Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 2-ajame kalėjime, pusiau atviro tipo lengvojoje grupėje. Turėdamas pagrindą manyti, kad atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas sąlygas bausmės atlikimą tęsti atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo kontaktinis pareigūnas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 37 str. pagrindu inicijavo siūlymą dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo, tačiau kalėjimo viršininkas siūlymo netenkino. Atsisakymo pakeisti pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas argumentai pareiškėjui išdėstyti kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 25 d. raštu Nr. SN-23-640 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodant, kad remiantis kalėjimo Resocializacijos skyriaus ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateiktomis pastabomis, kalėjimo administracija negali pagrįsti pareiškėjo „nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžios pažangos“, todėl neatitinka BVK 37 str. 5 d. 4 p. sąlygos. BVK 100 str. 1 d. numatyta tvarka kalėjimo viršininko raštą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, argumentavo, kad kalėjimo viršininko raštas neinformatyvus (rašte yra traktuotas „ambivalentišku“ nepaaiškinant, kuo konkrečiai pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu yra dviprasmiškas, taip pat kuo konkrečiai neįtinka šio kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriui, kad šis skyrius „nerekomenduoja“ pareiškėjui lengvinti sąlygų bei kaip tokia pozicija susijusi su pareiškėjui taikytinais formaliaisiais reikalavimais dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą), taip pat kad pareiškėjo atitikimas BVK 37 str. nustatytiems reikalavimams dėl bausmės atlikimo sąlygų lengvinimo buvo vertinamas pagal aiškiai klaidingos sąvokos kriterijus, t. y. kad klausimas išnagrinėtas nekvalifikuotai. Į skundą gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 2S-2843, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu, pateikiant kalėjimo viršininko raštui esme analogiškus argumentus. Iš skundžiamų LKT raštų panašu, jog lengvinti pareiškėjui bausmės atlikimo sąlygas buvo atsisakyta nepagrįstai ir neteisėtai, tame neteisėtai interpretuojant bei spekuliuojant informacija bei taikant su aktualiu teisiniu santykiu (nuteistojo perkėlimu į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą) nesusijusius reikalavimus, net pateikiant faktinėms aplinkybėms prieštaraujančius teiginius.

Nurodo, jog klausimas dėl jo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, panašu, išnagrinėtas nekvalifikuotai. BVK 37 str. 5 d. 4 p. nustatoma, kad nuteistasis į atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra perkeliamas, kai jo „nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo“. Sąvoka „nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdus sumažėjimas“ yra apibrėžta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 10 priede, kur šiai sąvokai priskiriami trys konkrečiai apibrėžti kriterijai, du iš kurių nuteistasis privalo atitikti siekdamas atitikti sąvoką. Nepaisant to, nagrinėjant siūlymą dėl pareiškėjo perkėlimo į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą kalėjimo viršininkas pareiškėjui, panašu, taikė nesusijusiam teisiniam santykiui - lygtiniam paleidimui - įstatymo keliamus kitokius reikalavimus - sąvokos „akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ turinį. Nors kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 25 d. rašte Nr. SN-23-640 teisingai pažymima, kad pareiškėjo atveju taikytini BVK 37 str. 5 d. reikalavimai, tačiau galiausiai konstatuojama, jog neatitinka „akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ (Rašto ctt.: „<...> negalime pagrįsti Jūsų nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdžios pažangos <...>“) sąvokos kriterijams (šios sąvokos turinį, jos kriterijus taip pat detalizuoja Aprašo 10 priedas). Čia būtina pabrėžti, kad kalėjimo viršininko Rašte nėra konstatuotas pareiškėjo neatitikimas reikiamai (t. y. „nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdaus sumažėjimo“) sąvokai. Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl kalėjimo viršininko Rašto, atsakyme klaidinančiai tvirtina, kad kalėjimo viršininkas konstatavo, jog „nėra nustatyta, kad ji [nusikalstamo elgesio rizika] akivaizdžiai sumažėjo“. Kaip minėta, kalėjimo viršininkas Rašte konstatavo tik tiek, kad neatitinku kitai sąvokai - „akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką“ sąvokai. LKT nekonstatuoja, kad kalėjimo viršininkas supainiojo sąvokas, tik deklaratyviai perfrazuoja pirminio sprendimo turinį, kad šis atitiktų reikiamas sąvokas. Toks „metodas“ teisėtumo tikrai neprideda. Reziumuojant dalytina išvada, kad kadangi pareiškėjo neatitikimas BVK 37 str. 5 d. 4 p. remtas nesusijusio teisinio santykio (lygtinio paleidimo) kriterijais, todėl akivaizdu, kad atsisakymas perkelti pareiškėją į atviro tipo bausmės atlikimo vietą priimtas netinkamu teisiniu pagrindu, dėl to yra aiškiai nepagrįstas. Tuo tarpu Lietuvos kalėjimų tarnyba šiuo aspektu pateikia tikrovės neatitinkantį teiginį, panašu, tuo siekiant tik užglaistyti kalėjimo viršininko klaidą. Manytina, kad vien šios aplinkybės pakanka pripažinti skundžiamus LKT raštus nepagrįstais ir neteisėtais, kadangi jie nevienareikšmiški ir tarpusavyje prieštaringi. Vien šiuo požiūriu skundžiami Raštai neatitinka individualaus administracinio akto imperatyvių turinio reikalavimų.

