Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1273-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
2A-1273-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07103-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
UAB „Zavera“
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1273-370/2012

Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-07103-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 14.1; (S) 14.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-882-122/2012 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei UAB „Zavera“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės UAB „Zavera“ priteisti 1 050 Lt ieškovui nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 49 784 Lt nesumokėtų dienpinigių, būnant komandiruotėse užsienio valstybėse, 1 050 Lt vidutinio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-09-22 iki visiško atsiskaitymo dienos bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis nuo 2010-05-14 iki 2011-05-05 buvo įdarbintas atsakovės įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartimi buvo sutartas 1 050 Lt dydžio ieškovo mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovė ieškovui darbo užmokestį už visą išdirbtą laiką sumokėjo, tačiau nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 1 050 Lt sumoje. Pažymėjo, kad atsakovės išduotoje pažymoje yra melagingų duomenų apie su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą. Paaiškino, kad dirbo išimtinai užsienio valstybėse ir išbuvo komandiruotėse iš viso 254 dienas. Tačiau iš atsakovės dienpinigių nėra gavęs, kurie sudaro iš viso 49 784 Lt. Kadangi atsakovė su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną iki galo neatsiskaitė, ieškovas taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. 2012-01-31 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo savo reikalavimus sumažino ir prašė priteisti iš atsakovės 737,20 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 14 976,38 Lt nesumokėtų dienpinigių, dirbant komandiruotėse užsienio valstybėse, 10 500 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2012-03-01, 1 050 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi 737,20 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas - ieškovas yra tik raštiškai pasirašęs, kad sutinka su tokia kompensacijos suma, tačiau piniginės lėšos jam nebuvo išmokėtos. Taip pat nurodė, kad, ieškovui dirbant užsienio valstybėse, atsakovė iš viso nėra sumokėjusi jam 14 976,38 Lt dienpinigių (ieškovui dienpinigiai už kiekvieną kelionę buvo sumokami, tačiau pagal ieškovo paskaičiavimus, susidaro 14976,38 Lt dydžio dienpinigių nepriemoka). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškovu laiku neatsiskaitė dėl jos kaltės, prašė priteisti 10 500 Lt sumą vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2012-03-01 ir 1 050 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-03-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012-02-10 atsakovės pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas komandiruotės išlaidas - pagrindžia, kad ieškovui iš viso įmonė už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. priskaičiavo 56 015,82 Lt. Grynaisiais pinigais ieškovui buvo išmokėta 34 062,12 Lt suma, bankiniais pavedimais – 21 953,70 Lt. Atsakovė ieškovui priskaičiavo 960,24 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir atskaičius mokesčius, išmokėjo 737,20 Lt sumą. Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje yra ieškovo parašas, patvirtinantis apie išmokėtą sumą. Teismas ieškovo nurodytą argumentą, jog jo parašas reiškia tik sutikimą su nurodyta kompensacijos suma, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas, pasirašytas ieškovo kaip piniginių lėšų gavėjo, vertintinas kaip svarus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis 737,20 Lt sumos išmokėjimą ieškovui. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas 2010-05-17 įsakymu buvo komandiruotas į Norvegiją ir Švediją. Ieškovui buvo išmokėta 5 620 Lt dienpinigių už laikotarpį nuo 2010-05-17 iki 2010-06-15. 2010-06-30 įsakymu ieškovas buvo komandiruotas į Vengriją (3 kalendorines dienas) ir Čekiją (6 kalendorines dienas). Iš 2010-07-16 avanso apyskaitos matyti, jog komandiruotėse išbūtas laikas bei mokėtini delspinigiai taip pat buvo pasirašytinai suderinti su ieškovu. Ieškovas su komandiruočių į Vengriją, Austriją, Latviją, Čekiją, Prancūziją, Vokietiją ir Belgiją metu išmokėtų dienpinigių dydžiu sutinka ir prieštaravimų dėl paskaičiavimo neteikė. 