Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas UAB „Siraveta“ 2019 m. birželio 19 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovės 2017 metų buhalterinius dokumentus: buhalterinius likučius, sąskaitų detalizavimą (skolos tiekėjams, pirkėjų skolos, būsimųjų laikotarpių sąnaudos, įmonės įsiskolinimas darbuotojams, atskaitingi asmenys), buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, pirkimo dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kasos kvitai), pardavimo PVM sąskaitos faktūros, banko išrašus, kasos knygą, ilgalaikio turto apskaitos korteles, nurašymo aktus, avansinės apyskaitas, darbo užmokesčio suvestines, tabelius, 2016-2017 m. finansinę atskaitomybę (balansas, pajamų nuostolių ataskaitas, aiškinamsis raštas), patvirtinimo protokolus, suderinimo aktus, mokesčių deklaracijas, gaunamų PVM registravimo žurnalą, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registravimo žurnalą; atlyginti iš atsakovų solidariai ieškovei 2 800 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas, atstovaujamas vadovo M. C., ir UAB „Metova“ atstovaujama M. P. 2017-07-01 sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutarti Nr. 2017/7-1, kuria UAB „Metova“ įsipareigojo pagal ieškovo pateiktus apskaitos dokumentus jai tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus, sudaryti finansinę atskaitomybę, pradedant nuo 2017-07-01 pagal perduotus apskaitos likučius, atstovauti ieškovą mokesčių administravimo institucijose ir Sodroje, konsultuoti mokesčių klausimais. Mainais už paslaugas ieškovas leido naudotis patalpomis Krivių g. 54, Vilniuje. M. P. tvarkė buhalterinę apskaitą iki 2018 m. gegužės mėnesio. 2018 m. gegužės mėnesį ieškovo atstovui M. C. nepavyko susisiekti su M. P., dėl to paprašė atsakovės M. P. grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus ir pasisamdė kitą buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonę. Nauja buhalterė O. H. teigia, kad atsakovė M. P. pasisavino dokumentus, kurie įvardinti ieškinio dalyke (ties kai kuriais dokumentais įvardinta, kad jų nėra už tvarkomą laikotarpį ir įvardinta VMI deklaracijų formos ir metai). Vilniaus mokesčių inspekcija 2018-10-25 atsisakė ieškovui grąžinti 2819,74 Eur mokesčių permoką, pagal jo 2018-10-23 prašymą, nes ieškovas nepateikė bendrovės 2017 metų ataskaitos apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius asmenis, juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Policija pradėjo ir nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė teismui 2020-01-08 pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo į bylą. Nurodo, kad ieškovas turi sumokėti 1500 Eur už 2017-2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų atkūrimą pagal SIA „Nikotech Monolits“ 2019-06-03 sąskaitą.

Šalies argumentai

8. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo: „VĮ “Registrų centras” Juridinių asmenų registre nurodoma, kad ieškovė 12 mėnesių nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir ieškovė yra pažymėta atitinkama įspėjančia spalva. Tačiau ieškovė negali pateikti nurodytų dokumentų iki to laiko, kol nėra atstatyti 2017 metų buhalterinės apskaitos dokumentai. <...> ieškovei padaryta neturtinė žala pakenkiant jos reputacijai, nes jos kontrahentai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys viešame registre galėjo susipažinti su neigiama informacija apie ieškovę. Pažymėjo, kad ieškovė patyrė neigiamų padarinių įdarbindama Ukrainos piliečius, nes Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos nebuvo tenkintas prašymas dėl esamo pažymėjimo VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre. Šią žalą ieškovė vertina 985 Eur.“

9. Pažymėjo, kad ieškovas šias aplinkybes įrodinėja žodiniais paaiškinimais. Ieškovas yra juridinis asmuo dėl to turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos pablogėjimą, jei įrodomos specialios įstatyme įtvirtintos sąlygos. Specialios įstatyme įtvirtintos sąlygos yra šios: jog informacija paskleista apie ieškovą, jog informaciją paskleidė atsakovas, jog informacija neatitinka tikrovės, jog informacija žemina garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų sąlygų, t. y. jog informaciją paskelbęs asmuo yra atsakovas (ir kad atsakovai veikė kartu skelbdami informaciją), jog informacija neatitinka tikrovės. Neįrodžius įstatymo reikalaujamų sąlygų ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už garbės ir orumo pažeidimą negali būti tenkintinas.

10. Dėl prievolės įvykdymo natūra nurodė, kad ieškovas vienu metu prašo taikyti sutarties neįvykdymo pasekmę – reikalauja įvykdyti prievolę natūra, įpareigoti grąžinti dokumentus ir tuo pačiu apginti pažeistą teisę kitu būdu, taikyti civilinę atsakomybę – atlyginti nuostolius, išlaidas už prarastų dokumentų atkūrimą. Iš įstatymo formuluotės matyti, kad ieškovas negali vienu metu reikalauti priteisti prievolės įvykdymą natūrą ir tuo pačiu priteisti pinigų sumą, kuri atitinka prievolės įvykdymo kainą. Pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai: sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis prie ieškinio pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga M. P. teigia neturinti prašomų priteisti dokumentų, prokurorė nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad M. P. tiesiogiai tyčia užvaldė ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus ar būtų gavusi kokios nors naudos ieškovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jei M. P. dokumentų neturi, tuomet darytina išvada, kad prievolės natūra įvykdymas yra neįmanomas. Ieškovas teigia, jog prievolės įvykdymą gali gauti iš kito šaltinio, ieškinyje nurodė orientacines kainas ir taip pat pateikė teismui sąskaitą faktūrą už dokumentų atkūrimo paslaugas. Tai dar viena įstatyme įtvirtinta sąlyga, jog prievolės įvykdymo natūra šalis negali reikalauti, jei prievolės įvykdymą gali gauti iš kito šaltinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis bylos medžiaga labiau tikėtina, jog prievolės įvykdymas natūra būtų neįmanomas, ieškovas gali gauti prievolės įvykdymą iš kito šaltinio ir taip pat ieškovas vienu metu prašo priteisti prievolės įvykdymą natūrą ir apginti jo pažeistą teisę kitu būdų, dėl to teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti prievolės įvykdymą natūrą yra laikytinas nepagrįstu.

11. Dėl nuostolių atlyginimo už prievolės neįvykdymą nurodė, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog prarastų dokumentų atkūrimo išlaidos rinkos kainomis kainuotų maždaug 1850 Eur, nors ieškinyje teigė, jog jų atkūrimo kaina yra 300 Eur, vėliau pateikė sąskaitą faktūrą išrašytą 1500 Eur sumai, kuri teigia, pagrindžianti ieškovo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovas nepridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal CK 6/249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė patirtų 1850 Eur išlaidų, o ieškovės žodiniai paaiškinimai apie orientacines rinkos kainas kelia abejonių, jų taip pat neišlaidė į bylą prijungta sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas praleistas maždaug šešis mėnesius, tačiau ieškovas tuo pačiu nepateikė, jos apmokėjimą pagrindžiančio dokumento.

12. Apeliantas (ieškovas) UAB „Siraveta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimą tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.1. Nurodė, kad teismas, atmesdamas reikalavimą prievolę įvykdyti natūra rėmėsi atsakovės M. P. parodymais, tačiau nesirėmė ieškovės, jos atstovų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu pažeidė konstitucinį šalių lygiateisiškumo, objektyvaus ir visapusiško bylos aplinkybių išnagrinėjimo (CPK 185 str.) principus. Kita vertus, ieškiniu buvo pateikta kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kad atsakovė neperdavė dokumentų, pvz. vėliau dirbusios ieškovės buhalterės O. H. 2018-10-30 raštas tyrėjai. Todėl teismas nepagrindė išvados, kad atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų neturi.

12.2. Pažymėjo, kad teismo konstatavimas, kad „nėra įrodymų, jog atsakovė tyčia užvaldė dokumentus“ neatitinka civilinio proceso tikslų ir galiojančio teisinio reguliavimo, nes baudžiamojo proceso tikslas buvo įrodyti tyčinius atsakovės veiksmus padarant nusikalstamą veiką, o šio proceso tikslas - nustatyti ar atsakovė tyčia ar dėl neatsargumo neįvykdė savo profesinių pareigų. Ieškovė buvo priversta kreiptis į finansinių paslaugų bendrovę, kuri atliko ieškovės 2017- 2018 metų finansinės atskaitomybės atkūrimo darbus ir tai ieškovei kainavo 1500 Eur (į bylą buvo pateikta sąskaita). Teismo argumentai, kad tai laikytina prievolės įvykdymas iš kito šaltinio nėra pagrįstas, nes atkurti dokumentai neprilygs originaliems dokumentams, jie yra atkurti iš dalies, todėl jų atgavimas natūra išlieka aktualus ir šiuo metu. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas draudžia reikalauti vykdyti sutartį natūra tam tikrais nurodytais atvejais, tačiau to nedraudžia apskritai. Pažymėjo, kad ir grąžinus visus ar dalį ieškovės dokumentų, tai nekompensuotų išlaidų dėl buhalterinės apskaitos dokumentų atkūrimo.

12.3. Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad šioje byloje ieškinys yra reiškiamas buhalterinių dokumentų tvarkymo verslo bendrovei “Metova” ir per ją veikusiai profesionaliai buhalterei M. P., kurios pažeidė Buhalterinė apskaitos įstatymo reikalavimus, taip pat numanomą (Civilinio kodekso 6.196 str.) Apskaitos paslaugų sutarties sąlygą - grąžinti gautus ir naudotus, taip pat naujai sukurtus buhalterinius dokumentus užsakovui. Teismas nenurodo kokiais netiesioginiais įrodymais remiasi dėl to, kad atsakovė sutartį vykdė tinkamai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: „<...>kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr„ pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Pažymėjo, kad šiuo atveju reikėtų pakankamai pagrįstu įrodymu laikyti ieškovės išdėstytus paaiškinimus ieškinyje, taip pat kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, nes ieškovė, suprasdama teisines ir materialines pasekmes, nebūtų kreipusis į teisėsaugos institucijas, o vėliau - į teismą. Ieškovės paaiškinimus patvirtina ŠIA „Nikoteh Monolits“ 2019-06-03 sąskaita 1500 Eur, nors ir neapmokėta ieškinio pateikimo metu, tačiau planuojant tai patvirtinantį dokumentą pateikti vėliau. Procesui užsitęsus, o vėliau priėmus sprendimą už akių, to nebuvo padaryta. Kita vertus, sąskaita nebuvo anuliuota ar panašiai, todėl ieškovė turėjo skolą ŠIA „Nikoteh Monolits“. Dėl ieškinyje nurodytos 1850 Eur sumos dėl buhalterinių dokumentų atkūrimo pagrįstumo, tai pažymėjo, kad ir šiuo metu visi dokumentai neatkurti ir ieškovė turės daugiau išlaidų, nei 1500 Eur. Be to, teismas nenurodo dėl ko jam ši suma “kelia abejonių”.

12.4. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta kurios nors įrodinėjimo priemonės prioritetinė padėtis kitų priemonių atžvilgiu, įstatymuose ar teismų praktikoje taip pat nenurodoma, kad neturtinė žala turėtų būti įrodinėjama vienu ar kitu būdu. Pažymėjo, kad nesant priešingos šalies pozicijos dėl sutikimo su ieškiniu, nesant jos atsiliepimo, ieškovė iš esmės neturėjo pagrindo savo sąskaita rinkti daugiau įrodymų. Ieškinyje buvo nurodyta, kad viešuose registruose, internete buvo paskelbta apie tai, jog bendrovė dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės dalykinei reputacijai buvo padaryta žala. Šiuo atveju ji neturtinę žalą įvertino 985 Eur, tai yra pagrįsto dydžio reikalavimas dėl juridiniam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

12.5. Dėl teismo sprendimo už akių priėmimo nurodė, kad teismas, matydamas, kad jam pateikti ieškovės paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai kelia abejonių, neturėjo priimti sprendimo už akių, nes teismo sprendimas ne tik atsakovei, bet ir ieškovei turės res judicata galią ir ji nebegalės apginti savo pažeistų teisių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad procesą pradėjo ieškovė, kuri yra juridinis asmuo, verslo įmonė, todėl labai mažai tikėtina, kad ji tai darytų be jokio pagrindo. Kita vertus, jei byla būtų nagrinėjama žodine tvarka ieškovė į bylos nagrinėjimą būtų kvietusi liudytojus, galinčius nurodyti reikšmingas bylos aplinkybes, būtų išreikalavusi papildomų rašytinių įrodymų, tačiau atsakovė vengė civilinės teisinės atsakomybės ir nagrinėjimo nebuvo.

12.6. Dėl teismo nešališkumo nurodė, kad teismas, 2019-10-23 nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, pažymėjo: „M. P. daugiau nei kartą buvo atvykusi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad M. P. vengs civilinės atsakomybės, jeigu nevengė baudžiamosios atsakomybės rizikos ir buvo atvykusi į teisėsaugos instituciją, kuri ją persekiojo“. Teismas privalėjo užtikrinti civilinio proceso eigą, o ne remtis vykusiu baudžiamuoju procesu. Ieškovei patikslintą ieškinį pateikus 2019-06-19, sprendimas už akių buvo priimtas tik 2020-01-17. Taigi šios aplinkybės yra pagrindas suabejoti teismo nešališkumu (CPK 21 str.) objektyviuoju aspektu.