- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-881-317/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00236-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-09-07 nutarimu E. Š. (toliau – pareiškėjas) nubaustas už tai, kad 2012-04-28, apie 18.29 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,54 promilių neblaivumas), Kaišiadoryse, Gedimino g. 2, vairavo transporto priemonę Mazda 323, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. Š. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-09-07 nutarimą pakeisti, perkvalifikuojant jo veiką į ATPK 126 str. 3 d., (transporto priemonių vairavimas, vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dviejų metų, esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (nuo 0,2 iki 0,4 promilių) laipsnis. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie negali būti laikomi patikimais ir nekeliančiais abejonių, kadangi byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apylinkės teismas nesiaiškino ir nesigilino į techninių priemonių neblaivumui nustatyti panaudojimo sąlygas, tvarką, taisykles, jiems keliamus reikalavimus. Prietaiso „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad draudžiama ir negalima atlikti neblaivumo testo, jeigu tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių arba rūkė per paskutines 2 minutes. Aplinkybę, jog iš karto prieš neblaivumo testą, pareiškėjas rūkė, patvirtino kartu su juo važiavę liudytojai. Dėl aukščiau nurodytos priežasties, apeliantas mano, kad neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnai atliko nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, neatsižvelgdami į tai kad jis iki sustabdymo rūkė, o tai galėjo turėti esminės įtakos prietaiso pateiktų duomenų tikslumui. Neišsiaiškinta ir aplinkybė apie alkotesterio patikimumą, nes byloje nėra duomenų apie jo metrologinę patikrą ir tai neįgalina vadovautis tik policijos pareigūnų atlikto asmens neblaivumo testo rezultatais, neatsižvelgiant į atlikto kraujo tyrimo duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat, išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymais administracinio teisės pažeidimo bylose yra laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kiti dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Nors E. Š. neneigia buvęs neblaivus (jis pripažino, jog alkoholinius gėrimus vartojo išvakarėse), tačiau jo nuomone, neblaivumo faktas buvo nustatytas neteisėtai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu.
E. Š. girtumo nustatymas buvo atliekamas naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408 (pagal patikros sertifikatą Nr. 1061208, prietaiso patikra galiojo iki 2012-08-01), kuriuo buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t.y. 0,54 promilės. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, pareiškėjas nuvyko į medicinos įstaigą, tačiau iš 2012-04-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3882/12(01) matyti, jog pareiškėjo kraujyje, kuris paimtas 2012-04-28, 19.15 val., rasta 0,39 promilės etilo alkoholio (b. l. 18). Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, jog net ir praėjus 46 min. po pareigūnų atlikto asmens neblaivumo testo, apelianto kraujyje buvo rasta 0,39 promilės etilo alkoholio. Todėl apelianto argumentai, kad pareigūnai atliko testą neįsitikinę, ar pareiškėjas dvi minutės iki testo pradžios nerūkė ir, kad tai galėjo turėti esminės įtakos prietaiso pateiktų duomenų tikslumui, yra nepagrįsti. Jie nepaneigia byloje surinktų ir vienas kitam neprieštaraujančių objektyvių įrodymų turinio. Pažymėtina ir tai, jog byloje esantis alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408 patikros sertifikatas patvirtina, jog prietaiso patikra galiojo iki 2012-08-01.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t.y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pabrėžtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl praėjus kuriam laikui pažeidėjo iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų patikimumo. Vėlesni kraujo tyrimų rezultatai teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir pažeidėjo iniciatyva atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi nedaug, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad girtumui nustatyti naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jo naudojimo pažeidimų nenustatyta, taip pat į tai, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki medicininės apžiūros atlikimo praėjo 46 minutės, žinant, jog alkoholio koncentracija organizme palaipsniui mažėja, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, pagrįstai kritiškai vertino medicininės apžiūros rezultatus, konstatuodamas, kad automobilio vairavimo metu pareiškėjas buvo neblaivus, kadangi jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Teismas pagrįstai vadovavosi alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Š. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, E. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.