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 1 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-08-01 iki 2012-10-31 (t. 1, b. l. 2-4).

Pasvalio rajono apylinkės teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 350 Lt išlaikymą bei 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą; nepalygino ieškovės ir atsakovo turtinės padėties; nepagrįstai sumažinimo išlaikymo įsiskolinimą, todėl prašo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos nustatomas priteisiamas vaikui išlaikymo dydis yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nagrinėjamojoje byloje apeliantė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, nei jos ir jis gali dukters išlaikymui skirti po 500 Lt.

Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį, gaunas pajamas ir sprendė, kad Gabijai, gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, šiuo metu pakanka 350 Lt išlaikymo iš tėvo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt, duomenų apie jos sutuoktinio gaunamas pajamas byloje nėra. Atsakovas pajamas gauna iš trijų darboviečių: Pasvalio rajono ŽŪB „Girsūdai“, AB „Pieno žvaigždės“ filialo Pasvalio sūrinės, UAB „Mūsų teritorija“ ir jo vidutinis uždarbis per mėnesį sudaro apie 2 340 Lt (t. 2, b. l. 40-46). Ieškovė be dukters Gabijos augina nepilnametį sūnų E., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas vienas išlaiko 17 metų sūnų L..

Pažymėtina, kad nustatant konkretaus vaiko poreikius, atsižvelgiam į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Iš esmės atsakovas pajėgus skirti dukters išlaikymui didesnę sumą, tačiau duomenų, kad 9 metų vaikui šiuo metu būtinas didesnis išlaikymas, byloje nėra. Ieškovės pateikti skaičiavimai ir čekiai neatspindi tikrųjų išlaidų (t. 1, b. l. 88-91). Taip pvz.: duomenų apie mokamus mokesčius ir už ką visiškai nėra, tik nurodoma 100 Lt suma, net neatsižvelgiant į šeimos asmenų skaičių; kai kurie čekiai neatspindi pirktų prekių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pinigai išleisti G. poreikiams (t. 1, b. l. 91); muilo burbulai, drėgnos servetėlės vaikams, taip pat nepriskirtini prie G. poreikių; kokias ypatingas higienos prekes už 200 Lt per mėnesį perka ieškovė, nenurodyta. Duomenų, kad G. nuolat reikalingi vaistai, taip pat nėra. Be to, atsakovas prisideda prie dukters išlaikymo ne tik, kas mėnesį mokamomis išmokomis: jis mielai bendrauja su savo dukra, ja rūpinasi, noriai ją pasiima su savimi ir tokiu būdu prisideda ne tik prie vaiko auklėjimo, bet ir prie jo išlaikymo kiekvieno susitikimo metu.

Ta aplinkybė, kad apeliantės sutuoktinis nedirba ir neprisideda prie šeimos išlaikymo, nesudaro pagrindo padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl atsakovo skiriamos paramos seseriai ir motinai. Nagrinėjamojoje byloje aplinkybės, kad atsakovas padeda seseriai išlaikyti neįgalų vaiką, remia motiną, nevertintinos, nes įstatymas nenumato jam tokios pareigos. Duomenų, kad atsakovo motinai, gaunančiai 813 Lt senatvės pensiją, būtina papildoma parama, byloje nėra ir atsakovas jų neteikė.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tėvai privalo lygiomis dalimis dalyvauti vaikų išlaikyme. Įstatymas reglamentuoja, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.), t. y. didesnes pajamas gaunantis atsakovas prisiima ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistas iš atsakovo 350 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai G. yra pakankamas. Pažymėtina, kad pasikeitus vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai yra pagrindas peržiūrėti vaikui skiriamo išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, priteisia išlaikymo įsiskolinimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2012 metais kiekvieną mėnesį, išskyrus 2012 metų balandžio, birželio ir liepos mėnesius, atsakovas dukters išlaikymui mokėjo po 200 Lt per mėnesį. 2012 m. balandžio ir birželio mėnesį atsakovas dukters išlaikymui iš vis neskyrė lėšų, o liepos mėnesį sumokėjo tik 130 Lt (1 t., b. l. 85-87). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis yra ne 400 Lt, o 470 Lt, todėl šioje dalyje Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimas keistinas ir išlaikymo įsiskolinimo suma padidinama iki 470 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2, 4 d.). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (25%), iš atsakovo apeliantei priteisiama 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 470 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Zina MickevičiūtėMargarita DzelzienėRomualdas Januška