Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui, atsakovo atstovėms Rasai Bagdanavičiūtei ir Daliai Jelinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus pedagoginio universiteto skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2009 04 07 sprendimo Nr. 4-1033 „Dėl studijų programų apeliacinės komisijos sprendimo“ panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pedagoginis universitetas (toliau – ir VPU, ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2009 04 07 sprendimą Nr. 4-1033 „Dėl studijų programų apeliacinės komisijos sprendimo“ .

Skunde paaiškina, kad 2009 01 29 Centrui pateikė VPU apeliaciją „Dėl naujos magistrantūros programos „Edukacinė chemija“ vertinimo išvadų Nr. 31.02-R4-649“.

Centras šios apeliacijos iš esmės neišnagrinėjo, todėl, pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Teigia, kad skundžiamame sprendime nenurodyta jokių faktinių aplinkybių (objektyvių duomenų), kurių pagrindu yra atmetama VPU apeliacija. Ginčijamas aktas iš viso neturi motyvuojamosios dalies. Mano, kad tokie skundžiamo akto trūkumai varžo pareiškėjo teisę ginčyti. Mano, kad aktas turi būti panaikintas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Pažymi, kad šiuo atveju tik prie sprendimo pridėtame Studijų apeliacinės komisijos 2009 03 16 posėdžio protokolo Nr. 6-33 išraše nurodomi sprendimo motyvai: netinkamas studijų programos pavadinimas; studijų programos turinys nepagrindžia nustatomo suteikti chemijos magistro kvalifikacinio laipsnio; studijų programoje yra pirmosios pakopos lygio studijų dalykų; netenkinami reikalavimai magistrantūros studijų programos dėl dėstytojų ir materialiosios bazės.

Protokole nurodyti motyvai nepagrįsti jokių teisės aktų reikalavimais. Atkreipia dėmesį į aukštosios mokyklos autonomijos garantiją. Pabrėžia, kad ypatingai nepagrįstas motyvas dėl dėstytojų ir materialiosios bazės. Mano, kad materialiosios bazės nustatyto klausimu turėjo būti atlikta patikra.

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismui paduotu reikalavimu VPU siekia to, kad Centre iš naujo būtų išnagrinėta VPU 2009 01 26 apeliacija dėl vertinimo išvadų. Mano, kad VPU apeliacija išnagrinėta netinkamai, taip pat mano, kad esant chemijos krypties magistrantūros programos „Edukacinė chemija“ trūkumams, gali būti priimtas sprendimas įpareigoti VPU šiuos trūkumus pašalinti. Nurodė, kad VPU iš naujo kreiptis dėl naujos programos registravimo yra sudėtinga dėl didelių darbo sąnaudų, tačiau esamą programą pataisyti VPU gali. Mano, kad taip gali būti išspręstas programos registravimo klausimas.

Apie šį Komisijos sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Centro 2009 04 07 raštu Nr. 4-1033. Centre 2009 04 23 gautas pareiškėjo 2009 04 20 raštas Nr. 24-R4-956 „Dėl Studijų programos apeliacinės komisijos sprendimų“, kuriuo buvo prašoma suteikti informaciją, kurią atsakovas pateikė pareiškėjui 2009 04 30 raštu Nr. 4-1228.

Dėl skundo argumentų, paaiškino, kad nesutinka jog sprendimas nemotyvuotas. Remiasi VAĮ 2 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 2 dalies 4 dalimi. Teigia, kad Komisija – tai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, todėl ji nėra viešojo administravimo subjektas. Apeliacinės komisijos priimami sprendimai nėra individualūs teisės aktai, o yra ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimai. Pažymi, kad VAĮ nenumato, kad individualus administracinis aktas turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2004 11 09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-03-750-2004.

Pažymi, kad šiuo atveju Apeliacinės komisijos sprendimas yra įtvirtintas viename akte, kurį sudaro Centro 2009 04 07 raštas Nr. 4-1033 ir Apeliacinės komisijos 2009 03 16 posėdžio protokolo Nr. 6-33 išrašas.

Paaiškina, kad skundžiamame akte yra nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis sprendimas buvo priimtas (Taisyklių 51 punktas, Nuostatų V skyrius).

