- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2-735-875/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr.2-735-875/2012m.Teisminio proceso Nr.2-12-3-00598-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.
2012 m. gegužės 21 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka spręsdamas VĮ Mažeikių miškų urėdijos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
VĮ Mažeikių miškų urėdija, turėdama tikslą įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre, pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklauso inžinerinis statinys – Papilės girininkijos Vervedžių miško kelias, unikalus Nr.4400-2313-6492, esantis Akmenės r. sav., valstybinės patikėjimo teise pareiškėjo valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr.4400-2354-5495
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal CPK 447 straipsnį, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti tik tuomet, kai i) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir iii) negali kitokia, ne teismo tvarka gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, administracinį aktą, statybos būdu ir t.t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Pareiškime dėl statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu gali būti nustatomas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas, jeigu yra šios sąlygos: i) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); ii) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; iii) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; iv) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Statinio valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų.
CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) numato, kokie dokumentai pateikiami tam, kad būtų atlikta nekilnojamojo daikto teisinė registracija ir tokie dokumentai išduodami ne teismine tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, o iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Tam, kad kelio, kaip inžinerinio statinio, teisinė registracija būtų atlikta, turi būti laikomasi tvarkos, nustatytos SĮ, NTRĮ, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose ir kt. viešosios teisės aktuose.
Jeigu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas yra formuojamas statinys, kuriam statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas, ar tas statinys pastatytas tada, kai šių reikalavimų nebuvo arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-23 nutartyje administracinėje byloje Nr.A8-746-5 išaiškinta, kad nesant duomenų, jog statinys pagal jo pastatymo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įformintas, tačiau yra preziumuojama, kad šis statinys pirminio jo savininko buvo pastatytas bei valdomas teisėtai.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad daiktai, taip pat ir nekilnojamieji, skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, o pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai laikomi antraeiliais daiktais. Šiuo požiūriu kelias yra antraeilis daiktas žemės sklypo, ant kurio jis įrengtas, atžvilgiu, nes egzistuoja tik ant šio sklypo. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kadangi valstybinės žemės sklypas su jame faktiškai esančiu keliu pareiškėjui perduotas patikėjimo teise, tai pareiškėjas šio perdavimo metu neįgijo nuosavybės teise žemės sklypo atžvilgiu antraeilio daikto – inžinerinio statinio (kelio).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 443 straipsnio 1dalimi teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti VĮ Mažeikių miškų urėdijos 2012-05-08 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme.
Išaiškinti pareiškėjui, kad daiktinės teisės registruojamos nutarties motyvuojamojoje dalyje minėtuose viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.