- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 1-169-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-33385-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-02-26 iki 2016-02-27 (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, nužudė šeimos narį – žmoną M. M., gimusią 1960 m., o būtent:
jis, 2016-07-16 apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį savo žmonai M. M., pastarajai nukritus ant lovos, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kaklą, padarydamas durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su kiauriniu kairės miego arterijos ir ryklės kairės šoninės sienelės sužalojimu, kas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, ko pasekoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - žmoną M. M..
J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis J. M. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad su žmona pragyveno 36 metus, žmona, kai išgerdavo, keldavo skandalus, konfliktuodavo, o išgerdavo dažnai. Įvykio dieną iš ryto kartu gėrė, jis gėrė vyną, o žmona gėrė alų. Gėrimų parnešė jis. Dar norėjo nueiti parsinešti alkoholio, žmona sakė, kad mažai parnešė alaus, jie susiginčijo, pradėjo bartis, jis ją pradėjo raminti, nes išgirs kaimynai, o jis neseniai buvo nuteistas ir turėjo atidirbti 240 valandų viešųjų darbų ir tą dieną buvo grįžęs iš kontoros, kur buvo susitaręs dėl viešųjų darbų atlikimo. Jis ją pastūmė, ji atsisėdo ant lovos, pasakė, kad nešūkautų, nes kaimynai išgirs konfliktą. Rankoje turėjo peilį, norėjo atsipjauti pavalgyti, ji pradėjo rėkti, kad nudurtų ją, ji kėlėsi iš lovos tuo momentu, o peilis buvo prie kaklo, peilis kliudė kaklo sritį, pradėjo kraujas bėgti. Jis suprato, kad kažkas negerai. Ėjo pas kaimynus prašyti iškviesti greitąją pagalbą, kaimynai pasakė, kad jau iškvietė greitąją pagalbą. Nužudyti žmonos nenorėjo. Žmona paskutiniu metu dažnai vartojo alkoholį, konfliktai kildavo dėl alkoholio, jis jai per veidą trenkdavo, o ji iškviesdavo policiją, dėl to jis buvo 3 kartus teistas. Ji gulėjo ant lovos, rėkavo, kad papjautų, tada pasikėlė ir atsirėmė į peilį, jis nenorėjo to padaryti. Jis beldėsi pas kaimynus, prašė iškviesti medikus, bet niekas durų neatidarė. Grįžus į kambarį ir žmona prašė iškviesti medikus, jai pasakė, kad kaimynai jau iškvietė.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-17 J. M. dėl jam pareikšto įtarimo prisipažino, tačiau aplinkybių paaiškinti negali. 2016-07-15 jis gavo algą. Visą algą atidavė žmonai, kad ji galėtų sumokėti už komunalines paslaugas, mokesčius. Liepos 16 dieną iš ryto išgėrė 1 butelį vyno ir vieną butelį vieno litro talpos alaus. Po ko dar norėjo išgerti. Kaimynas nuėjo į parduotuvę ir nupirko jam du butelius vyno ir vieną butelį alaus vieno litro M. (žmonai). Jis gėrė vyną, o ji gėrė alų. Norėjo dar išgerti, pradėjo prašyti M. pinigų, kad dar nusipirktų alkoholio. M. jam pinigų nedavė, todėl tarp jų prasidėjo konfliktas. Neatsimena, kad vyktų muštynės, tačiau atsimena,, kad buvo suduoti kažkokie smūgiai, bet negali pasakyti kaip ir kuo. Po muštynių M. atsigulė ant lovos, jis pastebėjo, kad M. iš kaklo bėga kraujas. Tuo metu į butą atėjo kaimynė iš 118 buto ir pamatė, kad M. kraujuota, iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo medikai ir policija, jį sulaikė (t.1, b.l. 113-114).
2017-01-06 papildomai apklaustas J. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis pirmą smūgį žmonai sudavė su dešinės rankos delnu į krūtinę ir žmona M. nukrito atgal ant lovos. Ji ant lovos nukrito nugara. Kai krito ant lovos galėjo užsigauti galvą, tačiau ar ji užsigavo, jis nežino, nes nepastebėjo, bet ji nukrito netoli sienos prie kurios buvo pastatyta lova. Kai stūmė M. su dešine ranka, savo kairėje rankoje turėjo peilį, kuri naudojo virtuvėje. Kaip tiksliai atrodė peilis, neprisimena. Daugiau M. nemušė. Tik kai M. nukrito ant lovos, ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jis tuo metu, kai M. gulėjo ant lovos, prirėmė kairėje rankoje turima peilį jai prie gerklės priekinėje kaklo dalyje ir pasakė, kad ji tylėtų. M. pašoko rėkdama „tai papjauk mane, papjauk“. Ir kai pašoko antrą kartą jis tuo metu laikė peilį įremta į kaklą iš priekio ir nuo staigaus judesio M. pati pasismeigė ant peilio. Kai pamatė kraują labai išsigando, jam net iš rankų iškrito peilis. M. uždengė žaizdą iš kurios bėgo kraujas ir pasakė, kad jis kviestų greitąją medicinos pagalbą. Jam atrodo, kad tuo metu į butą atėjo kaimynė bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. M. jis daugiau nemušė, sudavė jai tik vieną smūgį į krūtinę ją pastumdamas, daugiau jokių smūgių nebuvo. Jis mano, kad tai jo kaltė, dėl to kad M. mirė, nes jis laikė peilį ant kurio ji pasismeigė. Dėl to labai gailisi (t.1, b.l. 116-118).
2017-02-01 apklaustas J. M. parodė, kad prisipažįsta visiškai. Jokios tyčios nužudyti M. M. jis tikrai neturėjo. Ji pati pasismeigė ant peilio, kurį jis laikė rankoje. Tik dar kartą nori pakartoti, kad tiksliai neatsimena kurioje rankoje laikė peilį, dešinėje ar kairėje rankoje, bet jam atrodo, kad kairėje, nes su dešine buvo pastūmęs M. (t.1, b.l. 120-122).
2017-01-20 įtariamasis J. M. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 124-134).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 918/16 (01) yra nurodyta, kad M. M. mirė nuo durtinio - pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo, sukėlusio ūmų išorinį nukraujavimą. Į tai nurodo durtinė - pjautinė kaklo kairės pusės žaizda su kiauriniu kairės miego arterijos (miego ančio) ir ryklės (gerklinės dalies) kairės šoninės sienelės sužalojimu bei ūmaus išorinio nukraujavimo požymiai: ūmi vidaus organų mažakraujystė, Minakovo dėmės širdyje. M. M. lavono kraujyje rasta 2,60 % etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Ji mirė nuo durtinio – pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo. Nuo kaklo sužalojimo iki mirties galėjo praeiti nuo keleto iki keliasdešimt minučių. Mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas vienu peilio smūgiu. Sužalojimui (durtinės - pjautinės kaklo žaizdai) padaryti didelės jėgos nereikėjo, nes sužaloti tik minkštieji kūno audiniai 9t. 1, b.l. 22-28).
2017-01-24 specialistas J. M. P. apklausos metu parodė: Klausimas. Ar pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M918/2016 (01) nustatyti nukentėjusiajai M. M. sužalojimai (durtinė-pjautinė kaklo kairės pusės žaizda su kiauriniu kairės miego arterijos ir ryklės kairės šoninės sienelės sužalojimu) galėjo būti padaryti taip kaip nurodė įtariamasis J. M. atliekant parodymų patikrinimą vietoje 2017-01-20? Atsakymas. Dalyvaujant parodymų patikrinimo vietoje metu, įtariamasis J. M. parodė, kad M. M. keliantis nuo lovos ir judant link jo į rankoje laikomo peilio smaigalį ji atsirėmė kaklo priekiniu paviršiumi. Kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. M918/2016(01), M. M. lavono tyrimo metu nustatyta, kad žaizda ne kaklo priekiniame paviršiuje, bet kairiajame šoniniame ir žaizdos kanalo kryptis ne iš priekio į užpakalį, bet iš kairės į dešinę. Iš to galima daryt išvadą, kad M. M. padarytas mirtį sukeliąs kaklo sužalojimas, negalėjo būti padarytas J. M. parodytu būdu. (t.1, b.l. 73).
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas teismo medicinos ekspertas J. M. P. parodė, kada kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji keldamasi nuo lovos pati susižalojo į pristatytą prie kaklo peilį, prieštarauja sužalojimo kanalo krypčiai: ne iš priekio į užpakalį, bet sužalojimo kanalas apie 4 cm ilgio padarytas peilio smūgiu iš kairės į dešinę. Kaklo sužalojimas negali būti padarytas kaltinamojo parodytu būdu. Specialistas dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, kaltinamojo parodymai neatitiko padaryto sužalojimo krypčiai, kuri buvo nustatyta lavono teismo medicininio tyrimo metu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK84/2016(01) nurodyta, kad M. M. kaklo žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 1 (rastu prie lavono) (t.1, b.l. 50-55).
Iš alkotesterio blaivumui patikrinti duomenų matyti, kad 2016-07-16 16:23 val. J. M. nustatyta 2,30 % etilo alkoholio girtumas (t. 1, b.l. 92).
Liudytoja I. Š. parodė, kad gyvena 134 bute, o kaltinamasis su žmona gyveno 135 bute. Savaitgaliais kaimynai išgerdavo ir triukšmaudavo, kaltinamasis yra ramaus būdo, bet jį išprovokuodavo žmona M.. Įvykio dieną jų bute vyko konfliktas, girdėjo, kad vienas ant kito šaukė, tiek vyras, tiek moteris. Apie 14:20 val. triukšmas nurimo. Apie 15 val. kažkas pradėjo daužyti kaimynų butų duris, išėjusi į koridorių pamatė kaltinamąjį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, prašė kviesti greitąją pagalbą, kalbėjo nerišliai. Kaimynai iškvietė medikus, atvažiavo policija ir medikai. Iš kaltinamojo žodžių nesuprato, ką jis padarė žmonai, bet kažką aiškino.
Liudytoja L. V. parodė, kad savo kaimynus iš 135 buto pažįsta apie šešerius metus, tai M. ir J. M.. Minėti kaimynai dažnai išgerdavo, o po to bardavosi bei mušdavosi. Išgėrę jie abu būdavo agresyvus. 2016-07-16 iš ryto pas kaimynus M. ir J. girdėjosi triukšmas. Vėliau apie 11.00 val. jai būnant bendroje virtuvėje, į virtuvę atėjo M. ir su savimi atsinešė butelį vyno. Po to atėjo ir J., kuris paėmęs nuo stalo pilną vyno butelį nuėjo į savo butą. M. nuėjo paskui jį. Po to, vėl girdėjosi jų bute vykstantis konfliktas. Apie 15.15 val. ji išgirdo, kad kažkas koridoriuje daužo duris. Vėliau į bendrą virtuvę užėjo J., kuris jos paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Ji paklausė kas atsitiko. J. pasakė, kad M. iš kaklo teka kraujas. Po to ji užėjo į jų butą ir jame prie durų pamatė stovinčią M., kuriai iš burnos tekėjo kraujas. Ji matė kaip M. nuėjo iki lovos ir atsigulė. Po to ji paskambino greituoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie įvykį. Atvykus medikams ji užėjo į butą ir matė, kad jie bandė gaivinti M., tačiau jiems to padaryti nepavyko, t.y. M. mirė. Atvykusi policija sulaikė J., kuris prieš tai jai nesakė, kaip ir kodėl sužalojo M.. Mirusioji buvo konfliktiška, jos manymu, ji būdavo konfliktų iniciatorė, konfliktavo ir su kaimynais.
Liudytojas G. P. parodė, kad 2016-07-16 apie 15.25 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą adresą paaiškėjo, kad moteriškė guli kraujo klane, o vyriškis sėdėjo ant lovos. Paklausius vyriškio kas atsitiko, jis pasakė, kad moteriškė paėmė pinigus, o jis dėl to, kad ji paėmė pinigus ją sumušė. Vyriškis buvo girtas. Vyriškis aiškino, kad moteriškė konflikto metu paėmė peilį, o vyriškis tuo metu atėmė iš moteriškės rankų peilį ir trenkė jai su kitu peiliu, daugiau jis nieko neaiškino. Atvažiavę medikai apžiūrėjo moteriškę. Kai medikai pabandė padėti moteriškę ant neštuvų, jai sustojo širdis, todėl greitosios pagalbos darbuotojai bandė moteriškę reanimuoti. Kaimynai nurodė, kad minėtos šeimos bute vyko konfliktas, o pasibaigus konfliktui kažkur po valandos iš buto išėjo vyriškis ir pradėjo belstis į kaimynų duris prašydamas pagalbos, todėl kaimynai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Apie tai, kad ji pati pasismeigė ant atkišto prieš ją peilio, kalbos nebuvo. Kaltinamasis abiem rankomis buvo susiėmęs už galvos ir kartojo „ką aš padariau“. Matėsi, kad buvo labai susijaudinęs ir dėl to pergyveno.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertinęs visumoje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. M. tyčia nužudė savo žmoną M. M..
Tarp sutuoktinių vykdavo barniai, muštynės. Už smurto naudojimą prieš šeimos narį – žmoną kaltinamasis buvo teistas 3 kartus. Įvykio dieną tarp sutuoktinių įvyko eilinis konfliktas, kaltinamasis prašė žmonos nusiraminti, nerėkti, nes girdi kaimynai, o jis buvo ką tik grįžęs iš įstaigos, kur susitarė dėl viešųjų darbų atlikimo tvarkos. Kaltinamasis keitė parodymus: neprisiminė kaip ir kuo sudavė smūgius žmonai; po to aiškino, kad jai sudavė smūgį kumščiu į krūtinę, ji nukrito ant lovos ir pradėjo rėkti, jis pristatė peilį prie kaklo ir pasakė, kad ji tylėtų, tačiau ji pašoko ir pati pasismeigė ant peilio. Teismo medicinos specialistas J. M. P. teisiamajame posėdyje paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, kurią jis išgirdo parodymų patikrinimo vietoje, kaltinamojo parodymai prieštarauja padaryto sužalojimo krypčiai ir negalėjo būti padarytos kaltinamojo nurodytu būdu. Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamasis policijai atvykus į įvykio vietą aiškino, kad iš žmonos rankų atėmė peilį, o antru peiliu, kurį jis laikė rankoje, trenkė žmonai, daugiau nieko neaiškino, buvo neblaivus ir labai pergyveno dėl įvykio.
Teismas daro išvadą, kad M. M. mirė nuo kaltinamojo J. M. suduoto smūgio peiliu į kaklą. Tarp suduoto smūgio ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryšys. Suduotas vienas smūgis peiliu, pasibaigęs žmogaus mirtimi. Net ir pristačius girtam žmogui peilį prie kaklo (nukentėjusiosios kraujyje rasta 2,60 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), grasinant bei prašant nusiraminti, kaltininkas privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes. Teismas daro išvadą, kad nužudė netiesiogine tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė kad gali atimti gyvybę, nors nenorėjo jos atimti, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Panaudotas pavojingas gyvybei ir sveikatai įrankis – peilis, smūgis peiliu suduotas į gyvybiškai svarbų ir lengvai pažeidžiamą organą – kaklą. Po sužalojimo kaltinamasis, būdamas girtas, suprato savo veiksmų pasekmes, ėmėsi priemonių suteikti medicinos pagalbą, bet tai nepadėjo išgelbėti gyvybės. Jis atsako už savo veiksmų pasekmes – šiuo atveju už žmonos mirtį ir veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Girtavimas su nukentėjusiąja, pastovūs barniai, smurto naudojimas, už ką buvo teistas 3 kartus, nepagarba šeimos nariui, neblaivių vyro ir žmonos santykių aiškinimasis – šio nusikaltimo priežastys. Liudytojai patvirtino, kad kaimynai triukšmaudavo, mušdavosi savaitgaliais, nes savaitgaliais jie būdavo girti.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kreipėsi į kaimynus, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ką jie ir padarė, nors išgelbėti nukentėjusiosios medikams nepavyko. Kaltinamasis teismui nebuvo nuoširdus, stengėsi sušvelninti savo padėtį, tačiau iš esmės netrukdė teismui nustatyti objektyvią tiesą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis dėl apsvaigimo nuo alkoholio (rasta 2,30 % alkoholio) galėjo ir neprisiminti įvykio aplinkybių. Nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Dėl pasekmių kaltinamasis pergyvena, gailisi, bet teismui nebuvo nuoširdus.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, smurto panaudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir t.t. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, panaudotas peilis, suduotas vienas smūgis į kaklą, kas ir buvo mirties priežastimi. Padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nustatytos po vieną atsakomybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybes, Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą. Nukentėjusioji ir pati elgdavosi netinkamai: girtaudavo, kaimynų aiškinimais, būdavo konfliktų iniciatorė, išprovokuodavo vyrą, jos kraujyje rasta net 2,60 % alkoholio. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė mažiau sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Labai svarbi ir nukentėjusiosios nuomonė dėl bausmės, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje prašė kiek įmanoma bausmę švelninti.
BK 64 straipsnio tvarka prie paskirtos bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu (6 mėnesiai viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 40 valandų per mėnesį. Bausmės nepradėjo atlikinėti). Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą viena laisvės atėmimo diena priliginama šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6). Į bausmės laiką buvo įskaitytos dvi sulaikymo dienos, neatlikta bausmė sudaro 38 laisvės atėmimo dienas.
Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 16 dienos iki nuosprendžio paskelbimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. liepos 16 dienos iki nuosprendžio paskelbimo 2017 m. gegužės 4 dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Daiktinius įrodymus, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b.l. 87-88, 89-90, 105-106), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2017-05-04 gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.