Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-03-18 · Civilinė byla Nr. B2-851-657/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-2228-395/2012Nutartis · 2012-08-07Kauno apygardos teismas
  2. B2-2638-395/2012Nutartis · 2012-10-30Kauno apygardos teismas
  3. B2-851-657/2013Sprendimas · 2013-03-18Kauno apygardos teismas
  4. B2-93-657/2017Sprendimas · 2017-12-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
B2-851-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00511-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
BUAB „ASPA“
Civilinė byla Nr. B2-841-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00511-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 15.4.; 15.5.; 116.4.; 126.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,Sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Rasai Juronienei,

Dalyvaujant ieškovei N. P., atsakovo BUAB „ASPA“ administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotam asmeniui N. S.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį UAB „ASPA“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo formuluotės pakeitimo, nesumokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti 2012-06-18 UAB „ASPA“ direktoriaus įsakymą Nr. 19/383 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakeisti atleidimo formuluotę iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 129 str. 1 d., priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti išeitinę išmoką, delspinigius už laiku neišmokėtą visą darbo užmokestį bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 127-130). Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimų priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-06-18 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius už laiku neišmokėtą visą darbo užmokestį už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną 15,40 Lt; priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakė.

Nurodė, kad 2012 m. vasario 27 d. pradėjo dirbti UAB „ASPA“ dirbti vyr. finansininkės pareigose. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys N. P. kiekvieną mėnesį mokės 2884,00 Lt atlyginimą (neatskaičius mokesčių). UAB „ASPA“ direktoriaus A. J. 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 19/399 N. P. buvo perkelta į valytojos pareigas. Direktorius neleido ieškovei pasilikti netgi įmonės patalpose, nurodydamas arba eiti valyti patalpas, arba visiškai išeiti iš pastato. Ieškovė kreipėsi dėl ginčo dėl ieškovės nušalinimo nuo darbo išnagrinėjimo bei prašė grąžinti ją į ankstesnes pareigas. Nors kiekvieną dieną atvykdavo į darbovietę, direktoriaus 2012 m. birželio mėn. 18 d. įsakymu Nr. 19/383 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t.y. 2012-06-04 iki 2012-06-08 laikotarpiu be pateisinamos priežasties neatvykimą į darbą. Eidama UAB „ASPA“ vyr. finansininkės pareigas, ieškovė tinkamai vykdė įmonės vadovo nurodymus, gerai atlikdavo savo pareigas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu drausminių nuobaudų neturėjo, todėl drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, paskirta nepagrįstai, o darbo sutartis su ieškove nutraukta be pagrindo, pažeidžiant galiojančius darbo teisę reglamentuojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su dalimi reikalavimų, kurių administratorius neginčijo, sutinka, t.y. dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir visų kitų kompensacijų, kurios priklausė atleidimo iš darbo dieną ieškovei. Teikė tvirtinti šį kreditorinį reikalavimą ir jis yra patvirtintas. Tačiau likusioje dalyje, t.y. dėl atleidimo pagrindo pakeitimo ir su tuo susijusiu išmokų sumokėjimu ieškovei, atsakovė palieka spręsti teismo nuožiūra, kadangi administratorius perėmė įmonę, pradėjo ją administruoti ganėtinai vėliau, nei įvykęs įvykis, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Įmonės direktorius su administratoriumi nebendradarbiauja, nėra perdavęs dalies dokumentų, todėl UAB „ASPA“ administratorius nei paneigti, nei patvirtinti aplinkybių, išskyrus tai, kas yra šioje byloje, negali. Delspinigiai turėtų būti skaičiuojami tik iki 2013 m. birželio 18 d., nes tą dieną ieškovė buvo atleista. Už visą kitą laikotarpį, pareiga sumokėti bus atsiradusi atleidimo dieną. Delspinigiai nuo šitų sumų neturėtu būti skaičiuojami. Dėl 5 % metinių palūkanų, netesybų ir kompensacijų turi būti skaičiuojama iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vadovaujantis byloje pateikta medžiaga, jos buvo tokios priskaičiuotos, buhalteriniai skaičiai sutinka su tuo, kas yra perduota bankroto administratoriui. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, turėtų būti kompensuojamos ir priteisiamos toje dalyje, kurios neprieštarauja teisingumo ministro nustatytoms rekomendacijoms dėl išlaidų teisiniai pagalbai, 700 Lt suma yra mažesnė, nei rekomenduojama priteisti (b.l. 83-92).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė nuo 2012-02-27 dirbo UAB „ASPA“ vyr. finansininkės pareigose (b.l. 23-24). 2012-05-31 buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas, kur nurodyta, kad komisija įtarusi, kad N. P. prarado įmonės direktoriaus pasitikėjimą nušalina ją nuo vyr. finansininkės pareigų ir siūlo valytojos darbą (b.l. 50). Tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į darbdavį, prašydama išnagrinėti darbo ginčą dėl jos nušalinimo nuo darbo (b.l. 30). Byloje nėra duomenų kaip buvo išspręstas šis darbo ginčas, tačiau 2012-06-01 UAB „ASPA“ direktoriaus įsakymu Nr. 19/399 ieškovė nuo 2012 m. birželio 1 d. skiriama eiti valytojos pareigas (b.l. 31). 2012-06-01 pranešimu ieškovė informavo darbdavį apie tai, jog nesutinka su perkėlimu į kitą darbą (b.l. 35-36). 2012-06-08 buvo surašytas neatvykimo į darbą aktas (b.l. 33) ir paprašyta, kad ieškovė raštu pateiktų pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą(b.l. 32). 2012-06-14 paaiškinime (b.l. 34) ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog į darbą nėjo bijodama susidorojimo, nes atvykusi į darbą nebuvo įleidžiama į įmonės patalpas, direktorius reikalaudavo, kad ji išeitų iš patalpų. Dėl įvykusio konflikto ieškovė VDI Kauno skyriuje (b.l. 76). Įrašų apie darbo sutarties pakeitimą ir ieškovės perkėlimą į kitą darbą darbo sutartyse nėra (b.l. 23-24; 47-48)

UAB „ASPA“ direktoriaus 2012-06-18 įsakymu Nr. 19/383 Skirti drausminę nuobaudą ieškovė buvo atleista 2012-06-18 iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, t.y. dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (b.l. 27). Atleidimo metu su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta – jai nebuvo išmokėta 4400,40 Lt darbo užmokesčio, 823,41 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 5223,81 Lt (b.l. 49).

2012 m. birželio 18 d. įsakyme nurodyta, kad ieškovė atleista iš darbo 2012 m. birželio 18 d. Atsakovas taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuriuose nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Įsakyme faktiniu darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas ieškovės neatvykimas į darbą nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 15 d. Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Taigi darbo sutartis su ieškovu nutraukta už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuriame nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl kyla dėl jo nebuvimo darbe priežasčių vertinimo. Dėl to, kad ieškovė nuo nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 8 d. neatvyko į darbą, ginčo nėra (b.l. 33), tačiau ieškovė teigia, kad ji dėl įvykusio konflikto su darbdaviu neturėjo galimybės būti įmonės patalpose. Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimo į darbą priežastimis, galioja bendrosios įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, tarp jų – reikalavimas vertinti įrodymus jų patikimumo požiūriu, nepažeidžiant bendrųjų protingumo ir logikos kriterijų. Ieškovės paaiškinimus dėl nebuvimo darbe priežasčių teismas vertina kaip pakankami, nes byloje kiti esantys įrodymai - teismui pateiktas UAB „ASPA“ direktoriaus paaiškinimas (b.l. 53) ir VDI Kauno skyriaus raštas (b.l. 76) tik patvirtina buvusį nesutarimą tarp darbdavio ir ieškovės, todėl netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Darbdavys, nustatęs darbo drausmės pažeidimo faktą ir nusprendęs, kad pažeidėją reikia nubausti, nustato pažeidimo pobūdį. Pažymėtina, kad DK 227 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pažeidusiajam darbo drausmę asmeniui darbdavys gali taikyti drausminio poveikio priemones, tačiau neprivalo. Nusprendus skirti drausminio poveikio priemonę, ji parenkama atsižvelgiant į darbo drausmės sunkumą, to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas ir darbuotojo požiūrį į darbą (DK 238 str.). DK 237 straipsnio 1 dalis nustato tris skirtingo griežtumo drausminių nuobaudų rūšis: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo. Darbdavys, bausdamas darbo drausmės pažeidėją, turi dispozicijos teisę, tai yra, parinkti švelnesnę drausminę nuobaudą, lyginant su ta, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, bet teisės atitinkamai griežtinti bausmę jis neturi. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovė nebuvo darbo vietoje ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad darbdavio nurodymu ji nebuvo įleidžiama į įmonės patalpas. Drausmės pažeidimas išimtinai susijęs su ieškovės pasišalinimu iš darbo vietos. Visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes yra pagrindas pripažinti teisingomis, tačiau ieškovės padarytų pažeidimų priskirti prie DK 235 str. 2 d. 9 punkte nurodyto darbo drausmės pažeidimo negalima, o tuo pačiu negalima konstatuoti, kad ieškovė nebūdama darbe padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas 2004-06-18 Nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 21.1 punktu teismams išaiškino, kad teismas nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti ir nustatyti ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnsio nurodytas aplinkybes; ar nėra pagrindo panaikinti drausminę nuobaudą atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo sunkumą. Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 str., 230 str. 1 d., 415 str. 2 d.). Naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011; kt.). Tuo tarpu UAB „ASPA“ direktoriaus paaiškinime nurodomos kitos priežastys dėl ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo (b.l. 53)

