- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- I-67-426/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01495-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Aloizo J
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovei Austėjai Kurapkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aloizo J. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. R. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 8–10), kuriame prašė išieškoti iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) pagal 2007-09-24 pasirašytą paramos sutartį Nr. 065D1005142211 neišmokėtą 6 905,67 Lt paramos ir 1 400,15 Lt PVM.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Agentūra, neišmokėdama pareiškėjui priklausančios paramos, pažeidė 2007-09-24 paramos sutarties Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 2 str. reikalavimus. Nurodo, kad pagal sutarties 2.2.1.4 p. „Želdinių papildymas“ dėl padarytos klaidos 2008-11-10 mokėjimo prašyme (perkeliant duomenis iš PVM sąskaitos faktūros į mokėjimo prašymą per klaidą išlaidose „sodinukų sodinimas“ išlaidų suma buvo padidinta 201,92 Lt) neišmokėta 470,93 Lt. Agentūra vietoje to, kad išlaidas sumažintų 201,92 Lt, jas sumažino 672,75 Lt. Vėliau atsakovė klaidą pripažino ir apie tai 2009-04-29 raštu Nr. BR6-(1.14)-6012 informavo, jog 470,93 Lt yra kompensuotina suma. Žemės ūkio ministerija 2009-06-01 rašte Nr. 30N-R-428-866 taip pat pripažino tinkama kompensuoti už patirtas išlaidas neišmokėtus 470,93 Lt, tačiau Agentūra, vadovaudamasi neteisingai atlikto sklypo matavimo rezultatais, šios paramos sumos neišmokėjo.
Nurodo, kad pagal sutarties 2.2.2.1 p. už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2009 m. pareiškėjui turėjo būti išmokėta 2 948,68 Lt paramos, tačiau Agentūra neišmokėjo 631,83 Lt. Pagal sutarties 2.2.3.1 p. už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą 2010 metais priklausė gauti 2 948,68 Lt paramos, Agentūra neišmokėjo 631,93 Lt. Pagal sutarties 2.2.4.1 p. už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą priklausė gauti 2 948,68 Lt ir pagal 2.2.4.2 p. už prarastų pajamų kompensavimą – 2 205 Lt (iš viso 5 153,68 Lt). Agentūra neišmokėjo 5 153,68 Lt. Už 2010 metus nesumokėta 75,13 Lt PVM, už 2011 metus nuo 2 948,68 Lt nesumokėta 617,40 Lt PVM.
Pažymi, kad 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodoma, jog buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta. Pagal 2006-07-16 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-429 patvirtintų taisykles, įveisto miško plotą sudaro medeliais apsodintas plotas, mineralizuota juosta ir apsauginė juosta nuo kaimyninių sklypų. Atlikdamas patikrą, Agentūros specialistas apsauginės juostos nuo kaimyninių savininkų sklypų nematavo. Agentūros vyr. specialistas R. Š. nevykdė Agentūros direktoriaus 2006-06-22 įsakymu Nr. BR1-321 patvirtinto Kontrolės procedūrų aprašo 31 priedo „Patikros vietoje atlikimas“ 4.5 p. reikalavimų. Tai, kad šis punktas buvo pažeistas, patvirtino Seimo kontrolierius 2010-05-11 pažymoje Nr. 4D-2010/1-141.
Pareiškėjas nurodo, kad 2009-01-27 patikros neteisingumą patvirtina 4 vėlesnės atliktos mišku įveisto sklypo patikros – 2010-05-05 (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-15543), 2010-10-12 (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-662), 2011-06-07 (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-16305) ir 2012-05-08 (patikros vietoje ataskaita Nr. AM/P-PRZ-16590). Atlikus šias patikras ir matavimus vietoje, nustatyta, kad mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha. Toks plotas buvo įveisiant mišką 2008 metais ir atliekant matavimus 2009-01-27. Miško įveisimo projekte nurodytas plotas – 7 ha. Nuo projekto buvo nukrypta todėl, kad iš įveisiamo miško ploto nebuvo pašalintas savaiminis miško plotas (0,12 ha) ir keliukas (0,7 ha) į sodybą, už kuriuos parama nemokama ir į įveisiamo miško sudėtį neturi įeiti. Matuojant bendrą plotą, atėmus savaiminį miško plotą ir keliuką, faktinis mišku įveisto sklypo plotas yra 6,8 ha.