Teigia, kad sprendimas pagrindžiamas faktinėmis aplinkybėmis. Prie skundžiamo Centro rašto buvo pridėtas Apeliacinės komisijos 2009 03 16 posėdžio protokolo Nr. 6-33 išrašas, kuriame aplinkybės išvardintos.

Remiasi Taisyklių 20 punkte išvardintais programos vertinimo uždaviniais. Taip pat remiasi Aukštojo mokslo ir studijų programų akreditavimo tvarkos aprašu. Paaiškina, kad Centras nustato, kiek programos turinys, jos sandara ir vykdymas atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų atitinkamos studijų krypties reglamento, Nuosekliųjų studijų nuostatų, Magistrantūros studijų bendrųjų reikalavimų, Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatų bei kitų aukštąjį mokslą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įvertina programą pagal programos akreditavimo kriterijus ir teikia siūlymą ministerijai dėl jos akreditavimo. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyti šie programos akreditavimo kriterijai: programos tikslų pagrįstumas, jų įgyvendinimo lygis, programos turinio dermė su mokslo ir technologijų pažanga, intelektinių ir materialiųjų sąlygų teikti reikiamą išsilavinimą pakankamumas.

Pažymi, kad, sutinkamai su taisyklių 22.2 punktu, Centro sudaryta ekspertų grupė išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą naujos magistrantūros studijų programos „Edukacinė chemija“ aprašą ir vertinimo išvadose konkrečiai nurodė programos trūkumus. Apeliacinė komisija, svarstydama pareiškėjo apeliaciją, nusprendė, jog ekspertų išvados ir įvardinti studijų programos trūkumai yra pagrįsti, nusprendė pareiškėjų apeliaciją atmesti. Pažymi, kad ekspertų vertinimo išvadose nurodyti trūkumai ir juos patvirtino ir Apeliacinė komisija (dėl programos pavadinimo). Ekspertai, vadovaudamiesi Bendruosiuose reikalavimuose studijų programoms pateiktu nuolatinio dėstytojo sąvokos apibrėžimu, įvertino VPU chemijos programoje numatomų dėstytojų statusą ir kvalifikaciją, pažymėjo dėl trūkumų šioje srityje. Ekspertai, vadovaudamiesi Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo 6 punktu, vertino VPU materialinę bazę ir vertinimo išvadose pažymėjo išvadas dėl chemijos laboratorijų nepakankamumo bei VPU bibliotekos nepakankamumą. Dėl šių trūkumų buvo padaryta išvada dėl materialiosios bazės vertinimo.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo būtina vertinti materialią bazę vietoje, paaiškina, kad, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, vizitas į mokslo ir studijų instituciją organizuojamas ekspertų grupės siūlymu arba Centro sprendimu esant būtinybei įsitikinti mokslo ir studijų institucijos galimybėmis pradėti vykdyti naują studijų programą arba kitais teisės aktų nustatytais atvejais. Tokia būtinybė konstatuota nebuvo, todėl vizitas nebuvo organizuotas.

Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Šio ginčo dalykas - Studijų kokybės vertinimo centro 2009 04 07 sprendimas Nr. 4-1033. Įvertinęs ginčo aplinkybes ir skundžiamo akto turinį, teismas daro išvadą, kad skundžiama tik dalis sprendimo, t. y. sprendimas atmesti apeliaciją kaip nepagrįstą ir pritarti Ekspertų tarybos sprendimui naujos studijų programos Edukacinė chemija neregistruoti. Kita šio sprendimo dalis šioje byloje neginčijama. Dėl to, kad šalys nesutaria dėl šio sprendimo, kaip individualaus teisės akto, vertinimo, pirmiausiai teismas pasisako dėl šio akto teisinės prigimties. Visų pirma, tokiam administraciniam aktui taikytinos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, neatsižvelgiant į tai, kad šis sprendimas priimtas ne teismo tvarka sprendžiant administracinio pobūdžio ginčą. Sprendimą priima ir pasirašo jį Studijų kokybės vertinimo centro vadovas. Studijų kokybės vertinimo centras yra viešojo administravimo įstaiga ir visi šio Centro vardu priimami sprendimai yra laikytini viešojo administravimo institucijos sprendimais, šiuo atveju ginčijamas individualus administracinis aktas (VAĮ, galiojusio sprendimo priėmimo metu, 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 9 dalys). Teismas vadovaujasi LVAT 2008 06 25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-994/2008, kur analogiškam administraciniam aktui buvo taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Teismas vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi yra saistomas aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to atmetami atsakovo argumentai, kad ginčijamam sprendimui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai iš viso netaikytini. Jie taikomi tuo atveju, jeigu specialiame teises akte nenustatyti reikalavimai tokiam sprendimui, o tokie reikalavimai šiuo atveju daugiau jokiame teisės akte nenustatyti. Asmuo, kuris kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su prašymu (kaip šį kartą – prašymas duoti vertinimą, kad būtų įregistruota nauja studijų programa), turi iš tos institucijos gauti aiškų sprendimą, o aiškus sprendimas gali būti tik tuomet, kai jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo tiek 8 straipsnio, tiek kitų nuostatų reikalavimus. Tuo pačiu, teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, kad visas administracinio sprendimo tekstas yra tik Centro 2009 04 07 rašte Nr. 4-1033. Teismas daro išvadą, kad administracinio sprendimo pagrindimas gali būti išdėstytas ir skundžiamo rašto prieduose. Tokia išvada daroma dėl to, kad taip konstatavo LVAT 2008 06 25 sprendime administracinėje byloje Nr. A63-994/2008 ir 2004 11 09 sprendime administracinėje byloje Nr. A-03-750-2004. Tačiau vertinant skundžiamą administracinį aktą, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo aktu kuriami administraciniai teisiniai santykiai, o dėl to aktas turi atitikti tiek bendruosius administracinės teisės principus, tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis), o būtent, teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, Centro sprendimas dėl pareiškėjo apeliacijos nagrinėjimo turi atitikti tiek minėtiems principams, tiek VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, t. y. pareiškėjui gavus sprendimą dėl jo apeliacijos turi būti suprantama, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) grindžiamas sprendimas, taip pat kokiomis teisės normomis grindžiamas sprendimas.

Vertinant ginčijamą sprendimą kaip vientisą aktą, būtina įvertinti ne tik rašto turinį, bet ir priedus. Tam, kad būtų įvertinta, ar teisėtai ir pagrįstai atmesta pareiškėjo apeliacija, būtina įvertinti ir šios apeliacijos turinį, t. y. pareiškėjo pateiktus argumentus, motyvus ir prašymus.

Pareiškėjas skundžia sprendimą, priimtą dėl pareiškėjo 2009 01 26 apeliacijos Nr. 31.02-R4-649 (t. I, b. l. 7-10). Iš esmės šioje apeliacijoje nurodyta, kad daugelį ekspertų pastebėtų trūkumų nesudėtinga pašalinti, kad nauja programa neigiamai įvertinta nepelnytai. Apeliacijoje nurodoma konkrečiai, su kuo nesutinka VPU. Apeliacijos prašymas yra suformuluotas apeliacijos paskutiniame sakinyje – VPU, prašo kad apeliacinė komisija peržiūrėtų Studijų vertinimo ekspertų tarybos sprendimą dėl Edukacinės chemijos magistrantūros programos registravimo.

Apskritai, ginčas prasidėjo dėl VPU 2008 03 31 raštu Nr. (31.02)-124-145 (t. I, b. l. 184) Studijų kokybės vertinimo centrui pateikto Chemijos magistrantūros studijų programos Edukacinė chemija aprašo vertinimo, o toks vertinimas būtinas, norint įregistruoti naują programą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Šią programą 2008 03 26 nutarimu Nr. 50 patvirtino VPU Senatas (t. I, b. l. 188). Programos tvarkos aprašas pateiktas Centrui dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministro 2001 06 28 įsakymu Nr. 1055 patvirtintų Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklių (2008 05 30 įsakymo Nr. ISAK – 1582 redakcija, negalioja nuo 2009 08 12, toliau – Taisyklės) 19 punkte nustatyta: Mokslo ir studijų institucija, siekdama pradėti vykdyti naują studijų programą, Centrui turi pateikti (išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus) naujos studijų programos aprašą, parengtą pagal Centro parengtus metodinius patarimus. Taisyklių 1 punkte buvo nustatyta, kad studijų programų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Pagal ginčo santykių metu galiojusio Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį studijų programa - tai tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių visuma, taip pat šios visumos aprašymas. Bendrieji studijų programų reikalavimai buvo nustatyti Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina ministerija. Šio straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad universitetų studijų programas tvirtina senatas. 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus tvirtina ministerija. Taigi įstatyme buvo nurodyta, kokiais teisės aktais vadovautis vertinant programą.