Teigia, kad nagrinėdama pareiškėjo perkėlimo į atviro tipo laisvės atėmimo vietą klausimą, LKT pasitelkė spekuliaciją informacija, pažeidė procedūrą ir galimai viršijo įgaliojimus. Kalėjimo viršininko Rašte nurodyta, kad pareiškėjo neatitikimą įstatymo reikalavimams grindžia dvi aplinkybės: kalėjimo Resocializacijos skyriaus ir kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateiktos mane charakterizuojančios pastabos. Itin lakoniškai paminima, jog ctt.: „<...> Gautos Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos koordinavimo skyriaus (toliau - RKS) ir Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) pastabos, kuriose pažymėta, jog nepritaria Jūsų perkėlimui. Pažymi, kad RKS pastaboje nurodė, jog Jūsų „<...> elgesys laisvės atėmimo metu yra ambivalentiškas ir reikalaujantis tęstinių pastangų <...>“, o KŽS - „<...> nerekomenduoja perkelti <...>“. “. Šioje vietoje pirmiausia žymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 161 p. nustatoma, kad bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas (būtina žymėti, jog šis pareigūnas yra Resocializacijos skyriaus pareigūnas). Taisyklių 162 p. nustato, kad rengdamas siūlymą dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo, kontaktinis pareigūnas gali kreiptis į kitus įstaigos pareigūnus aktualiai informacijai gauti, kuria pats nedisponuoja, siekiant nustatyti nuteistojo atitikimą BVK 37 str. sąlygoms. Taisyklių 164 p. nustato, kad gavęs kontaktinio pareigūno siūlymą, kalėjimo viršininkas patikrina siūlymo teisėtumą, taip pat ar po siūlymo pateikimo dienos nėra atsiradę naujų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis nebeatitinka visų jam taikomų BVK 37 str. sąlygų. Neginčytina faktinė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad kontaktinis pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu pateikė siūlymą dėl jo perkėlimo į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, kas reiškia, jog buvo prieita išvada, jog atitinka visas BVK 37 str. jam keliamas sąlygas, tame ir dėl jo atitikimo „nusikalstamo elgesio rizikos akivaizdaus sumažėjimo“ sąvokos kriterijams (visa aktuali siūlymui parengti informacija apie mane buvo jau surinkta, tame tarpe ir kreipiantis į įvairius kitus pareigūnus). Siūlymo pateikimo faktas savaime tvirtina pareiškėjo atitikimo formaliesiems kriterijams faktą. Nors Taisyklėse aiškiai žymima, jog gavus kontaktinio pareigūno siūlymą, papildomai nustatinėtinos tik „naujos“ aplinkybės, kurios galimai atsirado jau po siūlymo pateikimo dienos, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Rašto, jokios „naujos“ aplinkybės nebuvo nustatytos (kalėjimo viršininko Rašte tokios aplinkybės apskritai net nedetalizuojamos). Lietuvos kalėjimų tarnybos Rašte akcentuojamos aplinkybės, kurių pagrindu buvo netenkintas siūlymas, yra senos aplinkybės (kad laisvėje ne kartą pažeidė įstatymus, švelnesnio pobūdžio jam taikytos priemonės nemotyvavo elgtis teisėtai, nusikalstamo elgesio raiška gali būti susijusi su tam tikromis pareiškėjo asmenybės savybėmis, todėl nerimaujama, kad galimai piktnaudžiausiu pasitikėjimu), kurios buvo žinomos rengiant siūlymą, dalis šių aplinkybių net nesusijusios su jo šiuo metu atliekama bausme, liečia įvairius praeities laikotarpius. Akivaizdu, jog tokių aplinkybių „rinkimas“ ir jų naudojimas (spekuliavimas) tokioje proceso stadijoje (t. y. jau po siūlymo pateikimo dienos), pažeidė procedūrą (Taisyklių 164 p. nuostatas). Nuteistojo perkėlimo į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą sąlygos aiškiai įtvirtintos įstatyme, procedūra - Taisyklėse. Panašu, kad improvizuojama informacija, kuri teisiškai nėra reikšminga ir negali būti naudojama prieš jį kaip informacijos šaltinis šiame konkrečiame teisiniame santykyje, šioje jo stadijoje.