Pareiškėjas tvirtina, kad 5 153,68 Lt skola susidarė už 2011 metus (sutarties 2.2.4 p.), nes tiek priklausė išmokėti pagal sutartį, o Agentūra šios sumos neišmokėjo. Už miško priežiūrą pagal sutartį priklauso 2 948,68 Lt, kuri yra išmokama darbų rangovui A. G. individualiajai įmonei ir 2 205 Lt priklauso miško savininkui kaip prarastų pajamų kompensavimas (iš viso 5 153,68 Lt). Taigi, už miško priežiūrą priklauso 2 948,68 Lt parama ir nuo šios sumos yra skaičiuojamas PVM. Miško sodinimo ir priežiūros darbus atlieka A. G. individualioji įmonė, su kuria 2007-10-11 sudaryta privačios žemės apželdinimo mišku ir miško želdinių priežiūros sutartis Nr. 15, todėl visą gautą paramą iš Agentūros, išskyrus 2 205 Lt už prarastų pajamų kompensavimą, atsakovė privalo pervesti A. G. individualiajai įmonei.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismui pateiktuose paaiškinimuose (t. 1, b. l. 23), pažymi, kad nesutinka su atsakovės pozicija, nurodyta atsiliepime. Pažymi, kad Agentūra vadovaujasi neteisingai atlikto matavimo duomenimis, kurie buvo paneigti vėliau atlikus keturis naujus matavimus.
Atsakovė Agentūra teismui pateiktame atsiliepime (t. 1 b. l. 18–19) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjas 2006-12-14 pateikė paraišką Nr. 065D1005142211 paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kurioje nurodė, kad bendras sklypo, kuriame numatoma įveisti mišką, plotas – 7 ha. Pareiškėjas su Agentūra 2007-09-24 pasirašė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D100514221. Parama buvo apskaičiuota ir skirta už paraiškoje deklaruotą 7 ha plotą. Agentūros Kontrolės departamentas 2008-12-22 atliko patikrą vietoje ir sklype (unikalus Nr. 7380-0004-0014) vietoje pareiškėjo deklaruotų 7,00 ha rado 6,28 ha. 2009 m. sausio 26–27 d. atlikus patikrą vietoje, minimame sklype vietoje deklaruotų 7,00 ha buvo rasti 6,13 ha.
Atsakovė pažymi, kad sklypas buvo matuotas remiantis dirbtiniais riboženkliais bei natūraliomis ribomis. Apsauginis plotas nuo kitų žemės savininkų nebuvo atskirtas ir tinkamai pažymėtas, buvo neprižiūrėtas – apžėlęs krūmais ir piktžolėmis, jame neįrengta dirbtinių riboženklių, nebuvo įmanoma nustatyti to ploto ribų. Natūralių jo ribų taip pat nebuvo įmanoma nustatyti, nes greta esantis kaimyninis sklypas taip pat buvo apžėlęs ir nebuvo įmanoma atskirti, kur baigiasi pareiškėjo sklypas ir prasideda kaimyninis. Atsižvelgiant į tai, buvo matuotas apsodintas medeliais plotas ir mineralizuota juosta, t. y. tiek, kiek buvo įmanoma objektyviai išmatuoti remiantis dirbtiniais riboženkliais ir natūraliomis ribomis. Pareiškėjas 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344 nurodė, kad apsauginė zona nėra visiškai nušienauta ir kai kur neiškirsti krūmai, taigi sutiko su tuo, jog apsauginė juosta nuo kaimyninių žemės sklypų nebuvo tinkamai įrengta. Taip pat, kaip nurodyta 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. AM/P-IVS-344, iš bendro ploto buvo atimtas keliukas, vedantis į sodybą, ir savaime apaugęs miškelis. Taisyklių 49.1.4 p. (paskutinės Taisyklių redakcijos 50.2 p.) nustatyta, kad parama mokama pagal rastą mažiausią patikros vietoje nustatytą plotą ir pareiškėjas grąžina visą gautų išmokų dalį, proporcingą sumažintam plotui.
