- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1426-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Darius Karabinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., 2020 m. gruodžio 1 d., apie 10.58 val., Geležinio Vilko g. 63, Vilniuje, sustabdęs automobilį BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje prie stovinčio nukentėjusiojo D. S. automobilio VW Lupo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atidaręs savo automobilio priekinį keleivio durelių langą, tyčia papurškė ašarinių dujų į nukentėjusiojo D. S. automobilio vidų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. S. abiejų akių junginių I° cheminį nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. B. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis tiksliai nepasakys, kaip viskas įvyko, pilietis jam parodė didelę nepagarbą ir jį keikė necenzūriniais žodžiais. Įvykis buvo 2020 m. gruodžio mėnesį, ryte, Vilniuje, gatvės nežino. Jis buvo su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso ne jam. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, tai buvo jų pirmas susidūrimas. Jam vairuojant ir išvažinėjant iš šalutinės gatvės, nukentėjusysis jo nepraleido. Nukentėjusysis pradėjo ant jo rėkti, kur jis čia lenda, buvo atidarytas langas, todėl truputį girdėjosi. Jis (V. B.) rodė posūkį ranka, nes vienas jo posūkis neveikia, todėl jo langas buvo atidarytas. Viskas vyko greitai, automatiškai, nukentėjusysis irgi atsidarė langą, jų mašinos susilygino, jei neklysta, ten buvo kamštis ir jie buvo šalia, bet skirtingose juostose. Jo mašinos langai abu buvo atidaryti, nukentėjusysis pats atidarė langą ir keikėsi. Jis turėjo ašarinį dujų balionėlį ir iš savo vietos nukentėjusiajam papurškė dujų. Purkšdamas jis ištiesė ranką tiek, kiek ji išsitiesė, bet jo automobilyje irgi jautėsi dujos. Nežino, kaip nukentėjusysis jautėsi po to. Purkšdamas jis taikė į mašiną, į langą, bet nukentėjusiojo langas buvo atidarytas. Jo mašinoje buvo daugiau dujų, negu pas nukentėjusįjį. Po to jis nuvažiavo. Tai neįvyko dėl nieko, jie su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, jis papurškė dujų, nes nukentėjusysis keikėsi ant jo, gal norėjo pamokyti, kad nesikeiktų. Jis pats stengėsi necenzūrinių žodžių nevartoti, konflikto metu nesikeikė. Dabar pagalvojus, jo reakcija nebuvo tinkama, reikėjo būti paprastesniam. Jis įvertino, kad netinkamai pasielgė, pasidarė išvadas. Sakykime, kad jis yra šioje situacijoje kaltas Atsiprašo visų, ir teismo, ir nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, nes vis dar manė, kad nukentėjusysis buvo vertas jo veiksmų, bet dabar padarė išvadas, kad buvo pasikarščiuota. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o nukentėjusiojo neturtinės žalos ieškinys yra per didelis, jo sutiktų atlyginti kokius 500 eurų. Sutiktų atidirbti viešuosius darbus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. 2020 m. gruodžio 1 d. nevairavo automobilio BMW E 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu parodymų neduos. Parodymus duos tik dalyvaujant gynėjui (b. l. 85-86, 95-96).
Nukentėjusysis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d., apie 10.45 val., jis važiavo savo automobiliu VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Geležinio Vilko gatve, Vilniuje. Jis važiavo savo eismo juosta link Santariškių gatvės. Tuo metu į jo eismo juostą norėjo įvažiuoti BMW E 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, tačiau šis nebuvo parodęs posūkio, todėl jis važiavo toliau savo eismo juosta, o šio nepraleido. Minėto automobilio vairuotojas jį aplenkė ir sustojo į jo eismo juostą. Jis persirikiavo į kitą eismo juostą. Vairuotojas vėl norėjo persirikiuoti į jo eismo juostą, tačiau nespėjo, o jis važiavo tiesiai. Kai jis buvo Geležinio Vilko g. 63, stovėjo dešinėje eismo juostoje, o minėtas vairuotojas važiavo kairėje eismo juostoje. Šis privažiavo prie jo automobilio ir sustojo šonu šalia jo automobilio, nes jis stovėjo kamštyje. Vairuotojas atidarė savo automobilio priekinių keleivio durelių langą. Jis atidarė vairuotojo durelių langą ir paklausė šio, kas yra. Vairuotojas pasakė „esi labai mandras“ ir pradėjo, sėdėdamas prie vairo, pro savo keleivio priekinių durelių langą purkšti ašarines dujas jam į automobilio saloną. Kai šis pradėjo purkšti dujas, pataikė jam į veidą. Jam pradėjo graužti akis, skaudėjo. Vairuotojas nuvažiavo toliau. Šis laikė dujų balionėlį dešinėje rankoje. Jis nematė, koks buvo dujų balionėlis. Vairuotojas nuvažiavo Geležinio Vilko gatve, o jis nuvažiavo į ligoninę. Dėl įvykio juto fizinį skausmą. Po įvykio, iš karto paskambino 112 bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Pokalbio metu operatorė jį sujungė su policija, jis papasakojo įvykio aplinkybes. Informavo, kad vyks į ligoninę, po to atvyks į policijos įstaigą bei parašys pareiškimą. Kadangi jam labai graužė visą veidą, jis nuvyko į Vilniaus (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jam suteikė pirmąją pagalbą, o po ligoninės nuvyko į policijos įstaigą bei parašė pareiškimą. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo nuvykęs į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, ten jį apžiūrėjo specialistas. Tolimesniam gydymui į gydymo įstaigas nesikreipė. Atpažinimo metu jis atpažino asmenį, kuris papurškė jam dujų į veido sritį. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė, jam buvo padaryta neturtinė žala. Poziciją dėl civilinio ieškinio pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius, kuris įrašinėja įrašą, vaizdo įrašą pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jei minėtas asmuo jo atsiprašytų, jis sutiktų taikytis (b. l. 22-24, 25-27)
2021 m. kovo 2 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą buvo suvesti įtariamasis V. B. ir nukentėjusysis D. S.. V. B. parodė, jog nuo akistatos veiksmo neatsisako, tačiau prieš tai nori susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl į užduotus klausimus šiuo metu neatsakinės. D. S. parodė, kad priešais save sėdintį asmenį matė vieną kartą, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 11.00 val., kuomet šis asmuo, privažiavęs prie jo vairuojamo automobilio, pro atidarytą automobilio langą papurškė į jo automobilio vidų ašarinių dujų bei pataikė jam į akis, prieš tai minėto asmens nėra niekada matęs ir pažinojęs. Šis įvykis vyko Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, tačiau tikslaus adreso šiuo metu nurodyti negali. Prieš jį sėdintis asmuo prieš tai sukėlė avarinę situaciją, po ko papurškė į jį iš dujų balionėlio. Asmuo vairavo tamsios spalvos automobilį BMW E61 modelio, ant valstybinio numerio buvo raidės (duomenys neskelbtini), šiuo metu skaičių neprisimena. Asmuo, papurškęs iš dujų balionėlio, nuvažiavo toliau. Atpažinimo iš asmens nuotraukos metu, jis atpažino priešais jį sėdintį asmenį iš veido bruožų: ovalaus veido, barzdos, vidutinio amžiaus (b. l. 89-91).
2020 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. S. iš jam parodytų sunumeruotų 6 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 (V. B.), kuris 2020 m. gruodžio 1 d., apie 11.00 val., Geležinio Vilko g. 63, Vilnius, vairuodamas automobilį BMW E 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papurškė jam į veido sritį bei į jo vairuojamo automobilio saloną galimai pipirines dujas. D. S. asmenį nuotraukoje Nr. 5 tikrai atpažįsta dėl asmens trumpai kirptų plaukų, vyriškis buvo su trumpa barzda ties lūpomis ir smakru, ovalesnio veido formos, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir tai tikrai šis asmuo, jokių abejonių nekyla (b. l. 36-40)
2020 m. gruodžio 1 d. protokole-pareiškime, nurodyta, kad D. S. pranešė, kad 2020 m. gruodžio 1 d., apie 11.00 val., Geležinio Vilko g. 63, Vilniuje, automobilio BMW E 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas papurškė į jo automobilio VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidų ašarinių dujų bei pataikė jam į akis, dėl ko jam pradėjo griaužti akis, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15-17). Pareiškėjas D. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 14).
2020 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW Lupo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi kelyje, esančiame Vilniuje, Geležinio Vilko g. 63 (b. l. 7-13).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 1 d., 11.03 val. gautas pranešimas, kad Geležinio Vilko g., Vilniuje, kelyje įvyko konfliktas tarp pranešėjo ir automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, automobilio BMW vairuotojas sustojo ir apipurškė pranešėją ašarinėmis dujomis. Pranešėjas važiuoja iš paskos, važiuoja nuo Santariškių pusės link Panoramos. Turi pretenzijų. Pranešėjas vyksta į ligoninę, vėliau kreipsis į PK. 2020 m. gruodžio 1 d., 17.58 val. (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad D. S. diagnozuotas abiejų akių cheminis nudegimas, išleistas į namus (b. l. 5-6).
2021 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „2020_12_01_11-00-02_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė 07 min. 25 sek. Operatoriaus asmuo prašo iškviesti policiją, nes jį apipurškė galimai ašarinėmis dujomis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kurio pranešėjas nepažįsta, o konfliktas įvyko todėl, kad pranešėjas nepraleido be posūkio signalo besirikiuojančio BMW automobilio vairuotojo. Automobiliams sustojus, pranešėjas atsidarė langą ir tuomet BMW automobilio vairuotojas papurškė jam dujomis (b. l. 75-77).