Pažymi, jog kalėjimo viršininko Rašte nurodoma RKS pastaba yra tokia -„<...> elgesys laisvės atėmimo metu yra ambivalentiškas ir reikalaujantis tęstinių pastangų <...>“, tačiau LKT Rašte ši pastaba grindžiama tik pareiškėjo elgesio laisvėje ir jo nusikalstamų veikų, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybėmis, o ne jo elgesiu laisvės atėmimo metu. Todėl nesuprantama, kuo pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo metu yra dviprasmiškas (bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, dalyvauja savo individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, elgesys pagal nuteistojo elgesio vertinimo kriterijus nepriekaištingas, gaunu trijų parų trumpalaikes išvykas į namus). Tuo tarpu KŽS pastaba, pateikta kalėjimo viršininko Rašte, visiškai abstrakti - „<...> nerekomenduoja perkelti <...>“, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Rašte plačiau nedetalizuojama. Iš tokių administracinių aktų neįmanoma suprasti, kas konkrečiai įstaigai nepatinka pareiškėjo elgesyje ir ką turėtų daryti kitaip. Nacionalinių administracinių teismų praktikoje jau ne kartą pabrėžta, kad administracinio sprendimo motyvai turi būti aiškūs ne tik sprendimą priimančiam viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimamas. KŽS pastabos atžvilgiu dar būtina pabrėžti, kad nuteistojo teisinė padėtis aktualiame teisiniame santykyje keičiama, kai nuteistasis atitinka įstatymo reikalavimus (BVK 37 str.), o ne kai kalėjimo KZS „rekomenduoja“. KŽS „rekomendacija“ nėra numatyta tarp BVK 37 str. reikalavimų, todėl mano, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius tokia pastaba (veiksmu, jo padaryta įtaka) veikė ultra viręs. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą žymėta, kad viešojo administravimo subjektas, tame tarpe LKT, gali veikti tik pagal turimus viešojo administravimo įgaliojimus ir tik laikantis viešojo administravimo principų, tame tarpe teisėtumo principo. LKT nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė perkelti jį į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, pažeidė BVK, Taisyklių ir Aprašo normas, pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, todėl skundžiami kalėjimo viršininko ir LKT raštai teismo naikintini kaip neteisėti.

