- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1860-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10147-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1860-163/2015
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei V. S., trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nagrinėdama ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo nutraukti šalių santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 145,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol vaikas sulauks pilnametystės, padalyti santuokoje su atsakove įgytą turtą – butą, nuosavybės teise tenkančiomis dalimis: atsakovei – 61/100, ieškovui – 39/100. Ieškinyje ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę grąžinti sūnų O. S. į Lietuvą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, taip pat informuoti Migracijos departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos, kad be teismo leidimo neišduotų atsakovei V. S. sūnaus asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR vidaus reikalų ministerijos, jog be teismo leidimo neišleistų O. S., gim. 2008-06-20, iš Lietuvos Respublikos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo prašymą atmetė, vadovaudamasis LR CK 3.174 ir 3.380 str., LR CPK 144 str. Teismas motyvavo, kad ieškovas prašyme nurodo, jog šiuo metu nepilnametis vaikas O. S. gyvena su savo mama Anglijoje. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo byloje yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, ieškovo prašymas grąžinti vaiką į Lietuvą yra atmestinas, kadangi jį patenkinus būtų tikėtinai ir pagrįstai pažeistas vaiko saugumą bei jo teisių ir interesų pusiausvyra vaiko grąžinimo į Lietuvą metu, vaikas būtų atskirtas nuo jo biologinės motinos, su kuria vaikas auga. Pažymėtina, jog O. S., dėl kurio sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, yra pakankamai jauno amžiaus – 7 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, susijusį su nepilnamečio vaiko grąžinimu iš kitos šalies vienam iš tėvų, visų pirma turi būti paisoma vaiko interesų bei jo saugumo užtikrinimo. Ieškovas taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų, jog atsakovė netinkamai atliktų savo pareigas rūpindamasi nepilnamečiu sūnumi. Taip pat ginčo klausimu nebuvo išklausyta nepilnamečio O. S. nuomonė. Atsižvelgtina į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-12478-838-2015 dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo T. S. ir atsakovės V. S., kurią išnagrinėjus bus išspręstas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas.
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė savavališkai išsivežė sūnų į Angliją, į jam svetimą socialinę, kultūrinę aplinką, sūnui yra apribota galimybė lankyti ugdymo įstaigą, kadangi jis nemoka užsienio kalbos. Staigus ir nenumatytas aplinkos pokytis neigiamai veikia vaiko vystymąsi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti šalių santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 145,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų, kol vaikas sulauks pilnametystės, padalyti santuokoje su atsakove įgytą turtą – butą nuosavybės teise tenkančiomis dalimis: atsakovei – 61/100 , ieškovui – 39/100. Ieškinyje ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę grąžinti sūnų O. S. į Lietuvą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinai nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo grindžia subjektyviais argumentais, nurodydamas, kad jo mažamečiam sūnui daro įtaką gyvenimas užsienyje, patiriamas kultūrinis šokas dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su savo biologine motina, o ieškovas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog atsakovė netinkamai atliktų savo pareigas rūpindamasi nepilnamečiu sūnumi ar kad sūnaus buvimas su motina kelia grėsmę vaiko saugumui, dėl ko siekiant apsaugoti vaiko interesus būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad mažametis vaikas yra 7 metų amžiaus, todėl intensyvi gyvenamosios vietos kaita gali būti žalinga ir pažeisti vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad mažamečiam vaikui yra itin svarbu užtikrinti emocinį stabilumą, saugumo jausmą kasdien, o nagrinėjamu atveju vaikui dažnai keičiant gyvenamąją vietą būtų pažeisti šie vaiko interesai gyventi stabilioje ir emociškai saugioje aplinkoje. Taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi palyginti netolimoje ateityje šis klausimas bus išspręstas teismo sprendimu. Įvertinęs šias bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašymas grąžinti vaiką į Lietuvą yra atmestinas, kadangi jį patenkinus būtų tikėtinai ir pagrįstai pažeistas vaiko saugumas bei emocinis stabilumas, vaikas būtų atskirtas nuo jo biologinės motinos, su kuria vaikas šiuo metu auga.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą.