Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2018 m. lapkričio 22 d., apie 16.30 val., Pasvalio rajone, Saločių kaime, nuo atvykimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdamas su savimi, žinomai netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo – N. M. fotonuotrauka ir nurodyti jo anketiniai duomenys, iki kol jį, 2018 m. lapkričio 22 d., 19.45 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio kaime, panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2015 m. lapkričio mėnesį Latvijoje draugas pasiūlė jam nusipirkti Ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tuo metu jo neturėjo ir jo žmona, o vaikus jam reikėjo vežioti į darželį ir mokyklą, todėl nusprendė nusipirkti Ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą. Savo draugui davė savo nuotrauką, anketinius duomenis ir sumokėjo 700 Eur. Vairuotojo pažymėjimą jis atsiėmė autobusų stotyje. Ukrainoje jis niekada nėra buvęs. Suprato, kad tai netikras dokumentas. Šį dokumentą Lietuvoje panaudojo vieną kartą, kai buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Patvirtino, kad jo santykiai su tėvu labai geri, jie kasdien bendrauja, tėvai remia jo šeimą finansiškai, nes kitaip nepragyventų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėvo laidavimą. Sutinka, kad iš jo sumokėto užstato būtų išieškota bauda ar baudžiamojo poveikio priemonė – į moka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

- 2018 m. lapkričio 22 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pasieniečio M. L. tarnybinis pranešimas Nr. 150-11272, kuriame jis nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 22 d., apie 19.45 val., Salaperaugio kaime patikrinimui sustabdė išvykstantį į Lenkijos Respubliką automobilį "Mercedes S320", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis N. M., kuris dokumentų patikrinimo metu pateikė galimai suklastotą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą 2015 metais už 700 eurų įsigijo Ukrainoje, Chrarkovo mieste (b. l. 6).

- Savanoriškas dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės pasienietis M. L.tyrėjui pateikė Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).

- 2018 m. lapkričio 23 d. Ukrainos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriame aprašytas šis dokumentas ir pateikta specialisto išvada, kad Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad: vairuotojo pažymėjimas pagamintas ant paprastos plastikinės kortelės, kurios pagrindas nėra polikarbonatinio vertybinio dokumento pagrindas; dokumentas atspausdintas ne reikiamais poligrafiniais spaudos būdais, bet spalviniu spausdintuvu atliktas visas dokumento užpildymas; dokumente nėra reikiamos tikros dokumentinės apsaugos – ofsetinio dokumento tinklelio, abipusės skaidrios, spalvotos kinegraminės plėvelės, fluoresencinio užpildymo, tikrų mikrotekstinių užrašų; spalviniu spausdintuvu imituotas lazeriniu graviravimu atliekamas dokumento serijos numeris reverso pusėje; asmens nuotrauka ir rekvizitų užpildymas turėtų būti atlikti naudojant termo spausdintuvą, o šiame dokumente atlikti spalviniu spausdintuvu (b. l. 9-11).

- 2018 m. lapkričio 22 d. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Meitenės - Kalvių kontaktinio punkto raštas Nr. 166, kuriame nurodyta, kad Latvijos Respublikos pilietis N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), neturi įgijęs galiojančio Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo (b. l. 15).

- Liudytojo M. L. parodymai, kad jis dirba VSAT Varėnos pasienio rinktinėje ir 2018 m. lapkričio 23 d., 19.45 val., Salaperaugio kaime dokumentų patikrinimui sustabdė išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką automobilį "Mercedes S320", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas N. M. pateikė Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atspausdinta jo fotonuotrauka ir nurodyti jo anketiniai duomenys. Atidžiau apžiūrėjęs pateiktą vairuotojo pažymėjimą, įtarė, kad šis dokumentas gali būti netikras, kadangi pagamintas ne iš polikarbonato, nėra ultravioletinės apsaugos. Paaiškino vairuotojui, kad įtaria, jog jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir vairuotojas pasakė, kad šį dokumentą 2015 metais nusipirko Ukrainoje, Chrakovo mieste, nepažįstamam asmeniui sumokėdamas 700 eurų (b. l. 19).

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis šioje byloje paimtą vairuotojo pažymėjimą gavo ne iš oficialios Ukrainos institucijos, turinčios teisę išduoti tokį dokumentą, o nusipirkto iš draugo Latvijoje, nelaikęs egzaminų vairavimo teisei gauti ir nesikreipęs į jokias institucijas dėl tokio dokumento išdavimo Ukrainoje, kurioje net nėra buvęs. Šios aplinkybės pavirtina, kad kaltinamasis aiškiai suprato, jog jo turimas dokumentas yra netikras. Šias faktines aplinkybes kaltinamasis pripažino, todėl akivaizdu, kad jis suvokė, jog laiko netikrą dokumentą ir panaudoja jį, kai pateikė pasieniečiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltė disponavus netikru dokumentu jokių abejonių nekelia.

Kaltinamojo veiksmai, t. y. netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimu yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis, už kurią atsakomybę numato būtent BK 300 straipsnio 2 dalis.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nėra teistas nei Lietuvoje, nei Latvijoje (b. l. 17, 49), administracine tvarka Lietuvoje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą tais pačiai veiksmais, bei už anksčiau padarytą atvykimo į Lietuvą tvarkos pažeidimą (b. l. 50), Latvijoje baustas administracine tvarka 3 kartus (b. l. 17), turi šeimą ir du vaikus (b. l. 17), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra, siekia įgyti teisę vairuoti ir turi vairuotojo-mokinio pažymėjimą (b. l. 92). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo Latvijoje padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti labai senai ir jie nerodo jo polinkio nusikalsti. Lietuvoje padarytas galiojantis administracinis nusižengimas buvo padarytas tais pačiai veiksmais. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys, kuris galėtų pasikartoti ateityje.

Kaltinamojo tėvas J. M. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra pirmasis kaltinamojo gyvenime, už jį gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo tėvas (b. l. 88-89, jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka (b. l. 85-87), dirba Valstybės akcinėje bendrovėje Valstybės nekilojamas turtas (b. l . 90-91). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad J. M. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą, kuris kaltinamojo šeimą remia ir finansiškai, yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuris pats niekada nebuvo teistas ir baustas, iki šiol palaiko labai glaudžius ryšius su kaltinamuoju, todėl yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, mokinio-vairuotojo pažymėjimą jis jau gavo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės be jokių nubaudimo pasekmių būtų neproporcingas ir neteisingas pagal nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė užstatas, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant kaltinamojo sutikimą, užstato dalis, atitinkanti skiriamos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, perduotina šios įmokos išieškojimui, o likusi užstato dalis grąžintina kaltinamajam.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VSAT Varėnos pasienio rinktinei jos prašymu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. M. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį tėvo J. M. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (dvidešimties minimalių gyvenimo lygių), t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išieškojimą nukreipti į kaltinamojo sumokėtą užstatą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nuosprendžiui įsiteisėjus 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) iš N. M. 2018 m. lapkričio gruodžio 23 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke sumokėto 2 000 Eur užstato, pervesti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Luminor bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, kaip nuosprendžiu paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimą bei pranešti apie mokėjimo įvykdymą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Likusią N. M. 2018 m. lapkričio gruodžio 23 d. pagal kasos pajamų orderį Nr. 567141 UAB Medicinos banke sumokėto užstato dalį – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato mokėtojui N. M.

Dėl pinigų susigrąžinimo N. M. turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – užstatą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netikrą Ukrainos vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VSAT Varėnos pasienio rinktinei po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti N. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. N. M. ir laiduotojui J. M. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.