Ieškovei buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neatsižvelgiant į padaryto nusižengimo sunkumą, todėl darytina išvada, kad ieškovė iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą buvo atleista neteisėtai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pakeisti atleidimo formuluotę į atleista pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išdirbusiam toje darbovietėje iki dvylikos mėnesių išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, todėl ieškovei priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka 2200,13 Lt (be mokesčių, b.l. 46).

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB “ASPA” neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną - 2012-06-18.

DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju už atliktą darbą yra esminė darbo sutartyje nustatyta darbdavio pareiga (DK 93 str.). DK 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutarties įforminimo pareiga pagal DK 99 straipsnį tenka darbdaviui, todėl atsakovas, sudarydamas sutartį turėjo pasirūpinti, kad pareiga mokėti darbo užmokestį darbuotojui būtų vykdoma tinkamai ir laiku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-365/2010,) konstatavo, kad taikant DK 141 straipsnio 3 d. būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė N. P. pas atsakovą dirbo 3 mėnesius nuo 2012-02-27 iki 2012-06-18. Ieškovei nesumokėta 4400,40 Lt darbo užmokesčio ir 626,01 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (b.l. 39; 51). Nuo ieškovės atleidimo dienos - 2012-06-18 iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t.y. iki 2012-08-28) vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovei sudarytų 5547,94 Lt. Kolegija sprendžia, kad tokio dydžio suma yra neadekvati atsakovo teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pas atsakovą UAB „ASPA” dirbo trumpą laiką, atsakovo įsiskolinimai ieškovams nėra dideli, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei priteistina vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką suma neturi viršyti vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. ieškovei priteisina 2200,13 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Kadangi ieškovė nepalaikė savo ieškinio reikalavimų priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti 0,07 proc. delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį (b.l. 91), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei palūkanas ir delspinigius.

Įvertinus tas aplinkybes ieškovei turėtų būti išmokėta 4400,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 626,01 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2200,13 Lt dydžio išeitinė išmoka bei 2200,13 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką. Viso ieškovei turėtų būti išmokėta 9426,67 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės finansinis reikalavimas BUAB „ASPA“ bankroto byloje Nr. B2-841-657/2013 patvirtintas 4400,40 Lt sumai (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis, b.l. 11-16), konstatuotina, kad ieškovės N. P. finansinis reikalavimas tikslintinas, t.y. UAB „ASPA“ bankroto byloje 2012 m. spalio 30 d. teismo nutartimi patvirtintą kreditorės N. P. 4400,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą padidintinas iki 9426,67 Lt ir patvirtintinas kreditorinis reikalavimas šiai sumai.

Patenkinus didesnę dalį ieškinio reikalavimų, ieškovei N. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos 700,00 Lt už advokato paslaugas (b.l. 77-81) parengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 297 str., CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., ĮBĮ 26 str. 4 d.,teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti UAB „ASPA“ direktoriaus 2012-06-18 įsakymą Nr. 19/383 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Pripažinti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą 2012-06-18 iš darbo UAB „ASPA“ pagal Darbo Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu ir pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo formuluotę.

Nustatyti, kad ieškovė N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 18 d. yra atleista iš darbo UAB „ASPA” pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

UAB „ASPA“ bankroto byloje 2012 m. spalio 30 d. teismo nutartimi patvirtintą kreditorės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4400,40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą padidinti iki 9426,67 Lt ir patvirtinti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 9426,67 Lt (devynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt šešių litų šešiasdešimt septynių centų) dydžio kreditorinį reikalavimą.

Likusioje dalyje ieškovės N. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo BUAB „ASPA“, įmonės kodas 164742816, N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 700,00 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Žibutė Budžienė