Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-197-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
1S-197-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00560-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-197-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00560-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. bausmę atlieka pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams.

1.1. 2018 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

1.2. 2019 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹straipsnį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis ir jo gynėjas advokatas R. Bradūnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde teigiama, kad A. K. atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir yra atlikęs reikiamą bausmės dalį lygtinio paleidimo taikymui. Pažymima, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis vykdo jam sudarytą pataisos planą, noriai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, socialinės reabilitacijos renginiuose, AA susitikimuose, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir broliu, bendrauja telefono skambučiais, laiškais ir pasimatymų metu. Pataisos namuose dirba staliaus-apdirbėjo pareigose VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą už gerą elgesį bei darbą, 2020 m. sausio 28 d. skirta dar viena padėka. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo išimtinai vertino tik nuteistojo elgesį iki paskirtos bausmės vykdymo, tačiau neatsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, esančius Socialinio tyrimo išvadoje bei kitoje byloje esančioje medžiagoje (charakteristikoje, laidavimo rašte, įdarbinimo rašte ir kt.). Teismas iš esmės apsiribojo aplinkybėmis, kurios nesusijusios nei su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, nei su nuteistajam taikytomis reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, nei nusikalstamo elgesio rizika ar galimybe dirbti laisvėje, kas leidžia teigti, kad teismas nesilaikė motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo, pakankamumo reikalavimų ir nepakankamai įvertino aplinkybes, nurodytas BVK 164 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kodėl A. K. neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas bei kodėl jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.

4.3. Skunde taip pat teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, jog nuteistasis realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą ir nuo jos atlikimo pradžios, ilgiau nei metus laiko, pagirtinai vykdo jam patvirtintą socialinės reabilitacijos planą, dirba, nevartoja alkoholio, lankosi AA susitikimuose, yra skatintas už gerą elgesį, noriai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime ir renginiuose, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, vykdomųjų dokumentų nuteistojo atžvilgiu nėra gauta, palaiko santykius su artimaisiais, turi įgijęs kelias profesijas, bus įdarbintas laisvėje, yra tai patvirtinantis įdarbinimo raštas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlimo metu sumažėjo 16 balų, charakterizuojamas teigiamai, turi teigiamą darbinę motyvaciją, aiškius gyvenimo tikslus, tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra, priešingai visas jo elgesys bausmės atlikimo metu (dirba, laikosi vidaus tvarkos taisyklių) rodo, kad jis ignoruoja kriminalinę subkultūrą. Pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau tik kitokia bausmės atlikimo forma. Be to, remiantis teismų praktika teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje daro didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato R. Bradūno skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos 2020 m. vasario 11 d. nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo A. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 54 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir A. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

9. Įvertinus A. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ medienos apdirbimo ceche staliumi - apdirbėju, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka baustas nebuvo, yra skatintas už gerą elgesį bei darbą, palaiko santykius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas, turi vidurinį išsilavinimą, logistikos ir statybininko - apdailininko specialybes. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir iš esmės vertino tik neigiamai A. K. charakterizuojančius duomenis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi 16 balų ir sudaro 54 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra net 22 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. K. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per Komisijos rekomendacijų skirtą laiką išliko nepakitusi. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su skundo argumentais, pažymėtina, kad vis dar išskiriami net penki A. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek A. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.

12. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad A. K. šis teistumas nėra pirmasis, praeityje jis buvo teistas ne vieną kartą, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Praeityje A. K. buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, padarė naują nusikalstamą veiką, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą A. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

13. Vertinant A. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis spręsdamas savo problemas kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš savo patyrimo, jam buvo skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesilaikė jam nustatytų pareigų ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo duomenų, iš esmės dėl savo elgesio yra linkęs kaltinti alkoholį ir aplinkinius asmenis bei draugų įtaką. Nusikaltimus nuteistasis dažniausiai darė pagautas momento ir alkoholio įtakoje, o smurtinius veiksmus, nuteistojo teigimu, išprovokavo aplinkiniai asmenys savo elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą A. K. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

14. Abejonių tinkamu A. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir A. K. turimos alkoholio vartojimo problemos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau jo įvykdyti nusikaltimai, tarp jų ir smurtiniai, taip pat padaryti nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, lankė AA susitikimus, tačiau teigti, jog šis, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, šioje proceso stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra išskiriama kaip probleminė, o galimybės vartoti alkoholį pataisos namuose yra apribotos, kas sudaro pagrindą abejoti probacijos sėkme nuteistajam palikus struktūruotą aplinką.

15. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra skatintas už gerą elgesį, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, jo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų raštų pataisos namuose, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juolab, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. vasario 27 d. yra skatintas tik du kartus.

16. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta analizuojamu atveju yra tokia reikšminga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė