Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-220 dėl nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, L. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

2. 2025 m. kovo 19 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. LK-N-220 netaikyti L. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime nurodoma, kad L. Ž. skirtos bausmės pradžia – 2018 m. birželio 8 d., pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės L. Ž. atliko 2023 m. birželio 8 d. L. Ž. lengvoje grupėje bausmę atlieka nuo 2024 m. gruodžio 23 d. (trumpą laiko tarpą). L. Ž. penkis kartus buvo teistas Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje, laisvės atėmimo bausmę L. Ž. atlieka ketvirtą kartą. L. Ž. padarytas nusikaltimas susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistasis ne kartą teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus. L. Ž. nusikalstama veika padaryta ne spontaniškai, o apgalvojant ir siekiant konkrečių tikslų – draudžiamų medžiagų realizavimo siekiant savanaudiško tikslo – užsidirbti pinigų. L. Ž. yra pensinio amžiaus. Nuteistojo oficialaus darbo patirtis yra labai menka. L. Ž. nurodo nuo 2009 m. užsiėmęs individualia veikla, susijusią su pramoninių prekių prekyba, tačiau iš teismo surinktos informacijos matyti, jog ši veikla galėjo būti fiktyvi. Nusikalstamų veikų periodai ir intensyvumas rodo, kad iš nusikalstamų veikų gautos pajamos sudarė pagrindinį L. Ž. pragyvenimo šaltinį. Bausmės atlikimo metu L. Ž. nedirba, nuo 2022 m. užsiima individualia veikla – teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas (Komisija abejoja minėtos veiklos realumu). Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje yra nepriekaištingas: bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, savanoriškai atlygino žalą, dalyvauja intervencinėse priemonėse, mokėsi, tačiau nuteistasis daug metų vykdė visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir jo elgesys nepaisant jam taikomų baudžiamųjų priemonių nesikeičia. Nuteistasis nelinkęs analizuoti padaryto nusikaltimo, stokoja problemų atpažinimo kompetencijų, mąstymo ir elgesio sritis išlieka aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Remiantis socialinėje tyrimo išvadoje pateikta informacija nuteistojo nuostatos, mąstymas bei elgesys buvo vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Nors praeityje L. Ž. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų jis nepažeidė, tačiau po bausmės atlikimo jis grįžo prie nusikalstamo elgesio. Nuteistojo nuostatos bei mąstymas kelia didelį susirūpinimą - verčiamas analizuoti įvykdytas nusikalstamas veikas jis reaguoja gynybiškai, kategoriškai. Nuteistasis ne kartą atsisakė analizuoti savo praeities elgesį, taip pat negali/nenori paaiškinti savo nusikalstamų veiksmų motyvų, atsisako giliau analizuoti aptartus epizodus. Šiuo metu nuteistasis yra nemotyvuotas dalyvavimui nei intervencinėse, nei motyvacinėse priemonėse dėl kategoriškos nuostatos neanalizuoti praeities veiksmų bei vengti kalbėti apie savo problemines sritis apskritai, taigi L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o jo elgesys bei santykis su dinaminiais rizikos veiksniais neatrodo tvarus. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad 2025 m. po pakartotinio dalyvavimo intervencinėje priemonėje dėl mąstymo ir elgesio keitimo nuteistojo pastangos įvertintos kaip pakankamai sėkmingos. Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis L. Ž. yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, jis laikosi nuteistųjų subkultūros, mąstymo lankstumas po intervencinių priemonių tik šiek tiek padidėjęs, vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: nepakankami problemų sprendimo būdai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą veiklą. Esant stresinėms situacijoms, žinodamas, kad jo socialus elgesys bus naudingas, L. Ž. vengia konfliktinių situacijų. Atsižvelgdama į tai Komisija nutarė netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 28 d. gautas L. Ž. skundas dėl Komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-220, kuriuo prašoma panaikinti šį nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. kovo 17 d. jis atliko daugiau nei du trečdalius bausmės (beveik septynerius metus), nuo 2024 m. gruodžio 23 d. jis priskirtas lengvai grupei, kas, jo manymu, rodo jo resocializacijos pažangą. Be to, jis kas dvi savaites yra išleidžiamas į trijų parų ilgalaikes išvykas, per kurias nei karto nepažeidė taisyklių. Jis penktą kartą kreipiasi dėl lygtinio paleidimo, kiekvieną kartą vykdė visus Komisijos nurodymus ir planus, siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir resocializuotis. Jis mano, kad jo ankstesni teistumai negali būti vertinami kaip pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kai yra akivaizdi jo elgesio pažanga. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis mano, kad tai nėra kliūtis, jeigu yra realūs įrodymai apie jos mažinimą. Jo dalyvavimas programose, teigiami socialiniai ryšiai ir drausmingumas rodo jo motyvaciją. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas, buvo du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavo intervencinėse programose, mokėsi. Jis palaiko stiprius ryšius su savo dukra ir anūke, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jis yra pensinio amžiaus, turintis aiškią socialinę atramą ir motyvaciją tapti pilnaverčiu visuomenės nariu bei turi motyvaciją gyventi teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 82-87 straipsniai.

5. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

7. L. Ž. skirta dešimties metų, t. y. ilgesnė nei ketveri metai, bet neviršijanti dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. L. Ž. skirtos bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 18 d., pabaiga – 2029 m. gegužės 16 d. Pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės L. Ž. atliko 2023 m. birželio 8 d., taigi L. Ž. atitinka minėtas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.

8. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba 2) nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Vertindamas L. Ž. elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iš L. Ž. vertinimo pagal „OASys“ sistemą, L. Ž. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, bet vidutinei rizikos grupei, taigi L. Ž. elgesys neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.

10. Vertinant L. Ž. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2021 m. balandžio 8 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2022 m. gruodžio 27 d. atlikus pakartotinį vertinimą taip pat nustatyta vidutinė rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai atliekant vertinimo peržiūrą, lyginant su anksčiau atlikto vertinimo rezultatais, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. vertinimu, nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja ir nėra siejama su kriminogeninių poreikių valdymu. Pokyčiai nustatyti nuteistajam pateikus forma patvirtintas pažymas apie jo galimybę dirbti laisvėje bei gyventi jo pasirinktoje vietoje. Kitos reikšmingos su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška siejamos sritys (pvz.: gyvenimo stilius ir draugai, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos) šiuo metu nėra pakankami valdomos dėl nuteistojo neįsitraukimo į resocializacijos procesą. 2023 m. gegužės 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. pakartotinių vertinimų metų nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. gegužės 27 d. atlikus pakartotinį vertinimą nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai lėšų valdymo srityje, t. y. nuteistasis vykdo individualią veiklą, gauna pajamas, finansų skyriaus duomenimis iš nuteistojo antstoliai išieškojimų nevykdo. 2025 m. vasario 27 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

11. Vertinimo metu buvo nustatyti teigiami rizikos pokyčiai: nuteistasis geba nurodyti kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius; yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti (geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardinti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą); nėra grėsmės kitiems požymių; jis savanoriškai atlygino žalą; bausmės atlikimo metu L. Ž. nebaustas, vykdė Komisijos nutarimu jam pateiktas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir nusikalstamos elgesio rizikos mažinimo. Vertinimo metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama L. Ž. teistumai; realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas ketvirtą kartą; dabartinis nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Vertinimo metu taip pat nustatyti dinaminiai L. Ž. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai: nusikaltimai susiję su lėšų valdymo sunkumais; gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis buvo reikšmingi aspektai jo nusikalstamumui; nepakankami problemų sprendimo būdai, elgesio pasekmių neįvertinimas; kriminalinės nuostatos. Vertinimo metu nebuvo nustatyti L. Ž. apsauginiai veiksniai.

