- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-761-185/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo V. F. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria V. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. F. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikti bendrai, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. rugpjūčio 1 d., apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. K. ir melagingai pranešus neteisingus duomenis juo atsiliepusiai J. K., kad jos anūkės draugas Nerijus susižalojo krisdamas nuo laiptų ir sužalojo merginą, kuriai sutrenkta galva ir sugadintas jai priklausantis turtas ir taip suklaidinus J. K., sutikusią žalos atlyginimui sumokėti 2500 litų, jis, tą pačią dieną, apie 16 val. 50 min., nuėjęs pas J. K. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , ir, paėmęs pinigus, savo bei kitų bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą J. K. priklausantį turtą - 2500 litų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d.,
V. F. įtariamas ir tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d., Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikti bendrai^ siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2011 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.20 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai Mortai A. J., prisistačius jos anūku iš Londono ir melagingai pranešus neteisingus duomenis juo atsiliepusiai Mortai A. J., t. y., kad jis - anūkas, krisdamas nuo laiptų, sužalojo kitą žmogų, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją, sutikusią žalos atlyginimui sumokėti 1000 litų, jis, tą pačią dieną, apie 15 val. 30 min., nuėjęs pas Mortą A. J. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , pasikėsino savo bei kitų bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą Mortai A. J. priklausantį turtą- 1000 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi, kilus įtarimui, pinigai nebuvo jam perduoti ir jis buvo sulaikytas bute, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatyta, BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., įtariamasis V. F. sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 2 d., 15 val. 35 min. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad V. F. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Įtariamasis nurodo, kad teismas, skirdamas suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nepakankamai atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. F. teigia, jog niekada anksčiau nesislapstė, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su broliu savo bute, esančiame Staniūnų g. 77-161, Panevėžyje. Dirbdavo įvairius atsitiktinius darbus, ryšių su užsieniu neturi. Serga epilepsija. Vien tai, kad pareikštas įtarimas dėl nusikaltimų padarymo už kuriuos numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, įtariamojo manymu, negali būti pagrindas skirti kardomąją priemonę-suėmimą.
Įtariamasis nesutinka ir su kitu skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtintą „Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgą", BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu kardomoji priemonė suėmimas ar termino pratęsimas galimas tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tai, jo manymu, gali patvirtinti informacija apie asmens vaidmenį padarant nusikaltimus. Įtariamasis teigia, kad jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis, nes jis tik nueidavo paimti pinigų, pagal nurodytus adresus. Iš tos veikos pragyvenimo lėšų negavo. Šiais motyvais V. F. tvirtina nesant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", nurodyta, kad teisėjai skirdami suėmimą ar pratęsdami suėmimo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d. nuostatą nustatančia, jog suėmimas gali būti skiriamas ar tęsiamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas V. F. paskirta pagrįstai.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys, esantys jo paties prisipažinimuose dėl abiejų nusikaltimų, nukentėjusiųjų J. K. ir M. A. J. parodymuose, asmens parodymo atpažinti protokoluose, liudytojų V. V. ir A. K. parodymuose, asmens kratos protokole, telefono skambučių išklotinėse, kitoje rašytinėje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad V. F. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
V. F. įtariamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Už šių veikų padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. F., kaip jis nurodė teismo posėdyje, yra oficialiai nevedęs, tačiau 6-erių metų sūnus kartu su motina gyvena Anglijoje. Nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, gyvena iš socialinės pašalpos ir atsitiktinių darbų. Gyvena su broliu adresu Staniūnų g. 77-161, Panevėžyje. Kaip matyti, įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje. Minėtos aplinkybės davė pirmos instancijos teismui pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), juolab, kad nusikaltimų padarymas, neišnykus teistumams, suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnes bausmes (BK 56 str. 1 d.).
Kaip minėta, nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas V. F., priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nėra įtrauktos į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Todėl suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p., iš nutarties šalintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 patvirtintos Teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Tačiau skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.
Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Taigi, byloje yra abi suėmimui skirti būtinos BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytos sąlygos bei BPK 122 str. 1 d. 1p. numatytas pagrindas.
Kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėja. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali būti keičiama į švelnesnę BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka, t.y. kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti įtariamajam taikant mažesnius apribojimus, kardomąją priemonę keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.
V. F. nurodyta aplinkybė, kad serga epilepsija, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinta jokia pažyma. Beje, sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai (1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas Nr. I-1175, 45 straipsnis.) .
Įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir aukščiau paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Įtariamojo V. F. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.