Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2008 m. liepos 10 d. surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji tą dieną apie 18.25 val. Telšių mieste, Džiugo gatvėje vairavo automobilį būdama neblaivi (1.49 promilių), automobilis neapdraustas nustatyta tvarka. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3 ir 68 punktų reikalavimus.

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. nutarimu D. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas nurodė, jog skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgė į tai, kad D. J. galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus neturi, neteista, prisipažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas D. J. surašytas ir pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, tačiau šio pažeidimo nagrinėjimas teismams nepriskirtinas (ATPK 224 ir 225 straipsniai), todėl byla šioje dalyje perduotina nagrinėti policijai (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II.

Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyrius (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Nurodo, jog nesutinka su nutarimo dalimi, kuria administracinė byla dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimo perduota nagrinėti policijai. D. J. , vairuodama neblaivi nustatyta tvarka neapdraustą automobilį, padarė administracinius teisės pažeidimus esant idealiajai sutapčiai. Atskirti šių pažeidimų laike yra neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucija. Be to, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, jeigu sujungiami kartu tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskiriami teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pažymėjo, kad idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, tai yra iš esmės vieno teisei priešingo poelgio išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Be to, tai turi neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų institucijų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintą nuobaudą pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, kadangi nagrinėjamu atveju buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jį surašęs pareigūnas turėjo įgaliojimus surašyti protokolą dėl visų nagrinėjamos bylos protokole nurodytų pažeidimų, teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje numatytų pažeidimų sąrašą.

D. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą D. J. , nurodyta tai, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1.49 promilių neblaivumo laipsnis, taip pat kad vairavo automobilį, nepadraustą nustatyta tvarka. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3 ir 68 punktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. liepos 16 d. nutarimu konstatavo, jog ji padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai skyrė jai administracinę nuobaudą. Tačiau šiuo nutarimu teismas taip pat nurodė, jog D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tai yra pažeidimo, kurio nagrinėjimas nepriskirtinas teismams, todėl bylą dalyje dėl šio pažeidimo perdavė nagrinėti Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriui.Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimai buvo padaryti vienu metu, taigi šių pažeidimų atskirti laike neįmanoma. Be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Taigi šiuo atveju yra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų idealioji sutaptis.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu galiojusios redakcijos ATPK 224 straipsnyje, nustatančiame apylinkės teismo kompetenciją, nebuvo numatyta, kad apylinkės teismai nagrinėtų bylas, iškeltas pagal ATPK 123 straipsnį. Nurodytas bylas pagal ATPK 225 straipsnį yra įgaliota nagrinėti policija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis jau yra pripažinęs galimybę apylinkės teismui skirti nuobaudą už pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, padarymą, nurodydamas, jog „tai, kad administracines bylas dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų yra priskirta nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai (ATPK 233 straipsnis), teismui nekliudo šiuo konkrečiu atveju veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, nes tokia teismo teisė numatyta ATPK 284 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismo teisė pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą išplaukia iš teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, vaidmens. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuobaudą, veikia kaip pirmosios instancijos teismas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tuo, kad jo administracinę bylą nagrinės ne Valstybinė darbo inspekcija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos. Be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucijos“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 279-280).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-2303-08, idealiąją sutaptį sudarančių pažeidimų, tai yra iš esmės vieno teisei priešingo poelgio išskaidymas nagrinėjimui atskirose institucijose gali sukelti tokią situaciją, kai dėl to pačio poelgio turėtų spręsti dvi ar daugiau skirtingų institucijų, ir dėl to gali būti priimti priešingi, nesuderinami sprendimai. Antra, tai turėtų neigiamos įtakos pažeidėjo atsakomybei, nes šiuo atveju būtų dirbtinai išskaidytas vienas poelgis (transporto priemonės vairavimas, pažeidžiant nustatytas taisykles) ir už idealiąją sutaptį sudarančius pažeidimus asmuo būtų baudžiamas skirtingų organų nutarimais, tokiu būdu negalint skirti subendrintos nuobaudos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį. Trečia, nebūtų vienodos apeliacinės procedūros.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tai pat ir į tai, kad D. J. buvo surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jį surašęs policijos pareigūnas turėjo įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl visų jame nurodytų pažeidimų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę nagrinėti bylą ir dėl pažeidimo, nenumatyto ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarančio idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1675 minėtas ATPK 224 straipsnis buvo papildytas nauja antra dalimi, pagal kurią vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš šių pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Taigi nors minėta ATPK redakcija įsigaliojo tik nuo 2008 m. liepos 17 d., tai yra jau išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šiame įstatyme išreikšta įstatymų leidėjo valia patvirtina jau išdėstytus teismo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisės bei pareigos nagrinėti bylą dėl visų D. J. padarytų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimas naikintinas, grąžinant D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Telšių rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutarimą panaikinti ir D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.