12. Teismas įvertina L. Ž. pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką: dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo mokymosi procese: įgijo vidurinį išsilavinimą bei siuvėjo ir šildymo, vėdinimo kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas; nuo 2022 m. birželio 1 d. užsiima individualia veikla; dalyvavo prevencinėse priemonėse: 2021 m. birželio 11 d. su nuteistuoju kalbėta apie jo aplinkoje esančius draugus, pažįstamus, galinčius turėti neigiamos įtakos jo elgesiui ir veiksmams; 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. spalio 10 d. kalbėta apie turiningą laisvalaikio leidimą (paaiškinta meninių bei kitų aktyvaus laisvalaikio praleidimo veikų nauda, kiek ji svarbi nuteistųjų užimtumui, kūrybiški savirealizacijai, asmeniniam tobulėjimui, atsipalaidavimui bei gerai emocinei būsenai); 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. spalio 18 d. kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje (programos tikslas – nuosekliai, kompleksiškai, sistemingai mažinti kriminalinės subkultūros įtaką laisvės atėmimo bausmės vykdymo procesui, siekiant išgyvendinti subkultūros lemiamus kriminalinio pobūdžio nuteistųjų tarpusavio santykius); 2022 m. liepos 12 d. kalbėta lėšų tvarkymo tema (pajamų gavimo formas, išlaidų paskirstymą, kasdieninį vartojimą, pensijos kaupimą bei savalaikį turimų įsiskolinimų dengimą, oficialaus darbo bei pajamų teikiamus privalumus); dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: ruošiant kryžiažodžius, domino konkurse, sporto renginyje; nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 6 d. dalyvavo VŠĮ „Gebu“ teisinio ugdymo mokymuose „Vykdymo procesas“; nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. liepos 4 d. dalyvavo mokymuose „Šeimos teisė“; 2021 m. spalio 7 d. ir 2023 m. balandžio mėn. paskatintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinančio specialisto nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą; 2023 m. lapkričio 24 d. dalyvavo ir 2024 m. vasario 2 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ (nuteistojo dalyvavimas intervencijoje vertinimas kaip iš dalies sėkmingas); nuo 2024 m. spalio 11 d. iki 2025 m. sausio mėn. pakartotinai dalyvavo intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Dalyvavimas vertinamas kaip pakankamai sėkmingas, kadangi išlieka tie patys kaip ir pirmojo dalyvavimo metu nustatyti sunkumai: linkęs išsiplėsti tose vietose, kuriose tai nėra būtina kokybiškai analizei, dažnai trūksta konkretumo siekiant susieti savybes ar išorinių veiksnių įtaką su priimamais sprendimais; dalyvavimo metu daugiau ne tik įsiklauso į grįžtamąjį ryšį, bet ir jį pritaiko, nežymiai padidėjęs mąstymo lankstumas, geba identifikuoti įvairesnes problemų sprendimo alternatyvas, įvertinti platesnes netiesiogines savo veiksmų pasekmes visuomenei bei tiesiogines nukentėjusiems asmenims (šiuo aspektu labiau kalbant apie ankstesnę nusikalstamą patirtį). Tačiau pažymėtina, kad L. Ž. nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, elgesio pasekmių nenumatymas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su padarytais nusikaltimas, o šiuo metu yra nustatytas L. Ž. dinaminis nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys – nepakankami problemų sprendimo būdai, elgesio pasekmių neįvertinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. Ž. resocializacijos priemonėse pradėjo aktyviau dalyvauti tik nuo 2023 m. gegužės mėn., t. y. artėjant galimo lygtinio paleidimo terminui. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą tik paskatintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinančio specialisto, taigi L. Ž. dalyvavimas šiose priemonėse visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nuoseklus ir tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis nuteistojo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nors net ir šis dalyvavimas nebuvo nuoseklus.

13. Nors L. Ž. bausmės atliko metu nebuvo baustas ir du kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, teismas pažymi, kad vien tai, jog asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam - tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Nors L. Ž. bausmę atlieka lengvoje grupėje, tačiau šioje grupėje bausmę jis atlieka neilgą laiką. Be to, teismas negali nevertinti ir to, kad L. Ž. ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau po lygtinio paleidimo L. Ž. nusikalto vėl.

14. Nors L. Ž. skunde, be kita ko, nurodo, kad jis turi šeimą, socialinę atramą, teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo santykiai su šeima negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijų, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis turėjo šeimą ir santykiai su šeima nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, o tiesioginis gyvenamosios vietos pastovumas nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo ryšio su L. Ž. nusikalstamu elgesiu.

15. L. Ž. turi pastovią gyvenamąją vietą bei nurodo turintis motyvacijos gyventi teisėtai. Teismas tai vertina teigiamai bei neabejoja, kad šios aplinkybės skatintų nuteistąjį elgtis teigiamai, tačiau L. Ž. turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų.

16. Teismas ypatingai įvertina tai, kad šiuo metu vis dar yra nustatyta L. Ž. elgesį įtakojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių: nusikaltimai susiję su lėšų valdymo sunkumais; gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis buvo reikšmingi aspektai jo nusikalstamumui; nepakankami problemų sprendimo būdai, elgesio pasekmių neįvertinimas; kriminalinės nuostatos. Visa tai rodo, kad L. Ž. pažanga eliminuojant jį nusikalsti skatinusius veiksnius yra nepakankama ir būdamas laisvėje minėtų veiksnių sąlygojamose situacijose jis susidurs su sunkumais, galinčiais įtakoti neteisėtą jo elgesį. Nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kad šiuo metu yra vis dar stebimas nepakankamas nuteistajam taikomų priemonių, nukreiptų į jo kriminogeninių veiksnių valdymą (pavyzdžiui, nepakankami problemų sprendimo būdai, elgesio pasekmių neįvertinimas, kriminalinės nuostatos ir kt.), poveikis, teismo įsitikinimu, L. Ž., tęsdamas dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukdamas į rizikų valdymo procesą, gali padaryti išties didelių pokyčių, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

17. Teismas pažymi, kad elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. L. Ž. Komisijai pristatomas penktą kartą, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta, dalyvavo užsiėmimuose, kas leidžia teismui teigiamai vertinti L. Ž. siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

18. Skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl L. Ž. kriminogeninių veiksnių valdymo dalyvaujant socialinės reabilitacijos priemonėse, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. L. Ž. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes. Teismas teigiamai vertina L. Ž. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu L. Ž. elgesiui neatitinkant formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarime Nr. LK-N-220 dėl nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos padaryta išvada, jog L. Ž. taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra pagrindo, yra pagrįsta, todėl L. Ž. skundas dėl minėto nutarimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-220, kuriuo nutarta netaikyti L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.