Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-28-963/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
A8.-28-963/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01396-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. K.
Institucija
"Registų centras" Klaipėdos filialas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-28-963/2021
Proceso Nr. 4-06-3-01396-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3.; 1.5.1.; 1.5.3.; 1.5.4.; 9.46.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 201250201702(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, 2020 m. spalio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABI 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABI 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalimi. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABI 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Ž. K. kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2020 metų vasario mėnesio gale buvo atliktas įmonės auditas ir buvo nustatyta, kad įmonės buhalterė buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai. Būtent todėl laiku ir nebuvo pateiktos ataskaitos. Šiuo metu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jau pateikė VĮ „Registrų centras“ nepateiktas ataskaitas. Kadangi buvusi buhalterė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė įmonės dokumentų, todėl užtruko ataskaitų ruošimas ir pateikimas. Labai gailisi, kad taip atsitiko. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ž. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-4), paties Ž. K. prisipažinimu teisme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (b. l. 5-7). Jam skirtina administracinė nuobauda.

Ž. K. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, duomenų apie jo padarytus nusižengimus teismas neturi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į paties nusižengimo aplinkybes – Ž. K. ataskaitų laiku nepateikė todėl, kad 2020 metų vasario mėnesio gale atlikus įmonės auditą buvo nustatyta, jog įmonės buhalterė buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai ir laiku nepateikė ataskaitų, nusižengimu žala valstybei nebuvo padaryta, ataskaitos pateiktos. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti Ž. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Ž. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė