- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-66-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00562-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- U.
- Kategorijos
- 3.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl U. apylinkės teismo U. rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2613-356/2021 pagal ieškovių U. rajono savivaldybės, U. rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. D. dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Viešoji įstaiga (toliau ir VšĮ) U. ligoninė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. U. rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės tarybos ir mero, U. rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė teismą atmesti atsakovo D. D. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai, toje dalyje, kurioje 2021-05-05 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)5490/2021 tenkinti atsakovo reikalavimai - panaikintas U. rajono savivaldybės mero 2021-04-01 raštas Nr. S-746 ir U. rajono savivaldybė įpareigota nustatyti atsakovui mėnesinės algos pastoviosios dalies didinimo konkretų procentinį dydį Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų nuo 60 iki 100 procentų ribose laikotarpiui nuo 2020-03-01 iki 2020-06-30 ir nuo 2020-11-11 iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos; teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021-05-05 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)5490/2021 toje dalyje, kuria patenkinti atsakovo reikalavimai, laikyti netekusiu galios bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. U. apylinkės teismo U. rūmai 2021-10-18 sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo D. D. ieškovės U. rajono savivaldybės administracijos naudai priteisė 2 936,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovo atliekamos darbo funkcijos nei pirmojo, nei antrojo karantino metu neatitiko Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio ir kitų sprendime nurodytų sistemiškai aiškinamų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl panaikinti U. rajono savivaldybės mero 2021-04-01 raštą bei tenkinti atsakovo Panevėžio darbo ginčų komisijai 2021-04-26 pareikštus reikalavimus, nėra pagrindo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir darė išvadą, kad ieškovės, kurių naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
5. Teismas nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškoves atstovavo du advokatai ir ieškovė U. rajono savivaldybės administracija patyrė 2936,78 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą, konsultavimą ir atstovavimą. Konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui, advokatų darbo ir laiko sąnaudoms ir jų mažinti nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021-10-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
7. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendime turėjo būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, tačiau teismas dėl šių klausimų nepasisakė.
8. Teigia, kad U. rajono savivaldybės administracija turi Teisės skyrių, kurio atstovas atstovavo ieškovei Darbo ginčų komisijos byloje, o atstovaujant teisme ieškovės advokatams, ieškovės teisinė pozicija ir motyvai iš esmės liko nepakitę, todėl nebuvo jokio objektyvaus būtinumo samdyti net du vienus iš brangiausiai apmokamų advokatų Lietuvoje, kurių išlaidos įvertintos 2 936,78 Eur suma ir vertintinos kaip per didelės. Nurodo, kad siekiant tinkamai apginti savivaldybės interesus, ieškovė buvo visiškai pajėgi teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.
9. Tvirtina, kad ieškovės nepateikė argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas ir kodėl negalima buvo remtis savo vidiniais administravimo pajėgumais – Teisės skyriaus teisininkais. Nurodo, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškinio suma nėra didelė, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė. Teigia, kad didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį sudarė ieškinio parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje (nuotoliniu būdu), todėl ieškovė neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami. Be to, ieškovė nusprendusi, kad nagrinėjamoje byloje jos interesus tinkamai apgins du profesionalūs teisininkai (advokatai), nepateikė duomenų, kad Utenoje dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ji negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, dėl ko teko naudotis dviejų advokatų iš Vilniaus paslaugomis.
10. Nurodo, kad teismas turi teisę nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvais gali priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, įtvirtintą Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti.
11. Teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, įvertindamas išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį (darbo teisiniai santykiai, kurioje jis yra pavaldus ieškovei darbuotojas, t. y. iš esmės silpnesnioji šalis) ir į apimtį, be to, priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimais į apeliacinį skundą U. rajono savivaldybė ir U. rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad advokato pasitelkimo būtinumą nulėmė bylos pobūdis, byloje keliamo teisinio klausimo naujumas, nes teismų praktika byloje keliamu klausimu nėra suformuota, bylos apimtis ir sudėtingumas, galimą bylos baigties neigiamą poveikį savivaldybės finansams, viešajam interesui. Teigia, kad, pasitelkiant atstovą, buvo įvertinta turimų teisininkų specializacija, patirtis, darbo krūvis. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad realiai turėtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos buvo būtinos.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Utenos ligoninė nurodo, kad neprieštarauja, kad apeliacinis skundas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos dalies sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-06-04 ieškovės sudarė atstovavimo sutartis su advokatais T. B. ir R. Š.. Iš byloje esančios 2021-06-30 PVM sąskaitos faktūros Nr. 21763 ir 2021-09-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. 22358 matyti, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė ieškinio parengimas (1 764,59 Eur už 11,66 val.); kliento konsultavimas, pasirengimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje (1 172,19 Eur viso už 7,75 val.), bendra išlaidų suma – 2 936,78 Eur. Iš bylos dokumentų matyti, kad minėtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ieškovė U. rajono savivaldybės administracija.
17. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
18. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių procesinis elgesys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo tinkamas, todėl dėl minėtos aplinkybės teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
19. Aukščiau minėtų Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2021 m. I ketvirtis – bruto 1 517,40 Eur), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, nes maksimalus dydis už ieškinio parengimą yra 3 793,50 Eur, o 1 val. už konsultavimą, atstovavimą – 151,74 Eur. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad byloje buvo teikiami papildomi dokumentai, prašymai. Dėl paminėto konstatuoti, kad ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir užaukštintos, nėra pagrindo.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovės U. rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės tarybos ir mero bei U. rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektai. Nors civilinio proceso normos neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi ir (ar) vykdymo proceso dalyviu, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad samdant advokatus patirtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš kitos šalies. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai ir kokio dydžio jas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. (Rekomendacijų 2 punktas). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, nes teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401- 916/2016).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjama byla yra neturtinio pobūdžio (individualus darbo ginčas), bylos apimtis nėra didelė, byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, parengiamasis teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu ir truko 4 valandas. Tačiau byloje įvertintina ir ta aplinkybė, kad byloje buvo sprendžiamas ginčas susijęs su sveikatos priežiūros įstaigos vadovo darbo apmokėjimu šalyje paskelbus karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, kas leidžia daryti išvadą, kad kilęs ginčas yra susijęs su teisinių klausimų naujumu ir, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, yra svarbus, vertintinas kriterijus. Neatmestina, kad teisinių klausimų naujumas, teisminės praktikos nebuvimas įtakojo ir ieškovių apsisprendimą dėl atstovavimo sutarčių sudarymo su advokatais. Įvertinus paminėtas aplinkybes, tai kad prašomos bylinėjimosi išlaidos nėra užaukštintos, yra pagrįstos, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas priteisė iš atsakovo, ar kad buvo pagrindas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, ar pagrindas jų nepriteisti iš atsakovo, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo.
22. Apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami ir tik profesionalus teisinis atstovavimas sudarė sąlygas tinkamai apginti interesus teisme, bei, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad Utenoje dirbančių ir savo kontoras turinčių advokatų paslaugomis ji negalėjo pasinaudoti ar jų specializacija buvo netinkama, dėl ko buvo naudojamasi kito miesto advokatų paslaugomis, atmestini kaip nepagrįsti. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2009, Nr. 3K-3-199/2011). Nors apeliantas teigia, kad ieškovei nebuvo būtinumo kreiptis į advokatus, nes turi Teisės skyrių ir teisininkų pareigybes, tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra viešojo administravimo subjektas, jai negali būti ribojama galimybė būti atstovaujamai teisme advokato. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad atstovaujant teisme ieškovės teisinė pozicija ir motyvai iš esmės liko nepakitę, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovės teisę gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Pažymėtina, kad įstatymuose nėra apribotos fiziniams ir/ar juridiniams asmenims galimybės pasirinkti atstovus (advokatus) pagal gyvenamąją ar buveinės vietą. Įstatymuose taip pat nėra įtvirtinti įpareigojimai teisminio proceso dalyviams teikti teismui įrodymus, galinčius pagrįsti/paneigti galimybę naudotis teisminio ginčo teritorijoje veikiančių advokatų paslaugomis.
23. Dėl paminėto naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
U. apylinkės teismo U. rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.