Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-443/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-26
Bylos Nr.
1-122-443/2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00165-20112-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
S. M.
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
  • 1.2.14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-443/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00165-20112-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1., 1.2.29.1., 2.3.6.4.2. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiam S. M., kaltinamajam T. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-15 Širvintų apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1, 2 p., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį išbuvo laikinėjame sulaikyme nuo 2012-05-14 iki 2012-05-15, 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir skirti galutinę bausmę 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą; 2) 2012-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 60 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2012-06-15 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 60 parų arešto ir 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą, atliko bausmę iki 2012-10-11, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. A. 2011 m. kovo 17 d. 15.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ,,Norfa“, V. K. g. 91, Šakiuose, iš anksto ketindamas išvengti atsiskaitymo už įgyjamą automobilį, suklastojo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje įrašydamas neegzistuojantį pirkėjo adresą – „Metalo g. 31, Utena“ ir apgaule įgijo iš S. M. automobilį (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1996 metais, žadėdamas per 12 dienų pervesti į nukentėjusiojo S. M. sąskaitą 8000 Lt, tačiau pinigų nepervedė ir tuo nukentėjusiajam padarė turtinę 8000 Lt žalą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltu neprisipažįstas, prisipažįstąs iš dalies, prisipažįstąs visiškai, teisiamajame posėdyje – visiškai prisipažįstąs, tačiau iš teisiamajame posėdyje jo pateiktų parodymų matyti, kad kaltinamasis iš esmės neprisipažįsta padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. Tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojo J. S. ir nukentėjusiojo S. M. parodymais, daiktais, turinčiai reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti, protokolu-pareiškimu, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis T. A. parodė, kad 2012-03-17 radęs skelbimą internete – “Autogide”, apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), skambinęs, pasiklausęs apie jo būklę ir teiravęsis dėl galimybės pirkti išsimokėtinai. Automobilio savininkas S. M. sutiko ir tą pačią dieną jiedu susitiko Šakiuose, kaltinamasis apsižiūrėjęs automobilį ir jie sutarę dėl mokėjimo, kad automobilį perka už 8000 Lt. Sumokėti iš karto neturėjęs pinigų, ketinęs mokėti nuo pat pradžių, bet kitą dieną automobilis sugedęs ir kaltinamasis jį pardavęs už pusę kainos. Taip jam iš viso nepasisekę dar su 6 automobiliais, o pasisekę gal su trimis šimtais. Adresą parašęs apytikslį – užpildė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, nurodydamas, kad jis gyvena Metalo g. 31, Utenoje. Nenorėjęs S. M. apgauti ir neplanavęs. Sudarydamas sutartį ketinęs atsiskaityti už automobilį. Asmens kodą rašęs savo ir norėjęs automobilį perparduoti Ignalinoje. Tas pirkėjas pasiūlė rašyti jo pavardę ir kaltinamasis susimaišęs parašė tą kitą pavardę, taip ir likę. Čia jokio klastojimo. Tą automobilį kitą dieną už 4000 Lt pardavė vaikinui, gyvenančiam Ignalinoje. Su automobilio savininku S. M. iki šiol neatsiskaitęs. Draugų pagalba norėjęs atsiskaityti. Mamos miško neišeina parduoti. Atlyginsiąs žalą. Iki šiandien neatlyginęs, nes buvo susitaręs su S. M. eiti pas notarą dėl mokėjimo dalimis, bet dėl atliekamo arešto nepavykę. Neatsimenąs pokalbio su S. M. dėl darbo Švedijoje. Nesakęs nieko S. M., kad mašina tuoj sugedo. Po mašinos pasiėmimo bendravę, bet kodėl nepasakęs nieko apie gedimą – nežinąs. Oficialiai niekur nedirba, bet šiaip dirba.

Liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Liudytojas 2012-03-27 interneto svetainėje ,,Autogidas“ radęs skelbimą, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini) už 6700 Lt, tai jis susiskambino su pardavėju ir sutarė susitikti bei automobilį nupirko už 6600 Lt. Kai persirašė BMW savo vardu, sužinojo iš policijos, kad jį apgavo, nes pradžioje buvo apgautas kitas žmogus. Automobilis pradžioje buvo registruotas A. N. vardu, o asmens kodas buvo kito žmogaus – kaltinamojo. Liudytojas dėl apgaulės dar niekur nesikreipė.

