Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-10-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) 1997-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 3) 1999-11-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu; 4) 2000-02-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu; 5) 2003-07-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; 6) 2008-09-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį – 3 metų laisvės atėmimu, kuris pakeistas 2010-06-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-10-05 apie 18.59 val. T. P. Kėdainių r., Vilainių sen., Vilainių k., Melioratorių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo K. P. priklausančią transporto priemonę „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,67 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku neblaivus vairavo jo sutuoktinei K. P. priklausantį automobilį, girtumo neginčija, gailisi (b. l. 87-90).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Liudytoja V. L. nurodė, kad 2018-10-05 apie 18.55 val. Kėdainių r., Vilainių sen., Vilainių k., automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko namo. Prie Melioratorių g. 28 namo, Vilainiuose, Kėdainių r., pajuto, kad į jos automobilio galą kažkas atsitrenkė. Sustojusi ir išlipusi pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas mėlynos spalvos automobilis, iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, jis svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji paskambino pagalbos telefonu, atvykus policijos pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 53-55).

Liudytoja K. P. nurodė, kad 2018-10-05 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), darbą baigė 18.30 val. Apie 19.00 val. grįžo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinio T. P. namuose nebuvo. Grįždama namo pastebėjo, kad prie namo nestovi jai priklausantis automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pirko prieš savaitę už 300 Eur. Apie 19.10 val. jai paskambino T. P., kuris iš balso atrodė girtas, ir pasakė, kad su jos automobiliu pateko į avariją. Apie tai, kad T. P. vairuos jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus, ji nežinojo, niekada neleisdavo jam vairuoti būnant neblaiviam. Su T. P. veda bendrą gyvenimą, tačiau automobilį pirko už savo pinigus, važinėti į darbą. T. P. niekur dirba (b. l. 58-61).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2018-10-05 18.59 val. Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Vilainių k., Melioratorių gatvėje, T. P., būdamas neblaivus (nustatytas 3,62 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie Melioratorių g. 28 namo atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. L. (b. l. 12, 42).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Vilainių k., Melioratorių gatvė prie namo Nr. 28, taip pat užfiksuoti apgadinti automobiliai: „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis juodos spalvos bamperis įbrėžtas, sulankstytas kapotas, ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinis bamperis išilgai įbrėžtas (b. l. 14-21), nubraižyta eismo įvykio vietos schema, užfiksuoti transporto priemonių duomenys (b. l. 43, 46-50).

Apžiūrėtas automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis K. P., perduotas saugoti UAB ,,Keleriškių metalistas“ (b. l. 30-34), o vėliau savininkės prašymu, grąžintas K. P. (b. l. 35-39). Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. įsigijo už 300 Eur (b. l. 34).

Alkotesteriu kaltinamajam nustatytas 3,62 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 10019/2018(01) nurodyta, kad T. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,67 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (b. l. 127-131).

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas neblaivumas – 3,67 promilės etilo alkoholio, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą; į nustatytą sunkų neblaivumą; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – teistas, ir nors bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, paskutinius tris metus administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas (b. l. 102-124), taip pat į tai, kad įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė ir apgadino kitą automobilį), tai yra savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkios pasekmės kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant, kad jis daugiau tokio pobūdžio nusikaltimų nepadarytų, skirtina didesnė nei vidutinio dydžio (vidurkis 52 paros) arešto bausmė (BK 49, 61 straipsniai), bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 65, 66 straipsniai).

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas kaltinamasis, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant transporto priemonę, kuri priklauso kitam asmeniui. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo nusikaltimo padarymo priemonė, ji atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau pastarajai kaltininkui nepriklausant ir nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 300 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis, b. l. 34).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,67 promilių alkoholio, sukėlė eismo įvykį, taip pat į valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam terminui.

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-10-05 iki 2018-10-07 (b. l. 69-74). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 91-101), kurios paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), ir nuteisti – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų areštą;

bei kartu su bausme T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikui, ir turto konfiskavimą, išieškant iš T. P. konfiskuotino turto – transporto priemonės „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 300 Eur (trijų šimtų eurų) pinigų sumą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-10-05 iki 2018-10-07 (1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

T. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.