Paaiškina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausme nuteistas 2021 m. lapkričio 24 d., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime, paprastosios grupės sąlygomis. Anksčiau teistas 2 kartus. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2025 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. SV-23-15558 pridedama. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija pareiškėjo atžvilgiu pradėjo dokumentų dėl perkėlimo į atvirą bausmės atlikimo vietą derinimo procedūrą, paruoštas siūlymas dėl sąlygų keitimo. 2025 m. vasario 24 d., pradėtas nutarimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą derinimas. Dėl pareiškėjo perkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, neigiamai derino LKT Resocializacijos koordinavimo skyriaus ir Kriminalinės žvalgybos valdybos darbuotojai, pateikdami pastabas: ,,<...> elgesys laisvės atėmimo metu yra ambivalentiškas ir reikalaujantis tęstinių pastangų <...>“, ir ,,<...> nerekomenduoja perkelti <...>.“. Atsižvelgiant į tai nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko nebuvo patvirtintas ir tuo pagrindu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas. Pažymi, kad nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimas nėra vien formalus procedūrinis klausimas – tai priemonė, skirta tik tiems nuteistiesiems, kurie įrodė savo gebėjimą laikytis nustatytų taisyklių, aktyviai dalyvavo resocializacijos procesuose ir reikšmingai sumažino nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas pasiekė tokį pokytį. Priešingai, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kad nėra aiškių ženklų, jog pareiškėjas sėkmingai keičia savo gyvenimo būdą ar įsisavina resocializacijos priemones. Be to, vertinant nuteistojo galimybes būti perkeltam į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, būtina atsižvelgti ne tik į rizikos rodiklius, bet ir į bendrą elgesio kontekstą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dokumentuose yra informacija, kad pareiškėjas ne kartą pažeidė įstatymus ir jam buvo paskirtos net švelnesnio pobūdžio baudžiamosios priemonės, kurios nemotyvavo pareiškėją keisti elgesio bei nenusikalsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vienas iš esminių resocializacijos proceso tikslų yra užtikrinti, kad asmuo, atlikdamas bausmę, suvoktų savo padaryto nusikaltimo esmę, jo priežastis ir pasekmes, bei įvertintų savo atsakomybę už padarytus veiksmus. Šis suvokimas yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikės teigiamo elgesio kaitos ir mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tačiau nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pareiškėjas nesugeba aiškiai įvardyti savo nusikalstamo elgesio priežasčių ir negeba susieti savo ankstesnių veiksmų su dabartiniu teistumu, kas rodo, jog jis dar nėra pakankamai įsisąmoninęs savo atsakomybės. Gebėjimas reflektuoti apie savo nusikalstamą elgesį yra vienas iš svarbiausių resocializacijos sėkmės kriterijų, nes būtent per tokį supratimą asmuo gali priimti sąmoningą sprendimą ateityje nebekartoti teisės pažeidimų. Kai nuteistasis aiškiai suvokia, kokie asmeniniai, socialiniai ar aplinkos veiksniai lėmė jo nusikalstamą elgesį, jis gali imtis realių veiksmų keisti savo mąstymą, elgesio modelius ir priimamus sprendimus. Tuo tarpu pareiškėjo nesugebėjimas įvardyti šių priežasčių rodo, kad jis neanalizuoja savo praeities arba vengia prisiimti atsakomybę, taigi, jo elgesio korekcija nėra pakankamai pažengusi. Be to, asmuo, kuris nesupranta savo veiksmų pasekmių ir nesieja savo sprendimų su teisinėmis pasekmėmis, dažniau yra linkęs kartoti nusikalstamą elgesį ateityje. Tokiu atveju resocializacijos priemonės tampa mažiau veiksmingos, nes jų pagrindinis tikslas – suformuoti atsakingą požiūrį į savo veiksmus ir jų pasekmes – nėra pasiektas. Tai taip pat kelia grėsmę, kad, jei pareiškėjas būtų perkeltas į lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas, jis galėtų tuo piktnaudžiauti, manydamas, kad jam nėra būtina keisti savo elgesį ar laikytis nustatytų taisyklių. Svarbu pažymėti, kad vien formaliai deklaruojamas noras pasitaisyti ar geras elgesys ne visada gali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lengvesniam bausmės atlikimo režimui taikyti. Esminė sąlyga yra realus supratimas apie savo nusikalstamą veiką, jos priežastis ir pasekmes bei aktyvus dalyvavimas savo elgesio korekcijoje. Kadangi pareiškėjas nesugeba aiškiai įvardyti šių aspektų ir nesuvokia, kaip jo ankstesni veiksmai lėmė dabartinį teistumą, LKT nuomone, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija priimdama Skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad negalima pagrįsti pareiškėjo akivaizdžios pažangos, todėl bausmės atlikimo sąlygos, šiuo metu negali būti švelninamos.