N. S. M. parodė, kad 2012 m. kovo viduryje į internetinį puslapį ,,Autogidas“ įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį (duomenys neskelbtini). Jam tuoj paskambino vyras, kuris prisistatęs, kad yra iš Utenos, ir norėjęs pirkti automobilį. Tą pačią dieną susitikę iš pradžių Lekčiuose, Šakių rajone, paskui Šakiuose prie ,,Norfos“ parduotuvės ir sutarę galutinę kainą. Pirkėjas pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jis įrašė iš paso T. A. asmens kodą bei gyvenamosios vietos adresą, kurį nurodė T. A.. T. A. jam pažadėjo pervesti per 12 dienų į jo sąskaitą 8000 Lt. Pardavęs automobilį laukė 12 dienų, tačiau pinigų negavo, skambino T. A., tačiau mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas, buvo nuvykęs į Uteną, tačiau tokiu numeriu – Metalo g. Nr. 31, pažymėto namo toje gatvėje nerado, kadangi iš viso nėra tokiu numeriu pažymėto namo. Už automobilį pinigų neatgavęs. Mano, kad tas asmuo net neketino jam sumokėti, nes beveik nesiderėjo dėl kainos, tik pagyrė automobilio stovį. Automobilis negalėjo tą pačią ar kitą dieną po jo išsivežimo rimčiau sugesti, nes jo techninis stovis buvo idealus, tik reikėjo atnaujinti ratų suvedimą. Variklis negalėjo sugesti, nes jis buvo patikrintas rimtų žmonių – pats S. M. ketino važinėti juo į užsienį, todėl jam reikėjo techniškai tvarkingo automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu reiškė 8000 Lt civilinį ieškinį, tačiau atsisako ieškinio, jei galima atgauti automobilį – prašo gražinti (duomenys neskelbtini) jam kaip teisėtam turto savininkui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti: du mobilaus ryšio telefonai, paimti iš T. A. ir saugomi kartu su byla bei automobilis (duomenys neskelbtini), saugomas pas J. S., K. B. g. 7, Vilniuje.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjęs S. M. pranešė Šakių RPK apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. 1. 2).

2012-03-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašai, kad S. M. parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. A., kurio gyvenamosios vietos adresas Metalo g. 31, Utenoje (1 t., b. l. 5).

Iš žemėlapio iškarpos (maps.lt) matyti, kad Metalo gatvėje, Utenos mieste namai yra tik iki 13 numerio (2 t., b. l. 1).

Iš Šakių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties (1 t., b. l. 16) matyti, kad leista paimti iš J. S. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m. laidos, pilkos spalvos, bei iš VĮ „Regitra“ su šio automobilio registravimu susijusius dokumentus.

Automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole ir fotolentelėse nurodoma, kad nuimti jo ratai, automobilis remontuojamas (1 t., b. l. 21-25).

Iš pakvitavimo, nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises, laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolo, turto apyrašo (1 t., b. l. 29-32) matyti, kad J. S. atitinkamai įspėjus ir supažindinus su atsakomybe, automobilis paliktas pas jį saugojimui.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (1 t., b. l. 33-39) matyti, kad iš T. A. paimti ir apžiūrėti du mobilaus ryšio telefonai – Nokia 272a-2 ir Nokia 2330c-2 su atitinkamomis pildymo kortelėmis.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių nustatyta, kad T. A., prieš perkant automobilį, bendravo su nukentėjusiuoju S. M. (1 t., b. l. 61-63).

Iš įtariamojo apklausos 2012-04-30 protokolo (2 t., b. l. 29) matyti, kad T. A. kaltu prisipažįsta dalinai, nurodo S. M. pasakęs įrašymui į pirkimo-pardavimo sutartį Utenoje savo merginos O. I., pas kurią dažnai būna, adresą; be to, nurodė, kad grįžęs į Švenčionis įdėjo skelbimą į „Autogidą“ ir pardavė tą mašiną nepažįstamam vyrui už 4000 Lt, nes buvo pradėjęs gesti variklis.

Iš įtariamojo papildomos apklausos 2012-05-02 protokolo (2 t., b. l. 31) matyti, kad T. A. nurodo S. M. pasakęs įrašymui į pirkimo-pardavimo sutartį savo merginos Ingos, lyg tai Balachovič, gyvenančios nuosavame name gerai neatsimenamą adresą.

Iš įtariamojo papildomos apklausos 2012-05-23 protokolo (2 t., b. l. 33) matyti, kad T. A. nurodo, kad tą pačią dieną, kai pasiėmė mašiną iš S. M., nuvyko į Ignaliną, kur M. (Č.) pardavė automobilį – nežino už kiek, bijo suklyst, nes daug jų pardavinėjęs.

Iš įtariamojo apklausos 2012-10-03 protokolo (2 t., b. l. 37-38) matyti, kad T. A. kaltu prisipažįsta visiškai, nurodo Šakiuose pats užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką, savo adreso nerašydamas, o kaip savo adresą Utenoje įrašydamas pažįstamos, namo numerį – iš akies; tą pačią ar kitą dieną pardavė tą mašiną M. I. mieste už 4000 Lt, nes mašina pradėjo gesti.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje sukčiavimo nusikaltimo padarinys – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Kaltinamasis T. A. to fakto, kad iš nukentėjusio S. M. paėmė jam priklausantį turtą – automobilį, neginčija, tačiau nurodo, jog tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą neturėjęs. Teigia, kad prižadant nukentėjusiajam sumokėti už automobilį nesumokėtus 8 000 Lt per 12 d., jo veiksmuose nebuvo apgaulės, nes jis ruošėsi šiuos pinigus sumokėti vėliau ir nesiekė apgaule įgyti svetimo turto. Nukentėjusiajam jis negalėjęs grąžinti pinigų dėl objektyvių priežasčių – kitą dieną automobilis sugedęs ir kaltinamasis jį pardavęs tik už pusę kainos, be to buvę didelių skolų kitiems kreditoriams. Tokie kaltinamojo paaiškinimai teismo vertintini kaip neįtikinantys ir nepagrįsti, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus keletą kartų keitė (skirtingai nurodydamas neteisingo neva savojo adreso Utenoje įrašymo į sutartį aplinkybes, skirtingai aiškindamas dėl mašinos pardavimo laiko Mariui – tą pačią ar kitą dieną, vienur nurodydamas apie automobilio gedimą, kaip priežastį, dėl kurios parduota perpus pigiau, kitur – net neužsimindamas apie tai), tai visiškai ar iš dalies pripažindamas savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, tai ją neigdamas, bet logiškai parodymų keitimo priežasties nepaaiškindamas. Pagrįstai nepaaiškino ir to, kodėl nieko nepasakė S. M. apie tą pačią ar kitą dieną po išsivarymo rimtai sugedusį automobilį, nors ne kartą abu kalbėjo telefonu.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje apie kaltininko veikos subjektyviąją pusę sprendžiama ne tik pagal jo paties parodymus, bet ir pagal jo veikos objektyviuosius požymius. Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu konstatuotos veikos aplinkybės suponuoja vienintelę objektyvią ir pagrįstą išvadą – kaltinamojo veikoje buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymiai. Remiantis nukentėjusio S. M. ir paties T. A. parodymais nustatyta, kad, kaltinamasis, ruošdamasis pirkti automobilį, vienok, kaip pats teigia, realiai pinigų tam neturėdamas, atvyko į sutartą vietą susitikti su nukentėjusiuoju, apžiūrėjo parduodamą automobilį, išbandė jį, bebeik be derybų sutiko sumokėti nukentėjusiajam prašomą 8000 Lt kainą už automobilį per sutartą laiką, surašė pirkimo-pardavimo sutartį, žinomai neteisingai nurodydamas joje savo adresą. Bylos medžiaga nustatyta, kad tą pačią ar kitą dieną kaltinamasis už pusę kainos, tai yra už 4000 Lt pardavė M. Č.. Jokių objektyvių duomenų apie kokį nors automobilio gedimą, galėjusį lemti kainos sumažinimą pusiau, byloje nėra. Kaltinamasis neparodė nei mažiausių pastangų nukentėjusiajam sumokėti pinigus – ne tik savalaikai per įsipareigotą terminą, bet ir iki pat teisiamojo posėdžio. Tokie kaltinamojo veiksmai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis iš esmės net ir neturėjo tikslo sumokėti S. M. ir tai leidžia teigti, kad turtas įgytas, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant apgaulę. Visų išdėstytų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamojo elgesį veikti apgaule ir suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu ir jam pažadėdamas sumokėti 8 000 Lt sumą per 12 d., iš anksto žinodamas, jog sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, nei neketindamas vykdyti šios prievolės, apgavo nukentėjusį S. M., taip užvaldydamas jam priklausantį automobilį. Suklaidindamas nukentėjusį S. M., kaltinamasis suvokė nukentėjusiajam padarysiantis turtinę žalą ir tokių padarinių siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia buvusi akivaizdi, kryptinga ir tikslingai nukreipta turint konkrečiai apibrėžtą tikslą – apgaule, tai yra sukčiaujant, įgyti svetimą turtą. Turtui buvus perduotam kaltinamajam, konstatuotina, jog apgaulė ir buvo esminė tai sąlygojusi aplinkybė.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota: kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), sutarė su kitu asmeniu dėl jo pirkimo-pardavimo už 8000 Lt, nors tų pinigų ir neketino sumokėti; kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kadangi suklastojo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, joje įrašydamas neegzistuojantį pirkėjo adresą – „Metalo g. 31, Utena“.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2012-04-30 (2 t., b. l. 41), paleistas 2012-05-02 (2 t., b. l. 43); jam skirtos kardomosios priemonės: 2012-05-02 rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 48), 2012-04-30 – dokumentų paėmimas, paimant jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (2 t., b. l. 45).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų LR BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – yra pilnametis, teismo teistas 2 kartus jau po šių nusikaltimų padarymo, kad įvairiuose šalies vietose dar vyksta ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinamojo analogiškų nusikalstamų veikų; į tai, kad niekur oficialiai nedirba, neturi stabilaus ir legalaus pajamų šaltinio, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, ne kartą baustas administracine tvarka; į tai, kad byloje buvo reiškiamas 8000 Lt iki teisiamojo posėdžio net dalinai neatlygintas civilinis ieškinys; į tai, kad teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad paties kaltinamojo paaiškinimu iki šiol nesumokėta teismo paskirta bauda ir jis dar turi kitų skolų, bet neturi jokio oficialaus darbo ir nuolatinių pajamų, kaltinamajam už kiekvieną nusikaltimą skirtinos vidurkiui artimos trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto (LR BK 49 str.) bausmės, kurios subendrintinos įstatymo nustatyta tvarka.

Nukentėjęs S. M. teisiamajame posėdyje atsisakė baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio dėl 8 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, prašo gražinti jam automobilį – toks prašymas yra logiškas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti ir nagrinėti – du mobilaus ryšio telefonai, paimti iš T. A. ir saugomi kartu su byla, kaip priemonės, kuriomis buvo naudotasi darant nusikaltimus, konfiskuotini ir, atsižvelgus į nedidelę jų vertę, lyginant su galimais paėmimo į valstybės pajamas kaštais, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 80 (aštuoniasdešimčia) parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 60 (šešiasdešimčia) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto, atliekant areštą pataisos namų areštinėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir jo terminą nustatyti – iki įsiteisės nuosprendis.

Arešto bausmės laiką skaičiuoti paromis nuo T. A. faktinio sulaikymo dienos.

Į arešto bausmės laiką įskaityti T. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2012-04-30 iki 2012-05-02.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – du mobilaus ryšio telefonus, paimtus iš T. A. ir saugomus kartu su baudžiamąja byla – Nokia 233c-2 ir Nokia 2720a-2, konfiskuoti ir sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 1996 m. laidos, pilkos spalvos, VIN kodas WBADD31040BU22120, bei iš VĮ VĮ “Regitra” su šio automobilio įregistravimu susijusius dokumentus, saugomus pas J. S., K. B. g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o T. A. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys