Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-317-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1A-9-317-2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01797-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. M.
Nukentėjusysis
N. M.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1-1A-9-317/2014

Teisėjas: Violeta Miceikienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01797-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1., 2.4.6.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistajam D. M., jo gynėjui-advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajai N. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1d. ir nuteistas 10 MGL -1300 litų (tūkstančio trijų šimtų litų) bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių laikotarpį savanoriškai sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą. Priteista iš D. M. N. M. 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad 2011m. rugsėjo 16d. apie 12 val. 25 min. Kauno r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, vairuodamas automobilį neatsižvelgė į kelio sąlygas ir nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, kelio vingyje į dešinę išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Honda CR-V“, kurio valstybinis Nr. DNC 747, vairuojamu N. M., dėl ko automobilio „Honda CR-V“ vairuotojai N. M. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti tuo atveju, jei bus nustatytas kitas nukentėjusios sveikatos sutrikdymo mastas, arba, pakeisti teismo nuosprendį dalyje dėl priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, sumažinant ją iki 1000 Lt. Jo nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, galimai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Jis neginčija įvykio aplinkybių, kurios tiek kaltinamajame akte, tiek ir nuosprendyje nurodytos teisingai, tačiau jam kyla didelės abejonės dėl eismo įvykio pasekmių t.y. kad nukentėjusiajai N. M. padaryti kūno sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. M. manymu, specialisto išvada Nr. G 2995/11(02) negali būti tinkamu ir objektyviu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstą. Surašytoje išvadoje specialistė nenustatė, kad nukentėjusiajai būtų taikytas kokio nors pobūdžio gydymas. Medicininiuose dokumentuose tik formaliai nurodyta, kad nukentėjusioji atvyko konsultacijai ir gydymuisi, tačiau nėra įrašų, kad būtų sutrukdyta nukentėjusiosios kūno audinių ar organų anatominis vientisumas ar jų funkcijos. Dėl to apeliantui kyla abejonės, ar iš tiesų nukentėjusiajai buvo teisingai ir objektyviai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ir jis skunde prašo paskirti papildomą medicininę ekspertizę, kuri pašalintų jo keliamas abejones tiek dėl specialistės išvados, tiek ir dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, nustatytų, kokie objektyvūs duomenys patvirtina nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, patirtus autoįvykio metu. Atsižvelgus į šios naujai paskirtos ekspertizės išvadas, prašoma įvertinti ir apylinkės teismo priteistą nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinę žalą.

Skundą padavusio nuteistojo nuomone, teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nurodydamas, kad teisingumo principas įpareigoja, jog žala asmeniui būtų atlyginta visiškai, jau vien dėl tokio motyvo priteisė nepagrįstai didelę sumą nukentėjusiajai. Teismas siekė visiškai atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurios, jo nuomone, nustatyti negalima. Pasak apelianto, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas, tokiu atveju, numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Apelianto teigimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, atsižvelgdamas į asmens dvasinius bei fizinius išgyvenimus ir praradimus. Nukentėjusiajai buvo sumušta tik krūtinės ląsta, jokių lūžių nenustatyta, o teisminėje praktikoje 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra priteisiama tik tuomet, kai patiriami sunkesni sužalojimai - įvairūs lūžiai ar panašaus pobūdžio sužalojimai. Dėl to apeliantas ir manantis, jog sprendimas priteisti 5000 Lt sumą, negali būti laikomas teisingu. Tokio dydžio suma neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

Skundą padavęs nuteistasis nurodo, jog jis ne tik kad neturi darbo ir yra įsiregistravęs Darbo biržoje, bet jo finansinė padėtis dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių yra itin sudėtinga ir jam sumokėti nukentėjusiajai 5000 Lt. neįmanoma.

Atsikirtime nukentėjusioji N. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kadangi jo veiksmais jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto nusikaltimo ji, augindama tris mažamečius vaikus, tarp kurių ir maitinamas krūtimi kūdikis, patyrė didelį fizinį skausmą, kas sukėlė jai nepatogumus buityje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis D. M. skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių t.y. tai neneigia, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo N. M., tačiau jis nesutinka su jo veiksmų vertinimu dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mąsto, kaip nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1d., nesutinka ir su priteistu N. M. neturtinės žalos dydžiu. Atsižvelgdama į skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija bylą patikrina tik šiais aspektais t.y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau vertindama ir tai, ar yra byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

Nukentėjusioji N. M. paaiškino, kad iš karto po autoįvykio, kurio metu ji nukentėjo, medicininės pagalbos ji nesikreipė, tačiau tą pačią dieną pajuto, jog pradėjo skaudėti krūtinę, dėl ko ji kreipėsi į medicinos įstaigą. Jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, ji ilgą laiką gydėsi ir apie 1 mėnesį laiko dar jautė krūtinės skausmus. Kadangi tuo metu maitino 9 mėn. kūdikį, dėl sužalojimo patyrė didelius nepatogumus, be to, atsirado baimė vairuoti transporto priemonę. Automobilis, kuriuo ji važiavo ir kuris buvo apgadintas, buvo vienintelė jų šeimos transporto priemonė. Kol ji nusipirko naują automobilį, šeima patyrė nepatogumus, nes šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o transporto priemonė jų šeimai buvo labai reikalinga.

Iš bylos medžiagos matyti, jog N. M. prašė priteisti jai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nuteistasis D. M. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 16 d. Kulautuvos miestelyje vairavo jo mamai priklausantį automobilį „Nissan Primera“. Kadangi buvo šlapia kelio danga, ant važiuojamos dalies buvo pribirę medžių lapų ir spyglių, važiuodamas ties posūkiu į dešinę, nepasirinko tinkamo greičio, dėl ko jo vairuojamas automobilis netikėtai išslydo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu ir N. M. vairuojamu lengvuoju automobiliu. Jis iš karto pripažino savo kaltę dėl to įvykio.

Kad nuteistasis yra kaltas dėl autoįvykio, neginčija ne tik nukentėjusioji, pats kaltinamasis, bet patvirtina ir kiti teisme ištirti duomenys - 2011 09 16 tarnybinis pranešimas ( b. l. 4), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedai (b. l. 20-22), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2995/11 (02) (b. l. 27), 2014-09-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertų išvada Nr. EKG 14/13(02) išvada (b. l. 130-130). Nors nuteistajam ir kilo abejonės, kad specialisto išvada Nr. G 2995/11 (02) N. M. buvo teisingai nustatytas kūno sužalojimo sunkumo laipsnis, apeliacinės instancijos teisme paskirtos ir atliktos ekspertizės akte EKG 14/13(02) nurodyti duomenys tik patvirtina specialisto išvadoje nurodytą sveikatos sutrikdymo mastą, kuris, dėl akte nurodytų motyvų, kolegijai nekelia abejonių dėl jo teisingumo ir objektyvumo. Kolegija, atsižvelgusi į aptartus duomenis, pripažįsta, jog neturi objektyvaus pagrindo abejoti tiek ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir jame padaryta išvada, kad N. M. buvo padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šios priežasties pripažintina, jog D. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 1d. ir yra pagrįstai nuteistas už šią nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas, skirdamas nuosprendyje nurodytą bausmę, laikėsi įstatymų reikalavimų, vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl visiškai pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - baudą, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir kurios nėra objektyvaus pagrindo keisti.

Atsižvelgus į aptartus motyvus bei tai, kad D. M. padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str.), praeityje nėra teistas, nedirba ir neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, darytina išvada, jog apylinkės teismas motyvuotai ir teisėtai skyrė jam 100 MGL dydžio baudą, kurią mažinti nėra objektyvaus pagrindo.

Nors nukentėjusioji N. M. pareiškė 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas šį ieškinį visiškai teisingai sumažino iki 5000 Lt. Šis teismas motyvavo, kodėl priteisė būtent tokio dydžio ieškinį. Kolegija neturi objektyvaus pagrindo pripažinti, jog teismo motyvais nepagrįsti, o toks neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir jį reikėtų mažinti apeliacinio skundo motyvais.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens dėl nusikalstamos veikos patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, įvairūs emociniai nukrypimai, depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Apylinkės teismas, įvertindamas N. M. patirtą neturtinę žalą pinigais t.y. nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltės formą, nuteistojo turtinę padėtį. Teismų praktikoje, įvertinus padarytos veikos bei kitas svarbias aplinkybes, panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis įvertinamas nuo 3000 Lt iki 10000 Lt. Sumažinant nukentėjusios prašomą neturtinę žalą nuo 20000 Lt iki 5000 Lt, vadovautasi ne tik aptartomis aplinkybėmis, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos žalos dydį, įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimas, liekamųjų reiškinių nebuvimas. Nepaneigta, kad nukentėjusiajai N. M. tikrai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje ji patyrė didelį fizinį skausmą, gydėsi, apie mėnesį laiko po įvykio jautė krūtinės skausmą ir gydėsi namuose, jausdama nepatogumus. Negalima paneigti ir neatsižvelgti ir į tai, kad autoįvykio metu buvo patirtas didelis išgąstis, stresas, kas neabejotinai atsiliepė tiek pačiai nukentėjusiajai, tiek ir jos maitinamam kūdikiui. Kadangi N. M. pagal bylos duomenis augina tris mažamečius vaikus, tai akivaizdu, jog būdama sužalota ir besigydanti nuo skausmų, ji patyrė įvairių nepatogumų ir buityje. Be to, negalima paneigti ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiajai po įvykio išsivystė baimė vairuoti bei važiuoti transporto priemone.

Teisingumo principas įpareigoja teismą imtis priemonių, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai. Tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kuriomis vadovaujantis, teismas gali prašomą priteisti žalą protingai sumažinti. Apylinkės teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo prašomų 20000 Lt iki 5000 Lt, visiškai pagrįstai atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Teismas konstatavo, jog žalos dydis sumažintinas dėl to, jog nuteistasis yra šiuo metu nedirbantis ir neturintis jokių pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgtina į tai, jog būdamas įgijęs automechaniko profesiją, nuteistasis gali įsidarbinti ir, dirbdamas pagal specialybę ar ne pagal ją, turi galimybę realiai atlyginti jam priteistą neturtinę 5000 Lt. žalą.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo keisti nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p. kolegija

nutarė:

Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas: Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Viktoras PreikšasValdas Vitunskas