Aukštojo mokslo įstatymo 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosekliosios studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą. Programos registruojamos ministerijos nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į visus nurodytus teisės aktus, VPU ir pateikė Centrui naują programą vertinti tam, kad po to ji būtų registruota ministerijos nustatyta tvarka.

Programos vertinimo tvarką Centras nustatė direktoriaus 2005 08 05 įsakymu Nr. I-90 „Dėl naujos studijų programos priėmimo ir vertinimo išvadų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Galimi Centro sprendimai dėl programos vertinimo nurodyti Tvarkos aprašo 8 punkte. Vertinimo išvadų pateikimo forma nurodyta Tvarkos aprašo 10 punkte. Tvarkos apraše nenurodyta, kaip ir kam gali būti skundžiamos vertinimo išvados. Tačiau tuos pačius santykius iš esmės reglamentavo tiek Tvarkos aprašas, tiek minėtos švietimo ir mokslo ministro 2008 05 30 įsakymu Nr. ISAK-1582 patvirtintos Taisyklės. Taisyklių 25 punkte buvo nustatyta kaip priimamas sprendimas. Taisyklių 26 punkte buvo nustatyta, kad naujos studijų programos vertinimo išvados svarstomos Centrui patariančiose institucijose, kai ekspertų grupė naujos studijų programos siūlo neregistruoti (išvados svarstomos Studijų vertinimo ekspertų taryboje). Taisyklių 50 – 55 punktuose buvo įtvirtinta apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarka.

Taigi, kaip minėta pirmiau, šiuo konkrečiu atveju VPU pateikė Centrui naujos studijų programos aprašą, siekdamas kad ši programa būtų įregistruota. Centras pirmiausiai apie vertinimą pranešė 2009 01 07 raštu Nr. 4-28 „Dėl naujos studijų programos vertinimo išvadų“ (t. I, b. l. 154). Prie rašto pridėta: išrašas iš naujos magistrantūros studijų programos Edukacinė chemija vertinimo išvadų ir išrašas iš Studijų vertinimo ekspertų tarybos posėdžio 2008 12 19 protokolo Nr. 7-5 (t. I, b. l. 155-161). Šis sprendimas teismui neskundžiamas. Tuomet, vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, VPU padavė apeliaciją. Prašymas yra toks – kad apeliacinė komisija peržiūrėtų ekspertų išvadas ir studijų vertinimo ekspertų tarybos sprendimą dėl Edukacinės chemijos magistrantūros programos registravimo. Iš viso apeliacijos teksto galima spręsti, kad VPU nesutinka su ekspertų išvadomis, teikiami tokio nesutikimo motyvai ir argumentai, į kuriuos priimant sprendimą dėl apeliacijos buvo būtina atsakyti motyvuotai. Teismas sprendžia ginčą tik dėl VPU apeliacijos svarstymo rezultato – priimto sprendimo, bet nesprendžia dėl 2009 01 07 raštu Nr. 4-28 Centro VPU pateikto sprendimo. Kaip bus matyti iš teisės aktų, reglamentuojančių galimus Apeliacinės komisijos sprendimų variantus, Apeliacinė komisija nebūtinai privalėjo panaikinti ankstesnį sprendimą. Kadangi naujų studijų programų vertinimą reglamentuoja Taisyklės, o ginčas yra dėl apeliacijos nagrinėjimo, teismas vadovaujasi Taisyklių 50-55 punktais, kurie reglamentuoja apeliacijų padavimą ir nagrinėjimą. Pastebėtina, kad Taisyklėse nebuvo nustatyta, kokį sprendimą gali priimti Centro Studijų programų apeliacinė komisija, nustatyta tik tai, kad ši komisija veikia pagal nuostatus. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2008 12 04 įsakymu Nr. I-158 patvirtinti Studijų programų apeliacinės komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai). Galimi apeliacinės komisijos sprendimai nurodyti Nuostatų 32 punkte: 1) apeliacinė komisija gali pasiūlyti Centrui atlikti papildomą studijų programos vertinimą; 2) teikti Ekspertų tarybai pakartotinai svarstyti ekspertų pateiktas studijų programos vertinimo išvadas; ar 3) atmesti apeliaciją kaip nepagrįstą ir pritarti Ekspertų tarybos sprendimui.

Apeliacinės komisijos sprendimas pareiškėjui buvo praneštas 2009 04 07 raštu Nr. 4-1033 ir šio rašto priedais (t. I, b. l. 166-167). Vienas priedų – Studijų vertinimo ekspertų tarybos 2009 03 27 protokolo Nr. 6-35 išrašas nenusijęs su ginčo dalyku, tai matyti iš skundžiamo rašto turinio. Šiuo raštu pranešama, kad apeliacija dėl studijų programos Edukacinė chemija atmesta. Nei iš paties rašto, nei iš jo priedo negalima nustatyti nei objektyvių duomenų (faktų), kodėl padarytos tokios išvados, kurios nurodytos protokolo išraše: netinkamas studijų programos pavadinimas; studijų programos turinys nepagrindžia nustatomo suteikti chemijos magistro kvalifikacinio laipsnio; studijų programoje yra pirmosios pakopos lygio studijų dalykų; netenkinami reikalavimai magistrantūros studijų programos dėl dėstytojų ir materialiosios bazės. Tai yra tik išvados, kurios išdėstytos 2009 03 16 Apeliacinės komisijos posėdžio protokole Nr. 6-33 (t. I, b. l. 6). Sprendime ir jo priede nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), kodėl padarytos tokios išvados. Taip pat sprendime nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu priimtas būtent toks sprendimas. Atsakovas teigia, kad teisės aktai nurodyti. Tačiau šiuo atveju nurodytos tik procesinės teisės normos, kurios leidžia priimti tam tikrą sprendimą- Taisyklių 51 punktas iš viso kalba tik apie apeliacijų nagrinėjimą, o Nuostatų V skyrius reguliuoja apeliacijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Aukštojo mokslo įstatymo 42 ir 44 straipsniai suponavo, kad studijų programos turi būti vertinamos atsižvelgiant į bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus, kuriuos tvirtina ministerija (Įstatymo 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovai patvirtino, kad toks teisės aktas, kuriam turi atitikti magistrantūros studijos programa yra – tai Švietimo ir mokslo ministro 2005 07 22 įsakymu Nr. ISAK-1551 patvirtinti teisės aktai - Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatai; Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašas. Atsiliepime atsakovas nurodo ir kitus teisės aktus, kuriuose buvo keliami reikalavimai studijų programoms – Aukštojo mokslo studijų programų akreditavimo tvarkos aprašas (2005 10 07 įsakymas Nr. ISAK-2002), atitinkamos studijų krypties reglamentai, Nuosekliųjų studijų programų nuostatai bei kiti teisės aktai, nustatantys reikalavimus programoms. Sprendime privalėjo būti nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimų neatitinka pateikta vertinti studijų programa. Visa tai, kas pasakyta, taikytina ir įvertinus papildomai VPU prašymu universitetui pateiktą pilną 2009 03 16 Apeliacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 6-33 išrašą (t. I, b. l. 171-172). Nors šiame protokolo išraše nurodyta daugiau faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, tačiau čia išdėstytuose motyvuose neatsakoma į visus pareiškėjo argumentus dėl faktinių aplinkybių vertinimo, be to nenurodytas nei vienas teisės aktas, kuriame keliami reikalavimai tokiai programai (o tokie teisės aktai yra), ir kuriam pateikta programa prieštarauja. Teismo nuomone, ypatingai nemotyvuota sprendimo dalis dėl studijų programos materialinės bazės. Neaišku, kaip vertinimą atlikę ekspertai nustatė materialinės bazės (laboratorijų, bibliotekos) trūkumus. Šiuo klausimu nėra pateikti jokie dokumentai ar atlikta patikra vietoje, sprendimas paremtas tik ekspertų nuomone.

Taigi skundžiamas apeliacinės komisijos sprendimas dalyje dėl naujos studijų programos Edukacinė chemija neregistravimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o tuo pačiu šis sprendimas neatitiko tuomet galiojusio Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 5 dalies reikalavimų (nurodymo, kad bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus tvirtina ministerija), nes ši įstatymo nuostata suponuoja, kad studijų programos vertinime reikia remtis ministerijos patvirtintais bendraisiais reikalavimais. Esant tokiai situacijai, teismas negali įvertinti, ar skundžiama sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, nes nėra kriterijų, pagal kuriuos galima būtų vertinti, ar pirmiau minėtos vertinimo išvados (netinkamas studijų programos pavadinimas ir t.t.) pagrįstos objektyviais duomenimis (faktais). Taip pat nėra galimybės įvertinti, kokiems teisės aktams programa atitinka ar neatitinka, nes teisės aktai, pagal kuriuos buvo būtina įvertinti programas, nenurodyti visiškai. Teismas ribojamas pareikštu reikalavimu, todėl panaikina skundžiamą sprendimo dalį, neįpareigodamas priimti sprendimą, kuris atitiktų įstatymų reikalavimus. Pareiškėjo laiku paduota apeliacija turi būti nagrinėjama iš naujo, nes priešingu atveju pareiškėjui atsiras teisė skųsti Centro neveikimą.

Atsakovas nepagrįstai aiškino, kad, panaikinus sprendimą dėl pareiškėjo apeliacijos, vis tiek liks galioti tos pačios vertinimo išvados ir niekas nesikeis. Šiuo atveju tai neturi reikšmės, nes Apeliacinė komisija privalo priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios ir šiuo metu iš esmės nepasikeitė. Šiuo metu VAĮ 8 straipsnis nustato tokius bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Pastebėtina, kad skundžiamame akte nenurodyta nei jo apskundimo tvarka, nei jis patvirtintas antspaudu. Nors šie pažeidimai nėra itin reikšmingi, tai tik reikalaujamos formos pažeidimai, tačiau jie turi būti pašalinti. Atsakovas rėmėsi Studijų programų apeliacinės komisijos nuostatų V skyriumi. Nuostatų 32 punktas numatė galimybę Apeliacinei komisijai priimti trijų rūšių sprendimus – pasiūlyti Centrui atlikti papildomą studijų programos vertinimą, teikti Ekspertų tarybai pakartotinai svarstyti ekspertų pateiktas išvadas, atmesti apeliaciją. Taigi, priimant motyvuotą ir pagrįstą sprendimą gali būti priimtas vienas iš nurodytų sprendimo variantų, bet jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o ne nuomonėmis, ir teisės aktų nuostatomis, nurodant, kokiems teisės aktams neatitinka pateiktoji studijų programa, o ne kokios procesinės normos nustato sprendimo dėl apeliacijos priėmimo taisykles.

Centro sprendimas naikinamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Šiuo metu, priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą (2009 04 30 Nr. XI-242), keičiasi studijų programų vertinimo ir akreditavimo tvarka. Priėmus šį įstatymą buvo panaikintos taisyklės, kuriomis rėmėsi atsakovas. Tačiau šveitimo ir mokslo ministro 2009 07 24 įsakymu Nr. ISAK-1652 patvirtintas naujas Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas ir šio įsakymo 3 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėtas studijų programų vertinimas baigiamas, taip pat apeliacijos dėl tokių studijų programų vertinimo nagrinėjamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Taigi, pareiškėjo apeliacija turi būti iš naujo išnagrinėta, taikant teisės aktus, galiojusius apeliacijos padavimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu

nusprendė:

patenkinti Vilniaus pedagoginio universiteto skundą.

Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2009 04 07 sprendimą Nr. 4-1033 dalyje, kurioje nuspręsta: „atmesti apeliaciją kaip nepagrįstą ir pritarti Ekspertų tarybos sprendimui naujos studijų programos Edukacinė chemija neregistruoti.“.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.