Nurodo, jog pareiškėjas nesutikdamas su pateiktu Skundžiamu sprendimu kreipėsi į LKT, kuri raštu pareiškėją informavo ir išsamiai paaiškino, kad „<...>Siūlyme buvo pateikta informacija apie Jūsų įsitraukimą į resocializacijos procesą, tačiau, kaip minėta, RKS atkreipė dėmesį, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dokumentuose yra informacija, kad esate ne kartą pažeidęs įstatymus ir Jums buvo paskirtos net švelnesnio pobūdžio baudžiamosios priemonės, kurios nemotyvavo Jūsų keisti elgesio bei nenusikalsti. Dėl to nerimą kelia Jūsų galimas piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Be to, veiksniai, susiję su mąstymu ir elgesiu, vis dar išlieka kriminogeniniais, todėl būtinas dalyvavimas intervencinėse priemonėse.“ LKT, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje ne kartą aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias turinio reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Šioje jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš paminėto ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su neigiamu derinimu, dėl kurio jis nebuvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina neigiami atsakymai, dėl jo vertinimo, nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą sprendimą ir Skundžiamą atsakymą, nes visi pareiškėjo argumentai yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio pareiškėjo lūkesčių, o ne į proceso vertinimą. Šie sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus. Sprendimuose išsamiai išdėstytos aktualios faktinės aplinkybės, detaliai nurodyti motyvai bei teisiniai pagrindai, remiantis kuriais buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, taip užtikrinant reikiamą Skundžiamo sprendimo skaidrumą ir pagrįstumą. VAĮ 10 straipsnio nuostatos reikalauja, kad administraciniai sprendimai būtų aiškūs ir pagrįsti faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, o šiuo atveju šie reikalavimai buvo tinkamai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju paminėtina, kad LVAT ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Teigia, jog pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad faktiškai atitinka kriterijus, dėl jo perkėlimo į atvirą bausmės atlikimo vietą ir kitos aplinkybės, t. y. jo elgesys laisvėje, šiuo atveju negali būti vertinimas. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dokumentuose yra informacija, kad pareiškėjas ne kartą pažeidė įstatymus ir jam buvo paskirtos net švelnesnio pobūdžio baudžiamosios priemonės, kurios nemotyvavo pareiškėją keisti elgesio bei nenusikalsti. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pareiškėjas nesugeba aiškiai įvardyti savo nusikalstamo elgesio priežasčių ir negeba susieti savo ankstesnių veiksmų su dabartiniu teistumu, kas rodo, jog jis dar nėra pakankamai įsisąmoninęs savo atsakomybės. Gebėjimas reflektuoti apie savo nusikalstamą elgesį yra vienas iš svarbiausių resocializacijos sėkmės kriterijų, nes būtent per tokį supratimą asmuo gali priimti sąmoningą sprendimą ateityje nebekartoti teisės pažeidimų. Kai nuteistasis aiškiai suvokia, kokie asmeniniai, socialiniai ar aplinkos veiksniai lėmė jo nusikalstamą elgesį, jis gali imtis realių veiksmų keisti savo mąstymą, elgesio modelius ir priimamus sprendimus. Tuo tarpu pareiškėjo nesugebėjimas įvardyti šių priežasčių rodo, kad jis neanalizuoja savo praeities veiksmų arba vengia prisiimti atsakomybę, taigi, jo elgesio korekcija nėra pakankamai pažengusi. Be to, asmuo, kuris nesupranta savo veiksmų pasekmių ir nesieja savo sprendimų su teisinėmis pasekmėmis, dažniau yra linkęs kartoti nusikalstamą elgesį ateityje. Tokiu atveju resocializacijos priemonės tampa mažiau veiksmingos, nes jų pagrindinis tikslas – suformuoti atsakingą požiūrį į savo veiksmus ir jų pasekmes – nėra pasiektas. Tai taip pat kelia grėsmę, kad, jei pareiškėjas būtų perkeltas į lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas, jis galėtų tuo piktnaudžiauti, manydamas, kad jam nėra būtina keisti savo elgesį ar laikytis nustatytų taisyklių. Svarbu pažymėti, kad vien formaliai deklaruojamas noras pasitaisyti ar geras elgesys ne visada gali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lengvesniam bausmės atlikimo režimui taikyti. Esminė sąlyga yra realus supratimas apie savo nusikalstamą veiką, jos priežastis ir pasekmes bei aktyvus dalyvavimas savo elgesio korekcijoje. Kadangi pareiškėjas nesugeba aiškiai įvardyti šių aspektų ir nesuvokia, kaip jo ankstesni veiksmai lėmė dabartinį teistumą, LKT nuomone, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad negalima pagrįsti pareiškėjo akivaizdžios pažangos, todėl bausmės atlikimo sąlygos, šiuo metu negali būti švelninamos.