2010-10-05 įsakymu ieškovas buvo komandiruotas į Vengriją. Teismas ieškovo argumentą, kad komandiruotė baigėsi ne 2010-10-13, o viena diena vėliau ir atsižvelgiant į patirtų išlaidų už kelius datą jam priklauso papildomi dienpinigiai, atmetė, nes 2010-10-14 avanso apyskaitoje matyti, jog ieškovas savo parašu patvirtino, jog sutinka su atsakovės pateiktais paskaičiavimais, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindė, jog už kelius 2010-10-14 nebuvo mokėta, ši data yra tik išlaidų įvedimo į apskaitą diena, kuri nelaikytina komandiruote, kadangi šią dieną ieškovas užsienio valstybėje nebuvo. 2011-02-21 įsakymu ieškovas buvo komandiruotas į Vokietiją ir Prancūziją. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, kad šioje komandiruotėje išbuvo viena diena ilgiau, todėl jam priklauso papildomi dienpinigiai. Pažymėjo, kad avanso apyskaitoje nurodytus duomenis ieškovas yra patvirtinęs savo parašu, už kelius šioje komandiruotėje mokėta 2011 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, o ne 2011-05-04, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovui už šią komandiruotę priklauso papildomi dienpinigiai. Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai pagal įstatymų nuostatas atsiskaitė su ieškovu už jo vykimus į komandiruotes, ieškovas pasirašytinai būdavo supažindinamas su apskaičiuota už komandiruotes dienpinigių suma bei kelionių trukme, duomenų apie prieštaravimą darbdavio tuo metu atliktiems paskaičiavimams byloje nėra, ieškovas savo parašu patvirtino visas atsakovės sudarytas apyskaitas, piniginių lėšų išmokėjimo faktas 56015,82 Lt sumoje yra patvirtintas byloje esančiais duomenimis, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ieškovui nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo parašas žiniaraštyje reiškia pinigų iš atsakovės gavimo patvirtinimą. Ieškovo parašas žiniaraštyje iš tiesų reiškia tik ieškovo sutikimą su jam priklausančio sumokėtino darbo užmokesčio dyžiu, kurio iš atsakovės jis niekada negavo. Be to, atsakovė teismui nepateikė jokio buhalterinės apskaitos dokumento (pvz., kasos išlaidų orderio, pasirašyto ieškovo ir patvirtinančio realų pinigų išmokėjimą jam iš įmonės kasos), kuris patvirtintų, jog nurodyta suma ieškovui būtų buvusi iš tiesų sumokėta. Taip pat atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino Valstybinės darbo inspekcijos išvadas, kuriose nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu atsakovės darbuotojams. Būtent teismas, o ne Valstybinė darbo inspekcija yra kompetentinga institucija tirti ir vertinti visus leistinus įrodymus bei jų pagrindu priimti sprendimą ginče tarp darbuotojo ir darbdavio galimai nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo klausimu. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės nesumokėtų dienpinigių. Ieškovas teigia, kad atsakovė ieškovo komandiruočių tinkamai pagal įstatymų nuostatas neįformindavo ir daugeliu atvejų ieškovas apskritai nebuvo supažindinamas nei su komandiruočių trukme, nei su vieta (konkrečiomis valstybėmis, į kurias turės vykti), nei su jam priklausančiais priskaitymais, taip pat vyko į valstybes, kurios nenurodytos komandiruočių įsakymuose. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovės avanso apyskaitose jo patirtos išlaidos visiškai nepagrįstai yra sudėtos su pajamomis, tačiau dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė. Ieškovo parašai šiose avanso apyskaitose visiškai nereiškia, jog jose esantys neteisingi duomenys automatiškai tampa teisingais. Teismas visiškai nevertino ir aplinkybės, jog atsakovė su ieškovu visiškai neatsiskaitė ieškovo atleidimo iš darbo dieną dėl savo pačios kaltės, todėl vadovaujantis DK 141 str. 3 d., ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteistas ir vidutinis ieškovo darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas iš ieškovo priteisė žymiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos lyginant su Teisingumo ministro rekomendacijomis taip pat advokatės darbo laiko sąnaudomis yra per didelės ir turėtų būti mažinamos. Be to, atsakovės pateiktuose dokumentų