Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: S. G., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos senelis iš mamos pusės J. K. mirė (duomenys neskelbtini). J. K. mirė būdamas našliu, jo sutuoktinė O. K., su kuria J. K. santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kitos santuokos J. K. nesudarė. J. K. turėjo du vaikus, t. y. S. G. ir D. K.. Testamento J. K. nepaliko. Nei vienas iš vaikų, kurie priklauso pirmajai eilei įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nors testamento senelis nepaliko, tačiau žodžiu ne kartą ir pareiškėjos mamai, ir dėdei D. K., yra išsakęs, kad palikimą palieka pareiškėjai, savo anūkei A. G.. Mirusiojo vaikai paveldėjimo dokumentų nesitvarkė, palikdami tai padaryti pareiškėjai. Pareiškėja, iki šiol nebuvo susidūrusi su paveldėjimo dokumentų tvarkymu, todėl į notarų biurą kreipėsi po to, kai buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Po J. K. mirties liko jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Nors palikimo priėmimo neįformino, pareiškėja faktiškai pradėjo rūpintis palikėjo turtu. Apsigyveno bute, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, t. y. už vandenį, elektrą, namo bendrijai, prižiūrėjo sodą ir jame esantį namelį. Norėjo sudaryti sutartį su paslaugų teikėjais, nes mokesčių pranešimuose nurodyta mokėtoja O. K., tačiau kadangi senelis nors ir paveldėjo turtą po močiutės mirties, sutarties naujai nesudarė, o kadangi pareiškėja nėra oficiali jo turto paveldėtoja, to padaryti negali, nors mokesčius moka būtent ji. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) rajone, po to, kai senelis jį paveldėjo, nebuvo gyvenamas, prieš tai jis buvo močiutės asmeninė nuosavybė, jos tėviškė, kurią senelis paveldėjo. Būdami gyvi seneliai kartas nuo karto vasaromis nuvažiuodavo į sodybą (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėja po senelio mirties taip pat keletą kartų važiavo į minėtą sodybą, pasirūpino, kad aplink sodybą būtų nupjauta žolė, nuolat palaikė ryšį su greta gyvenančiais kaimynais, pasirūpina sodybos saugumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, J. K. santuoką buvo sudaręs su O. K. (duomenys neskelbtini). J. K. mirė būdamas našliu. J. K. ir O. K. vaikai – S. G. ir D. K., pareiškėja A. G. yra S. G. dukra. 2023 m. gruodžio 19 d. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas įrodo, kad testatoriaus ir (arba) palikėjo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (J. K.), vardu testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų bei palikimo atsisakymo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad J. K. vardu yra registruotas turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), J. K. vardu registruotas pagal 2023 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1100, o taip pat butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. K. pagal 2023 m. kovo 2 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 968 ir 2023 m. kovo 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1100, pastatas – sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. K. pagal 2023 m. kovo 2 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 968 ir 2023 m. kovo 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1100. Iš mokėjimų patvirtinimų matyti, kad apmokėtos sąskaitos už tiektą elektros energiją, vandenį.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po J. K. mirties pirmos eilės paveldėtojai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys byloje t. y. J. K. vaikai neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, į turtą nepretenduoja. Pareiškėja po senelio J. K. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po senelio mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, mirusio J. K. anūkės, pareiškime pateikti, suinteresuotų asmenų – atsiliepimuose, paaiškinimai, patvirtina, kad A. G. po senelio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus J. K. apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su buto eksploatacija susijusius mokesčius, prižiūrėjo jį, prižiūrėjo ir kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. pasirūpino, kad aplink sodybą būtų nupjauta žolė, nuolat palaikė ryšį su greta gyvenančiais kaimynais, pasirūpina sodybos saugumu. Byloje nėra pastarąsias aplinkybes paneigiančių duomenų, duomenų, kad po J. K. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja A. G. po senelio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo vaikaitė A. G..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo vaikaitė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.