- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1A-550-290-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšys, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- D. M., O. M., D.
- Advokatai
- Ignatijas Šuškevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Jono Furmanavičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems D. M. ir O. M., jų gynėjui advokatui Ignatijui Šuškevičiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nuteistųjų D. M. bei O. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. 6 MGL (750 litų) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinus, jas visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 6 MGL (750 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę apskiriant atlikti pataisos namuose.
D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
O. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. 6 MGL (750 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent,- žinodama, jog jai priklausantis automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrobtas, turėdama tikslą gauti draudimo išmoką, 2005-03-12 būdama įspėta už žinomai melagingą pranešimą, melagingai pranešė Kauno m. Žaliakalnio PK, kad laikotarpiu nuo 2005-03-12 d. 20 val. 00 min. iki 2005-03-12d. 22.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobtas jai priklausantis automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent – žinodama, jog jai priklausantis automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrobtas, 2005-03-12 melagingai pranešusi Kauno m. Žaliakalnio PK apie žinomai nebūtą nusikaltimą – minėto automobilio pagrobimą, 2005-03-14 kreipėsi į ADB „Reso Europa“ dėl žalos atlyginimo, siekdama apgaulė įgyti didelės vertės svetimą turtą – iš ADB „Reso Europa“ gauti draudimo išmoką 57200 Lt sumai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes Kauno m. VPK KP NTT APGTS tiriant jos 2005-03-12 pareiškimą dėl automobilio pagrobimo, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis nėra pagrobtas.
O. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pagrobtas, 2005-04-15 apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-0397-05 ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad laikotarpiu nuo 2005-03-12 20 val. 00 min. iki 2005-03-12 22 val. 30 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobtas D. M. priklausantis automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti: D. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., paskirtąsias bausmes visiškai sudėti ir paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo su 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliantės teigimu, teismas, visų pirma, nesilaikė Lietuvos Respublikos 54 str. reikalavimų ir paskyrė nuteistajai D. M. bausmę, kuri aiškiai neatitinka nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio, kaltės formos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad D. M. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas prie sunkių kategorijos, juos iš anksto planavo, tyrimo ir teismo metu buvo nenuoširdi, keitė parodymus, klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus, piktnaudžiavo savo teisėmis, o tai rodo jos siekimą išvengti atsakomybės. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos BK 57 str., anot skundo autorės, turėjo skirti bausmę, artimą už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Apeliaciniu skundu nuteistieji D. M. ir O. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantai teigia, jog priimdamas nuosprendį, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas, jų kaltę grindė prielaidomis, dėl ko pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimą Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“. Apeliantė D. M. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jai darė psichologinį spaudimą, dėl ko, siekdama išvengti pareigūnų grasinimo tiek jai, tiek ir kartu su ja buvusiai mažametei dukrai, davė melagingus parodymus. Tvirtina, kad 2005-03-16 jos kaip liudytojos ir įtariamosios apklausoje nedalyvavo vertėjas, dėl ko buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 8 str. 2 d. ir 81 str. 1 d. nuostatos, kadangi ji lietuvių kalbos nemoka, baigė rusų mokyklą ir jos gimtoji kalba yra rusų kalba. Anot apeliantės, jokių objektyvių įrodymų, kad ji išardė ar kitokiu būdu sunaikino jai priklausantį automobilį byloje nėra, o prokurorui ir teismui užteko vieno pastarosios prisipažinimo, jog ji išardė savo automobilį. Be to, nuteistoji teigia, jog teismo motyvas, kad iš D. M. mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių skambučių išklotinės matyti, jog 2005-12-13 22.39 val. ir 22.40 val. buvo skambinta į policiją, telefono abonento numerį 112, daugiau iki 2005-12-13 11.49 val. nebuvo nei vieno įeinančio ar išeinančio telefoninio skambučio, neturi jokios įrodomosios galios, nes ji niekada netvirtino ir netvirtina, kad kažkur skambino. Be to, nuteistasis O. M. teigia, kad policijos pareigūnams nurodė ne visus telefono numerius, kuriais naudojosi, kadangi naudojosi „Pildyk“ ir „Ežys“ kortelėmis ir telefono numerių neišsaugojo. Apeliantai nesutinka ir su iš filmuotos medžiagos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad įraše užfiksuotas būtent Ssang Yong Musso markės automobilis ir kad automobiliu nuvažiavę du žmonės yra būtent apeliantai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl neaiškių priežasčių iš bylos dingo liudytojo A. Š. papildomos apklausos protokolas, ką teisme patvirtino ir pats A. Š.. Dokumentų dingimas iš bylos, anot apeliantų, leidžia daryti prielaidą, kad pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, apeliantų nuomone, policijos komisariate buvo apklaustas ir į taksi vairuotoją, kuris automobilio pagrobimo dieną juos po apklausos iš policijos komisariato atvežė prie pastarųjų automobilio, panašus asmuo, tačiau jo apklausos protokolo baudžiamojoje byloje nėra. Visa tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, rodo, kad byla buvo ištirta neobjektyviai, šališkai, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai buvo asmeniškai suinteresuoti, o teismas įrodymus vertino vienašališkai.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės prašymą vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, nuteistųjų bei jų gynėjo prašymus vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.