vertimuose yra netikslumų, klaidų, dokumentai išversti nepilnai, todėl ieškovui kyla abejonių, ar tokius dokumentus apskritai reikėjo versti ir jais kažką įrodinėti, tokiu būdu tik dirbtinai didinant bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas kai kuriuos įrodymus tyrė vienpusiškai ir neobjektyviai, kai kurių netyrė apskritai ir taip pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės pinigų išmokėjimo faktą ieškovui patvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, kuris yra pildomas tik tuomet, kai įvyksta pinigų išmokėjimo faktas ir visuose žiniaraščiuose yra ieškovo parašai, patvirtinantys pinigų gavimo faktą. Teismas atmesdamas ieškinį visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kartu ir Valstybinės darbo inspekcijos išvadą, kuri vadovaujantis CPK 197 str. 2d. turėjo būti vertinama, kaip aukštesnę galią turintis įrodymas. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nepaneigė ir atsakovės argumentų bei įrodymų dėl komandiruočių įforminimo bei atsiskaitymo. Komandiruočių įsakymuose nurodytos užsienio šalys, priskaityti ir išmokėti dienpinigiai, komandiruotėse būtas laikas bei priskaityta dienpinigių suma pasirašytinai suderinta su ieškovu. Už visas komandiruotės dienas ieškovui apmokėta. Atleidimo dieną ieškovas nedirbo, darbo užmokestis, t. y. kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo išmokėtas 2011-05-04. Jokio neatsiskaitymo fakto su ieškovu nėra, todėl negali būti taikoma DK 141 str. nustatyta sankcija. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė vadovaudamasis CPK 93 str., be to, teismas atsižvelgė, kad byla yra sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-05-14 šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 70 pagrindu, ieškovas pas atsakovę dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutartis nutraukta 2011-05-05 DK 127 str. 1 dalies pagrindu (b. l. 8-10). Vidutinis mėnesio darbo užmokestis numatytas 1 050 Lt. Atleidžiant ieškovą iš darbo, atsakovė ieškovui už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. priskaičiavo 56 015,82 Lt. Grynaisiais pinigais ieškovui buvo išmokėta 34 062,12 Lt suma, bankiniais pavedimais – 21 953,70 Lt. Atsakovė ieškovui priskaičiavo 960,24 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir atskaičius mokesčius, išmokėjo 737,20 Lt sumą.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui nesumokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo parašas žiniaraštyje reiškia pinigų iš atsakovės gavimo patvirtinimą, o iš tiesų reiškia tik ieškovo sutikimą su jam priklausančio sumokėtino darbo užmokesčio dyžiu, kurio iš atsakovės jis niekada negavo. Be to nurodo, kad atsakovė teismui nepateikė jokio buhalterinės apskaitos dokumento kuris patvirtintų, jog nurodyta suma ieškovui būtų buvusi iš tiesų sumokėta. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad darbo užmokesčio žiniaraštis yra apskaitos dokumentas, naudojamas per mėnesį darbuotojams priskaičiuotoms ir išskaičiuotoms sumoms, susijusioms su darbo santykiais, atvaizduoti, žinioms apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį užfiksuoti. Iš byloje esančio 2011-05-04 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio matyti, kad V. G. savo parašu patvirtino faktą, kad 737,20 Lt suma jam buvo išmokėta, o ne priskaityta, todėl ieškovo argumentas, kad jis negavo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad byloje yra pateikta V. G. 2011-05-05 avanso apyskaita (t. 1, b. l. 109), kuri patvirtina ieškovui išmokėtas sumas, todėl ieškovo argumentas, kad atsakovė nepateikė jokio buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą taip pat atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Valstybinės darbo inspekcijos išvadas, kuriose nebuvo nustatyta pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu atsakovės darbuotojams. Būtent teismas, o ne Valstybinė darbo inspekcija yra kompetentinga institucija tirti ir vertinti visus leistinus įrodymus bei jų pagrindu priimti sprendimą ginče tarp darbuotojo ir darbdavio galimai nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą (t. 1, b. l. 85–86), kuris vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Valstybinė darbo inspekcija reikalavime nenurodė, kad UAB „Zavera“ yra pažeidimų, susijusių su darbo santykiais, susijusių su išmokų išmokėjimu darbuotojams. Ieškovas šio fakto kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje darydamas išvadas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos pateiktomis išvadomis.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės nesumokėtų dienpinigių priteisimo. Ieškovas teigia, kad atsakovė ieškovo komandiruočių tinkamai pagal įstatymų nuostatas neįformindavo ir daugeliu atvejų ieškovas apskritai nebuvo supažindinamas nei su komandiruočių trukme, nei su vieta (konkrečiomis valstybėmis, į kurias turės vykti), nei su jam priklausančiais priskaitymais, taip pat vyko į valstybes, kurios nenurodytos komandiruočių įsakymuose. Iš byloje esančių komandiruočių įsakymų (t. 1, b. l. 96-112) matyti, kad juose nurodytos užsienio šalys, į kurias vykdavo ieškovas, priskaityti ir išmokėti dienpinigiai, komandiruotėse būtas laikas. Iš avansinių apyskaitų matyti, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su visa būtina komandiruočių informacija. Todėl teigti, kad atsakovė netinkamai įformindavo ieškovo komandiruotes, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas vykdavo į valstybes, kurios nenurodytos komandiruočių įsakymuose, todėl ir šis ieškovo argumentas atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, jog atsakovės avanso apyskaitose jo patirtos išlaidos visiškai nepagrįstai yra sudėtos su pajamomis, tačiau dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė. Ieškovo parašai šiose avanso apyskaitose visiškai nereiškia, jog jose esantys neteisingi duomenys automatiškai tampa teisingais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą UAB „Zavera“, nenurodė, kad įmonėje yra pažeidimų susijusių su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimu darbuotojams, todėl teigti, kad avanso apyskaitos buvo pildomos netinkamai, nėra pagrindo. Be to, ieškovo parašai ant avanso apyskaitų tik patvirtina, kad duomenys surašyti teisingai ir jis dėl jų pretenzijų neturi.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog atsakovė su ieškovu visiškai neatsiskaitė ieškovo atleidimo iš darbo dieną dėl savo pačios kaltės, todėl vadovaujantis DK 141 str. 3 d., ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteistas ir vidutinis ieškovo darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad su ieškovu laiku bei tinkamai buvo atsiskaityta pagal įstatymų nuostatas, jokio atsakovės įsiskolinimo ieškovui nėra, todėl nebėra pagrindo vertinti antros sąlygos aplinkybių – kaltės. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Ieškovas ginčija pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos lyginant su Teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis, taip pat advokatės darbo laiko sąnaudomis yra per didelės ir turėtų būti mažinamos. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p. ir 8.2, 8.17 p., 8.18 p. nuostatas, bylos nagrinėjimo metu maksimalus užmokesčio dydis už teisines paslaugas: paruošiant atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimus į patikslintus ieškinius, už kitų procesinių dokumentų rengimą, 8 val. atstovavimą teisme, sudaro 8 160 Lt. Taip pat atsižvelgiant į surašytų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį bei bylos sudėtingumą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 6 910,31 Lt advokato išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms ši suma atitinka advokato turėto darbo ir laiko sąnaudas, nėra aiškiai per didelė, todėl keisti šių priteistų turėtų išlaidų dydį nėra įstatyminio pagrindo (CPK 98 str. 2 d.).

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas kai kuriuos įrodymus tyrė vienpusiškai ir neobjektyviai, kai kurių netyrė apskritai ir taip pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.); LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, t. y. nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Todėl teigti, kad sprendimą priėmęs teismas įrodymus tyrė vienpusiškai ir neobjektyviai, nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmestus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovei priteistinos 1 512,50 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus apeliacinei instancijai (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo V. G. atsakovei UAB „Zavera“ priteisti 1 512,50 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė