- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- eI1-9005-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02117-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Eglė Šovienė
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2021 m. birželio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Pažymėjo, kad visą šį laikotarpį Alytaus pataisos namų administracija ir pareigūnai sistemingai pažeidinėjo jo teises ir neužtikrino tinkamų, teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Pareiškėjo sutuoktinė D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Tvirtino, kad vienintelis būdas pasimatyti su sutuoktine buvo galimybė pasinaudoti vaizdo skambučiu internetine telefonija. Alytaus pataisos namuose yra galimybė paskambinti pasinaudojant internetine telefonija, tačiau Alytaus pataisos namų administracija nepaisė pareiškėjo prašymų. Pareiškėjui visą jo kalinimo Alytaus pataisos namuose laikotarpį buvo teigiama, kad Alytaus pataisos namai apskritai neturi galimybės suteikti tokios paslaugos. Pirmą kartą pareiškėjas raštu į pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasarą, tačiau, būrio viršininkui nurodžius, kad tokia paslauga neteikiama, pareiškėjas pats atsiėmė savo prašymą. Vėliau pareiškėjas iš kitų nuteistųjų sužinojo, kad Alytaus pataisos namuose yra galimybė pasinaudoti vaizdo skambučiu, taigi jis vėl 2021 m. sausio 8 d. kreipėsi raštu į Alytaus pataisos namų administraciją prašydamas sudaryti galimybę paskambinti sutuoktinei. Alytaus pataisos namų darbuotoja ant jo prašymo kitoje pusėje 2020 m. sausio 8 d. nurodė: Su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi. Nėra galimybės suteikti. Pareiškėjas su šiuo atsakymu supažindintas 2021 m. sausio 29 d. Pareiškėjas iki pat išėjimo į laisvę taip ir liko nesusisiekęs su savo žmona internetine telefonija. Negalėdamas palaikyti socialinių ryšių su sutuoktine, pareiškėjas nuolat jautė įtampą, jį pradėjo kankinti nemiga, sutriko valgymo režimas, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino ginčo laikotarpį ir neturtinę žalą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 21 d.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skambinimas ir kalbėjimasis internetine telefonija yra naujas ryšio palaikymo su artimaisiais ir kitais asmenimis būdas. Akcentuojama, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, ši paslauga nuteistiems bus mokama, paslaugos teikėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus. Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, tai nesuvaržo nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę ir apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „CSC Telecom“, todėl nuteistieji gali naudotis taksofonais, įrengtais kontroliniuose praleidimo punktuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas, 2021 m. sausio 29 d. susipažinęs su atsakymu, kad įstaiga neturi galimybės jam suteikti vaizdo skambučio su žmona, šio sprendimo neskundė, o tai reiškė, kad atsakymas pareiškėją tenkino. Atsakovės atstovo nuomone, pataisos namai nepažeidė teisės aktų, todėl nepagrįstai pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, patirtą atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nesuteikiant jam skambinti internetine telefonija laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. birželio 21 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą su 2021 m. sausio 8 d. prašymu sudaryti galimybę bendrauti vaizdo skambučiu su žmona D. M., kuri atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Alytaus pataisos namų jaunesnioji specialistė V. U. 2020 m. sausio 8 d. į jo prašymą atsakė: Su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi. Nėra galimybės suteikti. Pareiškėjas su šiuo atsakymu supažindintas 2021 m. sausio 29 d.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Skambinimo dažnumą nustato šio kodekso 55, 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtinta nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas pokalbių telefonu skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (redakcija, galiojusi prašymo skambinti internetine telefonija metu) 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuoseklioje praktikoje taip pat pažymi, jog teisė skambinti internetinės telefonijos būdu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018).
Alytaus pataisos namų direktoriui 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1-324 patvirtinus Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) internetinės telefonijos paslauga teikiama kaip dar viena alternatyvi bendravimo priemonė. Aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad pasimatymų biuro (kur yra įrengta vaizdo pasikalbėjimo sistema) jaunesnysis specialistas, gavęs nuteistojo raštišką prašymą naudotis interneto telefonija su įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio pareigūno viza, per vieną pasimatymų biuro darbo dieną užregistruoja prašymą TKVS V/EB portale, nurodydamas asmens, pageidaujančio naudotis interneto telefonija, vardą, pavardę, vaizdo pokalbio laiką, pokalbio dalyvių kontaktus ir pokalbių vietos numerį. Aprašo 14 punkte nurodyta, kad vaizdo pokalbiai suteikiami tiek, kiek tai leidžia techninės ir organizacinės galimybės. Byloje pateiktas vyriausiosios specialistės pranešimas, jog R. M. prašyme nebuvo nurodyta pageidaujamo skambučio data, laikas ir dalyvių kontaktai (elektroninio pašto adresas). Nagrinėjamu atveju tai nėra esminė aplinkybė ir dėl to byloje ginčas nekeliamas, sprendžiama, ar pareiškėjui nebuvo apribota teisė į bendravimą telefonu.
Šiuo atveju pareiškėjas posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad jam buvo sudaryta galimybė skambinti ir kalbėti telefonu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti ginčo laikotarpio telefoninių skambučių išklotinė.
Atsakovės atstovas atsakyme pareiškėjui nurodė, kad su Panevėžio pataisos namais vaizdo skambučiai nevykdomi; nėra galimybės suteikti. Aplinkybė, kad internetinės telefonijos paslauga nebuvo teikiama pareiškėjui ginčo laikotarpiu, nevertintina kaip esminis pareiškėjo teisių pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva kalbėjimui telefonu, o pastaroji galimybė pataisos namuose pareiškėjui buvo užtikrinta.
Vis dėlto, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinei ginčo ir prašymo padavimo laikotarpiu buvo apribota laisvė, yra svarbi vertinant pareiškėjo galimybes palaikyti socialinius ryšius su sutuoktine. Teismas pažymi, kad galimybės pareiškėjui susisiekti telefonu su Panevėžio pataisos namuose esančia sutuoktine yra pasunkėjusios. Be to, Alytaus PN administracija nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nėra galimybės organizuoti vaizdo skambučių su Panevėžio pataisos namais, ir nenurodė alternatyvių socialinių ryšių palaikymo būdų.
Nors atsakovės atstovas formaliai ir turėjo teisę nesuteikti galimybės pasinaudoti internetine telefonija dėl nenurodytų vardo, pavardės, vaizdo pokalbio laiko ir pan. ar dėl techninių ar organizacinių galimybių nebuvimo (Aprašo 12.1, 14 punktai), tačiau, teismo vertinimu, nesudarius sąlygų komunikuoti internetinės telefonijos būdu ir pareiškėjo prašymu nepaaiškinus priežasčių ir nepasiūlius alternatyvaus komunikavimo būdo, įvertinus tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės statusą, pareiškėjo teisės buvo labiau apribotos nei tų nuteistųjų, kurie gali komunikuoti telefonu su artimaisiais, esančiais laisvėje.
Pareiškėjas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nemigą, kančią, emocinę depresiją, baimę ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatyto pareiškėjo teisių apribojimo jis patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.