Nuteistųjų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurių visetu, o ne prielaidomis, pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai negu teigiama nuteistųjų apeliaciniame skunde, o tai akivaizdžiai matosi iš pačios baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tyrė visas bylos aplinkybes ir vertino surinktus įrodymus objektyviai, o ne vienašališkai. Savo nekaltumą nuteistieji grindžia iš esmės vien tik savo pačių parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs, be to, jie paneigti kitais, objektyviais, jų kaltę patvirtinančiais įrodymais.
Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai D. M. pareigūnai darė psichologinį spaudimą, dėl ko ji davė melagingus parodymus, ką nuteistoji tvirtina apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi D. M. būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 8 str. 2 d. ir 81 str. 1 d. nuostatos, nes 2005-03-16 D. M. kaip liudytojos ir įtariamosios apklausose nedalyvavo vertėjas. Kaip matyti iš 2005-03-16 liudytojo apklausos protokolo (t.1, b.l. 25), D. M. pageidavo duoti parodymus lietuvių kalba, kas patvirtina, jog pastaroji ne tik kad supranta lietuvių kalbą, bet ją ir moka. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas neprivalėjo užtikrinti vertėjo dalyvavo, taigi ir minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir siekdamas pašalinti bet kokias abejones apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu bei teisingumu, nuteistųjų ir jų gynėjo prašymu atliko įrodymų tyrimą, apklausė nurodytus liudytojus, peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus. Apklausti liudytojai A. Š. ir A. Š. savo parodymais abejonių dėl nuteistųjų kaltės kolegijai nesukėlė. Vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą ir nenuginčijamą faktą, kad 2005-03-12 automobilis „Ssang Yong Musso“ nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Hyper Maxima“ Savanorių pr., Kaune, stovėjo nuo 19 val. 36 min. Prie šio automobilio 2005-03-13 01 val. 20 min. privažiavo automobilis „Taksi“, iš kurio išlipo vyras ir moteris. Vyras valė visureigio langų stiklus, o moteris priėjo prie priekinių keleivio pusės durelių. Po dviejų minučių visureigis „Ssang Yong Musso“ iš aikštelės išvažiavo.
Telefoninių skambučių išklotinės paneigia nuteistųjų aiškinimus, jog Kaune dingus jų automobiliui „Mercedes Benz ML 320“, jie skambino A. Š., kad šis parsivežtų juos į Vilnių.
Tik kaip nuteistosios D. M. gynybinė versija vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad jokios įrodomosios reikšmės neturi jos mobilaus ryšio telefono abonento numerio 862024299 telefoninių skambučių išklotinė, kurioje užfiksuota, kad 2005-12-13 22.39 val. ir 22.10 val. buvo skambinta į policiją, daugiau iki 2005-12-13 11.49 val. nebuvo nei vieno įeinančio ar išeinančio telefoninio skambučio, nes ji niekada netvirtino kažkur skambinusi, o taip pat tai, kad nuteistasis O. M. policijos pareigūnams nenurodė visų jo naudotų telefoninių numerių.
Nėra pagrindo tikėti, kad iš baudžiamosios bylos dingo liudytojo A. Š. papildomos apklausos protokolas, o taip pat taksi vairuotoju dirbusio asmens apklausos protokolas, kadangi tokių duomenų nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei prokurorui nepateikė.
Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajai D. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Už kiekvieną iš pastarajai inkriminuotų nusikalstamų veikų parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, pirmos instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai išdėstė skirtinos mažesnės, nei prokuroro prašoma, bausmės motyvus. Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajai D. M., nenustačius byloje nė vienos jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių, paskirta teisinga bausmė. Tai, kad nuteistoji nusikaltimus iš anksto planavo, tyrimo ir teismo metu buvo nenuoširdi, keitė parodymus, klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus, piktnaudžiavo savo teisėmis, kas rodo jos siekimą išvengti atsakomybės, kaip nurodoma vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliaciniame skunde, negali būti laikoma pagrindu griežtinti paskirtąją bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nuteistųjų D. M. bei O. M. apeliacinius skundus atmesti.