Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8; 1.2.4.8.3; 2.1.15.3; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4

2016 m. gruodžio 21 d.

mažametės nukentėjusiosios N. B. atstovei pagal įstatymą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Kundrotienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji N. B. 2016 m. spalio 23 d. apie 22 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą N. B., kuriai tyčia sudavė du kartus ranka per veidą, taip smurtaudama nukentėjusiajai N. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji N. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad N. B. yra jos dukra, jai 13 metų. Iki šio įvykio santykiai su dukra buvo geri. Jie su vyru yra išsituokę, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Įvykio dieną pas ją į namus buvo atėjusi draugė. Tą dieną su dukra buvo sutarę tvarkytis namus. Atėjus draugei, vaišinosi kava. Užsikalbėjo. Draugė jai pasakė, kad girdėjo, kaip dukra kalbasi per Skypą ir ją vadina negražiais įžeidžiančiais žodžiais. Ji dėl to labai supyko. Tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dukra ją vadino necenzūriniais žodžiais. Ji iš pykčio trenkė dukrai per veidą. Dukra toliau ją įžeidinėjo, todėl sudavė per veidą antrą kartą. Liepė jai pasikloti lovą ir išėjo. Lauke išlydėjo atėjusią draugę. Kai paliko dukrą namuose, ji neverkė. Tą vakarą jai paskambino draugas, kuris norėjo pas ją atvažiuoti. Pasakė, kad nevažiuotų, kadangi susipyko su dukra. Nutarė susitikti pas jį. Tą naktį ji į namus negrįžo. Po šio įvykio dukra gyvena pas globėjus Kaune. Bando su dukra susitaikyti, tačiau ji į telefoninius skambučius ar žinutes neatsako. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį atlygino. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Panašius parodymus kaltinamoji N. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51-52).

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Mažametė nukentėjusioji N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ji gyvena kartu su mama. Jos beveik nebendrauja, nesusitinka. Tėtis gyvena Anglijoje. Mama beveik nebūna namuose. Tarp jos ir mamos seniai tokie santykiai. Mama ja nelabai rūpinasi. Ji vedžiojasi daug vyrų, su jais užsirakina savo kambaryje. Praeitą sekmadienį ją mama mušė, tai buvo spalio 23 d. Viskas vyko namuose, jos kambaryje. Apie 5 val. vakaro, atėjo mamos draugė N.. Jos virtuvėje gėrė. Tuo metu N. B. buvo savo kambaryje kalbėjo su drauge Skype. Ji paprašė dėžės draugei dovanai. Mama nesutiko duoti, rėkė, užsimojo delnu, bet nesudavė. Vėliau atėjo pas N. B. į kambarį rengtis, tuo metu N. B. sėdėjo prie kompiuterio. Mama atsistojo už jos nugaros ir trenkė delnais iš vienos pusės į kairę akį ir iš kitos pusės į dešinį žandą. Ji pasiėmė telefoną ir nubėgo į vonią. Parašė tėčiui žinutę. Mama rėkė, kad išeitų iš vonios. Tada nubėgo į tualetą ir užsirakino. Mama rėkė, liepė eiti į savo kambarį. Policiją iškvietė pati tėčio draugė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai mama mušė. Po mamos smūgių buvo likusi nežymi mėlynė po kaire akim. Po smūgio skaudėjo (b. l. 36-37).

Liudytojas E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-23 dirbo kartu su kolega D. N.. Apie 23 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė 12 metų mergaitė, kuri paaiškino, kad ją sumušė mama, kuri šiuo metu išvykusi iš namų. Mergaitė paaiškino, kad mama yra vartojusi alkoholio. Paaiškino, kad mergaitei mama buvo liepusi pasikeisti patalynę, jai to nepadarius ir atsikalbinėjus, mama jai sudavė du kartus delnu per veidą. Vizualiai buvo matyti, kad buvo paraudusi viena mergaitės akis ir skruostas. Buvo bandyta susisiekti su motina, tačiau ji nekėlė ragelio. Mergaitė buvo šoko būsenoje, truputį verkė (b. l. 42-43).

Liudytoja N. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-10-23 ji buvo svečiuose pas savo draugę N. B., su kuria vartojo alkoholį. Besisvečiuojant išgirdo, kaip N. B. dukra N., kalbėdama su savo draugais, necenzūriniais žodžiais vadina savo mamą. Pasakė tai N. B.. N. B. nuėjo į dukros kambarį aiškintis. Girdėjo, kaip jos pykosi, tačiau nematė, kaip N. B. mušė savo dukrą (b. l. 45-46).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-23 23.58 val. Alytaus Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikė Miliušytė telefonu pranešė, kad nuvykus pagal gautą iškvietimą (duomenys neskelbtini), rado N. B. gim. (duomenys neskelbtini)., kurią konflikto metu sumušė motina. Nustatytas kairės akies sumušimas (b. l. 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo faktą. Jame konstatuota, kad N. B. akis ir žandas yra paraudę. Motina pasišalinusi, mergaitė namuose palikta viena (b.l. 16-19).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji N. B. tyčia savo dukters N. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko mažametei nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios N. B. parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai sukeltų pasekmių (fizinio skausmo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji N. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, todėl kaltinamosios N. B. veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, gindamas mažametės nukentėjusiosios N. B. interesus, pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 28-29), prašydamas priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajai 50 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš teismui pateikto tarptautinio mokėjimo pavedimo matyti, kad kaltinamoji N. B. 2016-11-08 pervedė 50 eurų sumą į nukentėjusiosios tėvo T. B. banko sąskaitą, laikytina, kad kaltinamoji atlygino ieškiniu pareikštą neturtinę žalą, todėl ieškinys atmestinas.

Laikmena su N. B. apklausa paliktina nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Skiriant kaltinamajai bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, charakterizuojama teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo išgyvena. Kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturinę žalą.

BK 40 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji N. B. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų (BK 11 str. 3 d.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai, mokosi kolegijoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jos padaryta nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas yra gavęs J. P. prašymą atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant N. B. jo atsakomybėn pagal laidavimą. J. P. yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotyje, yra kaltinamosios kolega, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip darbštus, doras, sąžiningas žmogus. Teismas įvertinęs laiduotojo J. P. paaiškinimus ir prie prašymo pateiktus rašytinius duomenis konstatuoja, kad asmuo, J. P., yra verta teismo pasitikėjimo ir jis kaip laiduotojas pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai N. B.. Visų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamąją N. B. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 303-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagal J. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikmeną su N. B. apklausa palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti N. B., jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.