Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. K. priteista nukentėjusiesiems A. P. du tūkstančiai litų neturtinei žalai atlyginti ir M. P. du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt keturi litai penkiasdešimt aštuoni centai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 15 d., apie 23-24 val., savo bute (duomenys neskelbtini) , asmeninio konflikto su J. P. metu tyčia sudavė pastarajai rankomis ir kojomis 24 smūgius į galūnes, krūtinę, nugarą ir galvą: 2 smūgius į dešinę plaštaką, 1 smūgį į krūtinės kairę pusę, 1 smūgį į nugaros dešinę pusę, 1 smūgį į kairįjį žastą, 15 smūgių į šlaunis, kelius, blauzdas, taip padarydamas kraujosruvas, bei 4 smūgius į galvos sritį, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis dešinės akies srityje, kaktos kairiojo smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (110 g), dešinio pusrutulio sferiniame paviršiuje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko J. P. įvykio vietoje mirė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ant J. P. kūno rasti kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti anksčiau, tačiau jų jis nepadarė. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą, nebandė išvengti atsakomybės, turi profesinį išsilavinimą ir dirbo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. K. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Iš baudžiamojoje byloje esančios Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. liepos 18 d. papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. P-M/37/08(01)-M3161/07(01) 5 punkto matyti, kad J. P. sužalojimai galvoje padaryti prieš keletą keliolika valandų iki mirties. Išvados M 3161/08(01) 3.2 punkte nustatyti sužalojimai (kraujosruvos krūtinės kairėje, kairiajame žaste, dešinėje plaštakoje, nugaros dešinėje, šlaunyse, kelių srityse, blauzdose) padaryti per parą iki mirties ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 29-31).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2007 m. gruodžio 15 d., apie 17-18 val., matė motiną (J. P. ) namie, ji buvo kambaryje ir ruošėsi kažkur išeiti (t. 1, b. l. 80-81). Liudytojai G. I. ir V. D. teisme paliudijo, kad konfliktas tarp nuteistojo K. K. ir nukentėjusiosios J. P. įvyko naktį, jo metu nuteistasis sudavė jai kelis smūgius per veidą (t. 2, b. l. 152-153). Nuteistasis pripažįsta, kad ranka sudavė kelis kartus J. P. į galvos sritį, tačiau dėl girtumo neprisimena, ar ją mušė į kitas kūno vietas (t. 2, b. l. 154). Apeliacinio proceso metu apklaustas K. K. parodė, kad jam inkriminuotus suduotų smūgių J. P. skaičių ir padarytų sužalojimų lokalizaciją pripažįsta, nes niekas kitas jos sumušti negalėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į įvykio vietą atvyko 2007 m. gruodžio 16 d. ryte, t. y. nepraėjus nė parai nuo J. P. mirties. Teismo medicinos specialisto išvados apie J. P. mirties laiką, padarytų sužalojimų laiką, lokalizaciją ir mechanizmą neprieštarauja faktinei bylos medžiagai ir aplinkybėms, jų niekas neginčija. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad J. P. padaryti sužalojimai galvoje keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 29-31). Nuteistasis K. K. pripažįsta, kad sudavė J. P. į galvą 3-4 smūgius delnu, tačiau negali nurodyti tiksliai, į kurią galvos vietą. Akivaizdu, kad būtent K. K. padarė sužalojimus J. P. galvoje ir jie turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais (J. P. mirtimi). Byloje nėra jokių duomenų, kad J. P. kitus sužalojimus padarė kiti (ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti) asmenys arba jie buvo padaryti kitoje vietoje. Nors apeliacinio proceso metu K. K. parodė, kad įvykio dieną J. P. po kairiąja akimi ir žande (ties smakru) matė mėlynes, tačiau tokių sužalojimų nėra konstatuota minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje. K. K. pripažįsta, kad šios mėlynės buvo senos. Kadangi šie sužalojimai nuteistajam neinkriminuoti, jie nesusiję su nukentėjusiosios mirties priežastimi, todėl neturi jokios reikšmės kvalifikuojant veiką ar vertinant įrodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, o šį prašymą argumentuoja tuo, kad nukentėjusioji J. P. pirma sudavė koja, rėkė ir keikėsi. Dar nurodo, kad dėl šių nukentėjusios veiksmų labai susijaudino ir įsižeidė, todėl J. P. keletą kartų sudavė. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. BK 130 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą už nužudymą labai susijaudinus atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Iš Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. G 6762/07 (01) matyti, kad J. K. kūne sužalojimų nerasta (t. 2, b. l. 75-76). Apeliacinio proceso metu K. K. parodė, kad po spyrio lytiniuose organuose jokio skausmo nepajautė. Akivaizdu, kad J. P. , spirdama nuteistajam į lytinius organus, į juos nepataikė. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. P. vartojo smurtą prieš nuteistąjį. Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko dėl to, kad J. P. nenorėjo lytiškai santykiauti su K. K. . Liudytojai G. I. , V. D. ir nukentėjusieji A. P. , M. P. patvirtino, kad K. K. ir J. P. dažnai konfliktuodavo. Tai, kad J. P. keikė K. K. , tai pastarajam nebuvo netikėta. Akivaizdu, kad tokie nukentėjusiosios žodžiai nuteistajam, nors ir necenzūriniai, nebuvo ir negali būti pripažinti įžeidžiančiais. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos kokie nors neteisėti nukentėjusiosios veiksmai ar kitoks netinkamas jos elgesys. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus II teismo psichiatrijos komisijos 2008 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 18 nurodyta, kad, išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokių duomenų, jog K. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikinai sutrikusi psichika (t. 2, b. l. 84-86). Be to, K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Akivaizdu, kad K. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesivaldydamas, iš pykčio padarė sužalojimus nukentėjusiajai galvoje ir kitose kūno vietose. Šios išvados paneigia, kad K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo didelio susijaudinimo ir fiziologinio afekto būklės, todėl nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino K. K. asmenybę (charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, 7 kartus baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad K. K. dirbo ir turi profesinį išsilavinimą, neturi jokios reikšmės skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė K. K. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė už įstatyme numatytą bausmės vidurkį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d., redakcija). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, K. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.