Nurodo, kad 2012-02-10 Agentūroje gautas pareiškėjo raštas Nr. 3 „Dėl pažymos pateikimo“, kuriame jis prašė pripažinti 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitą Nr. AM/P-IVS-344 niekine. Jam atsakyta Agentūros 2012-03-09 raštu Nr. BR6-(1.14)-1997, kuriuo pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Nesutikdamas su tokiu Agentūros atsakymu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2012-04-02 sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti jam pateikus skundus tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek Komisijai bei administraciniams teismams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartimi, Agentūros atlikta patikra vietoje, kurios duomenimis remiantis pareiškėjui yra skaičiuojama mokėtina paramos suma, yra teisėta, o jos pagrindu priimami sprendimai taip pat yra teisėti, pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo juos keisti.
Pažymi, kad Agentūros 2012-03-09 rašte Nr. BR6-(1.14)-1997 pareiškėjui dar kartą buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių jo prašymas panaikinti 2009 m. sausio 26–27 d. patikros vietoje rezultatus negali būti tenkinamas. Priminta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atnaujintas skolos išieškojimas, dėl to, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, likusią skolos dalį jis privalo grąžinti. Teigia, kad gavusi Seimo kontrolieriaus 2010-05-11 pažymą Nr. 4D-2010/1-141 „Dėl Aloizo J. R. skundo prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“, išnagrinėjo joje pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus informavo Seimo kontrolierių 2010-06-14 raštu BR6-(2.48)-3587.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje pagal pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti neišmokėtą paramos dalį, nutrauktina.
Kita skundo dalis atmestina.
Nustatyta, kad 2007-09-24 Agentūra su A. J. R. sudarė paramos sutartį Nr. AAP-AM/S-065D1005142211 (toliau – ir Sutartis) pagal kurią atsakovė įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui šioje sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis iki 91 035,29 Lt investicijų, padarytų vykdant projektą Nr. 065D1005142211 (priedo b. l. 31–43).
2008-10-14 Agentūra ir A. J. R. pasirašė susitarimą Nr. 1, kuriuo Agentūra įsipareigojo 5 metus (2008–2012 m. mokėti paramos gavėjui PVM kompensacines išmokas (priedo b. l. 44).
Iš A. J. R. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas keliamas dėl 2008–2011 m. pareiškėjui pagal Sutartį neišmokėtos paramos dalies – 6 905,67 Lt paramos ir 1 400 Lt,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio (t. 1 b. l. 8–10). A. J. R. iš esmės neginčija Agentūros pateiktų paskaičiavimų, kuriais buvo grindžiamos pareiškėjui išmokėtos paramos lėšos ir su šiomis lėšomis susijęs pridėtinės vertės mokestis, matematinio teisingumo, tačiau savo reikalavimus remia tuo, jog už 2008–2011 m. išmokėtos paramos sumos buvo apskaičiuotos pagal 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitoje netiksliai nustatytu įveisto miško plotu.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį bei skunde formuluojamus reikalavimus pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-11-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2495-561/2009 atmetė pareiškėjo A. J. R. skundą, kuriame jis prašė įpareigoti Agentūrą pervesti į jo sąskaitą 470,93 Lt ir delspinigius, t. y. 2008 m. neišmokėtos paramos dalį. Teismas konstatavo, kad Agentūra tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su A. J. R. priklausančios paramos dalies (470,93 Lt) panaudojimu, konstatavusi A. J. R. įsiskolinimus pagrįstai atlikdama nustatytą jo lėšų užskaitą, bei tinkamai taikė tai reglamentuojančias teisės normas (adm. b. Nr. I-2495-561-2009, b. l. 94–97). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (adm. b. Nr. I-2495-561-2009, b. l. 94–97).
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dėl 2009–2010 m. paramos lėšų išmokėjimo kreipėsi su skundu į Komisija, kuri 2012-04-02 sprendimui skundą atmetė (priedo b. l. 31–43). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-13 sprendimu Komisijos 2012-04-02 sprendimas paliktas nepakeistas (priedo b. l. 85–86). Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjas kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-06-19 sprendimu (adm. b. Nr. I-1379-281/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-26 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-13 sprendimas paliktas nepakeistas (Liteko duomenų bazė).
Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-04 sprendimu (adm. b. Nr. I-2665-624/2012) buvo išnagrinėtas pareiškėjo A. J. R. skundas atsakovei Agentūrai, be kita ko, ir dėl reikalavimo įpareigoti Agentūrą laikytis 2007-09-24 paramos sutartyje nurodytų reikalavimų. Minėtu sprendimu Agentūra įpareigojama perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą pagal jo 2011-11-28 mokėjimo prašymą vadovaudamasi nuostata, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha (Liteko duomenų bazė). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-26 nutartimi (adm. b. Nr. A146-1011/2014) šio sprendimo dalis, kurioje nustatytas įpareigojimas Agentūrai, palikta nepakeista.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p., daro išvadą, kad bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti 2008–2011 m. pareiškėjo nurodytą paramos dalį nutrauktina, kadangi šiuo klausimu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai tarp tų pačių šalių.
Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-20 nutartis (t. 2, b. l. 69–75). Minėtoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad sprendžiant ginčo dalį dėl pareiškėjo prašomos priteisti PVM sumos, būtina nustatyti, kokia apimtimi toks reikalavimas kildintinas iš PVM kompensavimo sutarties nuostatų.
Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 37 p., pareiškėjams, nevykdantiems ekonominės veiklos ir neužsiregistravusiems PVM mokėtojais, prekių ar paslaugų, kompensuojamų pagal šią priemonę, pirkimo (arba) importo PVM kompensuojamas iš Kaimo rėmimo programos lėšų, kuomet jie PVM kompensavimo sutartyje su Agentūra įsipareigoja šio PVM neatskaityti užsiregistravę PVM mokėtojais ir nesiekti jo susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Administravimo taisyklių 46 p. nustatyta, kad detalioje projekto išlaidų sąmatoje nurodoma viso projekto vertė be PVM ir su PVM.
Iš aptartų Administravimo taisyklių nuostatų darytina išvada, kad iš Kaimo rėmimo programos lėšų kompensuotinas PVM yra tiesiogiai susijęs su tinkamomis kompensuoti pripažintomis paramos išmokomis.
Kaip minėta, iš esmės neginčija Agentūros pateiktų paskaičiavimų, kuriais buvo grindžiamos pareiškėjui išmokėtos paramos lėšos ir su šiomis lėšomis susijęs pridėtinės vertės mokestis, matematinio teisingumo, tačiau savo reikalavimus remia tuo, jog už 2008–2011 m. išmokėtos paramos sumos buvo apskaičiuotos pagal 2009-01-27 patikros vietoje ataskaitoje netiksliai nustatytu įveisto miško plotu. Be to, iš pareiškėjo pateiktų apskaičiavimų matyti, kad pareiškėjo prašomas priteisti PVM yra apskaičiuotas (tiesiogiai susijęs) nuo pareiškėjo prašomos išieškoti paramos dalies.
Teismui konstatavus, kad ginčas dėl 2008–2010 m. pareiškėjui mokėtinų paramos išmokų buvo išspręstas minėtais teismų sprendimais (pareiškėjo reikalavimai dėl 2008–2010 m. neišmokėtos paramos dalies buvo atmesti), taip pat įvertinus tai, kad tiek reikalavimas dėl paramos dalies, tiek dėl PVM išieškojimo yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad skundo reikalavimas dėl 2008–2010 m. neišmokėtos PVM dalies išieškojimo negali būti patenkintas, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Taip pat pažymėtina, kad iš Agentūros 2014-04-29 rašte pateikiamos informacijos matyti, kad atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-04 sprendimą (adm. b. Nr. I-2665-624/2012) priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota ir 2014-04-11 išmokėta 177,73 Lt PVM suma. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-04 sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje reikalavimas dėl 2011 m. neišmokėtos PVM dalies išieškojimo nebuvo keliamas, o Agentūra įpareigota apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą ketvirtaisiais projekto vykdymo metais (2011 m.) skaičiuojant, kad faktinis įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad Agentūros 2014-04-11 išmokėta 177,73 Lt PVM suma yra apskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šį atsakovės sprendimą gali ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo Aloizo J. R. skundo dalį, kurioje prašoma išieškoti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2007-09-24 pasirašytą paramos sutartį Nr. 065D1005142211 2008–2011 m. neišmokėtą paramos dalį, nutraukti.
Likusią pareiškėjo Aloizo J. R. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.