2020 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl gautos vaizdo medžiagos nurodyta, kad D. S. per internetinį tinklapį www.transferxl.com persiuntė vaizdo įrašus su pavadinimais „FullSizeRender“, „IMG_9563“, „2020_1201_105743_s“, „GVCD5354“ (b. l. 68).
2020 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „FullSizeRender“, kurio trukmė 1 min. 30 sek. Įjungus įrašą matosi automobilio, kuriame yra vaizdo registratorius, variklio dangtis. Taip pat matosi gatvė, o pagal vaizdą, tai yra Geležinio Vilko gatvė, priešais yra tiltas, vedantis link Ukmergės gatvės, kiek toliau, už tilto, dešinėje pusėje, yra degalinė Circle K. Dešinėje pusėje, prie automobilio matosi laisva kelio juosta. Kairėje automobilio pusėje važiuoja automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priekyje važiuoja automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šie automobiliai su atliekamu ikiteisminiu tyrimu nesusiję. Ekrane matosi data ir laikas kada fiksuojamas vaizdas. 2020 m. gruodžio 1 d., 10.56.15 val. iš dešinės pusės privažiuoja juodos spalvos automobilis BMW (toliau – automobilis Nr. 2), universalas, kairės pusės priekinių durelių langas atidarytas iki galo, matosi iškišta kairioji vairuotojo ranka. Automobilio vairuotojas bando įvažiuoti į eismo juostą, kuria važiuoja automobilis, kuriuo fiksuojamas vaizdo įrašas (toliau – automobilis Nr. 1). Automobilis Nr. 2 bando įvažiuoti į minėtą kelio juostą, tačiau posūkio signalo nerodo, o automobilio Nr. 1 vairuotojas šio automobilio nepraleidžia. 10.56.38 val. automobiliai juda šalia vienas kito ir automobilis Nr. 1 važiuoja tolyn neįleidęs automobilio Nr. 2 įvažiuoti į tą pačią kelio dalį. 10.56.55 val. automobiliui Nr. 1 pravažiavus tiltą, iš kairės pusės pravažiuoja automobilis Nr. 2. Šio automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šis automobilis, aplenkęs automobilį Nr. 1, be posūkio signalo pasuka į dešinę pusę ir įvažiuoja į tarp automobilių atsiradusį tarpą. Tuomet automobilio Nr. 1 vairuotojas pasuka į kairę pusę ir įvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, kuri yra arčiau vejos. Automobiliui Nr. 1 susilyginus su automobilio Nr. 2 galiniu sparnu, automobilio Nr. 2 vairuotojas staigiu judesiu pasuka šiek tiek automobilį į kairę pusę ir įvažiuoja šiek tiek į automobilio Nr. 1 kelio juostą, jokio posūkio signalo nerodo. Automobilis Nr. 1 važiuoja toliau, pravažiuoja degalinę Viada, persirikiuoja į pirmąją eismo juostą, juda link Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos ir įrašas baigiasi. Įrašo pabaiga 10.57.42 val.
Apžiūrėtas kitas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu "IMG_9563". Įrašo pradžia 2020-12-01 10.57.41 val. Įrašas yra tęsinys pirmojo įrašo. Girdisi automobilyje grojanti muzika. Automobilio Nr. 1 vairuotojas pravažiuoja Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryžą. Tada pravažiuoja RIMI parduotuvę, Škoda centrą ir netoli dešinėje pusėje esančios tvoros, 8 segmentu automobilis Nr. 1 sustoja. 10.58.22 val. kairėje pusėje matosi privažiavęs automobilis Nr. 2. Automobilio Nr. 1 vairuotojas rusų kalba sako: „Nu što?“. Girdisi kaip automobilio Nr. 2 vairuotojas atsako: „Labai chitras (keiksmažodis)?“. Automobilio Nr. 1 vairuotojas atsako: „Posūkį reikia rodyt“. 10.58.27 val. automobilio vairuotojas N. 2 antrąja eismo juosta staiga nuvažiuoja tolyn. Matosi praviras dešinės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilio Nr. 1 vairuotojas persirikiuoja į antrąją eismo juostą ir važiuoja automobiliui Nr. 2 iš paskos. 11.00.22 val. asmuo sako: „Laba diena, man reikia policijos pagalbos, mane apipurškė dujom automobilis, aš dabar jį persekioju, paskui važiuoju, BMW markės automobilis numeris būtų (duomenys neskelbtini) Ašarinėmis turbūt, va dabar aš paskui jį važiuoju“. Įrašas baigiasi 11.00.41 val. (b. l. 69-72).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė specialisto išvadoje Nr. G 3515/2020 (01), nurodyta, kad susipažinus su tyrimui pateiktais D. S. medicininiais dokumentais pateikta išvada, kad D. S. nustatytas abiejų akių junginių I° cheminis nudegimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio metu ir būdu, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. į akis pripurškus ašarinių dujų. Kitokių sužalojimų D. S. nenustatyta. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Mechaninių sužalojimų D. S. kūne nerasta (b. l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną, jam vairuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažinėjant iš šalutinės gatvės, nukentėjusysis jo nepraleido, paskui jų automobiliai susilygino, tada nukentėjusysis, atsidaręs langą, pradėjo ant jo šaukti, jo langas taip pat buvo atidarytas, jie apsižodžiavo, nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis nukentėjusiajam papurškė ašarinių dujų iš turėto balionėlio ir nuvažiavo. Tai, kad kaltinamasis V. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo D. S. pareiškimas bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklė, BPC garso įrašo bei nukentėjusiojo pateiktų vaizdo registratoriaus vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas abiejų akių junginių I° cheminis nudegimas, kuris galėjo būti padarytas nurodyto įvykio metu ir būdu, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. į akis pripurškus ašarinių dujų, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis V. B., 2020 m. gruodžio 1 d., apie 10.58 val., Geležinio Vilko g. 63, Vilniuje, sustabdęs automobilį BMW, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje kelio dalyje prie stovinčio nukentėjusiojo D. S. automobilio VW Lupo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atidaręs savo automobilio priekinį keleivio durelių langą, tyčia papurškė ašarinių dujų į nukentėjusiojo D. S. automobilio vidų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. S. abiejų akių junginių I° cheminį nudegimą. Kadangi specialisto išvados duomenimis šis nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, šie V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kardomųjų priemonių
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad pasidarė išvadas ir netinkamai įvertino savo elgesį, tačiau duodamas parodymus iš dalies ir pateisino savo elgesį, dalį atsakomybės perkeldamas nukentėjusiajam. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik apklausiamas teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykyje nedalyvavo, detalesnius paaiškinimus duoti atsisakė, o akistatos su nukentėjusiuoju metu teigė, kad detalesnius parodymus duos tik susipažinęs su bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotas prisipažinimas yra iš esmės nulemtas kitų byloje esančių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o ne nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis praeityje teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 103-106), administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 108-110), dirbantis (b. l. 112-113).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. B. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis V. B. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo D. S. gydymo (b. l. 51-52). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų ir apskaitos išrašas dėl nukentėjusiajam diagnozuoto ragenos ir junginės maišelio nudegimo, patvirtinantis minėtą sumą (b. l. 53). Kadangi šioje byloje pripažinta įrodyta, kad aptartas nukentėjusiojo sužalojimas atsirado būtent dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamos veikos, laikytina, kad jis yra atsakingas už civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą ir privalo ją atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šį civilinį ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. B. pilna apimtimi.
Dėl neturtinė žalos
Nukentėjusysis D. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur dydžio neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai kaltinamasis jam įpurškė į akis dujų, jam pradėjo ašaroti akys, graužė. Jis negalėjo nieko matyti. Jausdamas didelį skausmą ir rizikuodamas avarine situacija, nes ašarojo akys, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gydytojas jam praplovė akis ir įlašino lašus. Jis juto didelį stresą ir diskomfortą. Jam išrašė akių lašus, kuriuos reikėjo lašinti visą savaitę. Kelias dienas jis juto graužimą. Jo darbas susijęs su automobilių vairavimu, todėl šis įvykis sukėlė didelių nepatogumų bei stresą vairuojant. Jis bijo, kad pablogės regėjimas. Nešioja akinius ir kontaktinius lęšius. Patirtą neturtinę žalą vertina 2000 eurų (b. l. 28).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. S. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko toje pačioje apimtyje. Neturtinė žala pasireiškė tuo, nes galėjo labai pablogėti jo regėjimas, kuris ir šiaip nėra geras, jis nešioja lęšius, jei ne jie, galėjo būti blogesnė situacija. Gydytoja pasakė, kad lęšiai apsaugojo jo akies rageną, dėl to kol kas jokių liekamųjų reiškinių nėra. Jis pirmą kartą gavo dujų į veidą, todėl galvojo, kad bus nudegimai, buvo visas veidas raudonas, akis skaudėjo, blogai jautėsi po to. Jis paskaitė internete kokios sumos išieškomos ir paėmė vidutinę sumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, jo nuomone, reikalaujama suma yra per didelė, sutiktų atlyginti 500 eurų.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 7
Dėl daiktinių įrodymų
Byloje esantis vokas su kompaktine plokštele su bylai reikšmingas duomenimis, prisegtas prie bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. S. civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiojo D. S. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Byloje esantį voką su kompaktine plokštele su bylai reikšmingas duomenimis, prisegtą prie bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.