- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-943-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. (M.) atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. (M.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (M.) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra patėvio A. S. šeimos narys. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti dėl to, kad įgytų teisę privatizuoti iki mirties patėvio nuomotą butą, esantį Baltų pr. 165-32, Kaune. Pareiškėjas nurodė, jog nuomojamame bute kartu su patėviu gyveno ilgiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį (CK 6.588 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 443 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-01171-505/2005 priėmus 2005 m. kovo 10 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo priėmus Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, kad 2005 m. byla buvo išnagrinėta ginčo teisenos tvarka, kai Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo iškeldinimo, o šis pareiškė priešieškinį dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu CK 6.558 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais. Šiuo atveju apeliantas į teismą kreipėsi ypatingosios teisenos tvarką ir kitu pagrindu – juridinę reikšmę turinti faktas prašomas nustatyti ypatingosios teisenos tvarka CK 6.588 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo nutarties nekeisti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog kadangi jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – nustatyti, kad pareiškėjas yra patėvio A. S. šeimos narys – negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Aplinkybė, jog šį kartą į teismą kreipiamasi ypatingosios teisenos tvarka ir keičiasi šalių procesinė padėtis, nepaneigia esminio fakto, jog kreipiamasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį. Tapačiais ieškiniai (pareiškimai) gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio (pareiškimo) elementai – šalys (byloje dalyvaujantys asmenys), ieškinio (pareiškimo) dalykas ir faktinis ieškinio (pareiškimo) pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai (pareiškimai) nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių (pareiškimų) tapatumą pripažįstama, kad ieškovas (pareiškėjas) jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (pareiškimu), ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo naujų bylų.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog apelianto pareiškimas yra tapatus priešieškiniui, pareikštam Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje ir 2005 m. kovo 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-1171-505/2005 (pastarasis įsiteisėjo priėmus Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį). Pareiškimu apeliantas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis yra patėvio A. S. šeimos narys. Prijungtoje civilinėje byloje išnagrinėtu priešieškiniu prašyta nustatyti, kad apeliantas buvo A. S. šeimos nariu iki jo mirties. Taigi, tiek minimoje civilinėje byloje išnagrinėto priešieškinio, tiek nagrinėjamoje byloje pateikto pareiškimo reikalavimai yra tapatūs, nes vertinant ieškinių (pareiškimų) tapatumą svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis teisinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir pažeistos teisės gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-618/2001). Tapačiu, kolegijos nuomone, pripažintinas ir paduoto pareiškimo faktinis pagrindas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo buvę teisminio nagrinėjimo dalyku kitoje byloje, nes Kauno miesto apylinkės teismas, 2005 m. kovo 10 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-01171-505/2005 konstatavo, kad apeliantas nebuvo A. S. pilnametis vaikas, įvaikis, globėjas, artimas giminaitis ar išlaikytinis (CK 6.588 str. 1-5 dalys). Aplinkybė, jog šį kartą į teismą buvo kreiptasi ypatingosios teisenos tvarka ir dėl to keitėsi šalių procesinė padėtis, esminio fakto, jog kreipiamasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat nepaneigia. Nuo pažeistų teisių gynimo formų rūšies (ginčo, ypatingosios teisenos ar kitų), subjektinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) įgyvendinimas nepriklauso.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.