Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-134-768/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
AN2-134-768/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00305-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Donatas Jatužis (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-134-768/2020
Proceso Nr. 4-08-3-00305-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. birželio 25 d. nutarimu Apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį 250 Eur bauda už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, organizuodamas ir vykdydamas aplinkos tvarkymo darbus, savavališkai, neteisėtai, t. y., neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos zonoje, ne miškų ūkio paskirties žemėje, 2019 m. lapkričio 26 d. (1088 metrų ruože) sunaikino (nupjovė) 16 saugotinų medžių – uosių; 2019 m. gruodžio 10 d. (490 metrų ruože) sunaikino (nupjovė) 14 saugotinų medžių – 2 uosius, 2 klevus, 7 juodalksnius, 3 vinkšnas padarydamas žalą gamtai už 9801 Eur. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino M. T. skundo bei paliko galioti nepakeistą Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, ištirtų byloje esančių įrodymų pagrindu, padarė išvadą, kad Institucija pagrįstai konstatavo, jog Apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai jam paskyrė administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, apygardos teismui Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį kartu su Institucijos nutarimu ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Apeliantas teigia, kad Institucijos nutarime ir teismo nutartyje jis nepagrįstai nurodomas kaip organizatorius ir vykdytojas. Leidimu medžiams kirsti turėjo pasirūpinti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, todėl atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnį turėjo būti traukiamas seniūnas, kaip asmuo organizavęs saugotinų medžių kirtimą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. T. neturėjo pareigos įsitikinti, kad seniūnas iš tiesų gavo leidimą medžių pjovimo darbams, nes tokios pareigos medžių pjovėjui nenumato galiojantys teisės norminiai aktai. M. T. sutiko atlikti medžių pjovimo darbus ir nupjauti tik seniūno pažymėtus medžius.

3.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nukirto nutarime nurodytus saugotinus medžius. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad medžius galėjo nukirsti (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojai, nes jie galėjo būti nukirsti tiek pradedant darbus, tiek po jų atlikimo, be to, jis teigia, kad dėl aplinkybių, kokie medžiai buvo pjaunami neapklausti tiesiogiai darbus atlikę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai (du mechanizatoriai, šeši pjovėjai), kurie galėjo aplinkybes paaiškinti Institucijai ir teismui.

3.3. Apeliantas prašo kritiškai vertinti liudytojo G. I. parodymus, kad darbai buvo atliekami paskubomis, nes anot Apelianto, tokia yra darbų specifika dirbant nepertraukiamu režimu, be to, liudytojas negalėjo įvardinti, pažymėti ar nepažymėti medžiai buvo kertami.

3.4. Apelianto nuomone, niekuo nepagrįsta išvada, kad visi saugotini medžiai buvo iškirsti vienu metu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nes pats faktas, kad jie iškirsti vienu metu nepatvirtina, kad jie buvo iškirsti būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Be to, niekuo nepagrįsta išvada, kad saugotini medžiai ir medžiai, kuriuos reikėjo iškirsti, buvo iškirsti būtent vienu metu. Apeliantas taip pat pažymi, kad nupjauto medžio kelmas vienodai atrodo dvi, tris savaites.

3.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nupjovimui skirti medžiai nebuvo sužymėti, nes medžius prieš juos susmulkinant iš arti matė liudytojai R. R., G. I., J. J., o medžių kelmai išlikę ir ant jų taip pat žymėjimo nebuvo. Iš ties, medžiai buvo žymimi ne kelmų lygyje, o daugiau nei metro aukštyje, be to, nukirsti medžiai buvo smulkinami, o saugotini medžiai, ypač nurodyto skersmens biokuro gamybai nenaudojami. Esant visoms šioms aplinkybėms Apeliantas mano, kad jam buvo perkelta įrodinėjimo pareiga tuo pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo vedėjas K. D. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir Apelianto skundo netenkinti.

4.1. Nurodo, jog seniūnas su UAB (duomenys neskelbtini) tarėsi tik dėl menkaverčių krūmų ir saugotiniems nepriskirtų medžių šalinimo, o tam jokio leidimo nereikia. Kadangi saugotini medžiai buvo pradėti pjauti savavališkai, todėl atsakomybėn buvo patrauktas M. T.

4.2. Teismo posėdžio metu buvo paneigta M. T. nurodyta aplinkybė, kad saugotinus medžius galėjo nupjauti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, nes prie pat kirtimo vietos gyvenantis liudytojas stebėjo, o vėliau seniūnijoje piktinosi, kad pjaunami virš 30 cm storumo medžiai. Tas pačias aplinkybes, o būtent, kad medžiai nupjauti tuo pačiu metu nustatė aplinkos apsaugos specialistai, turintys profesinių žinių ir esantys atitinkamos kompetencijos.

4.3. Departamento nuomone įmonės darbuotojai nebuvo apklausti pagrįstai, nes neįmanoma tikėtis įmonės darbuotojų teisingų parodymų prieš darbdavį, nes jie yra glaudžiai susiję darbo santykiais.

4.4. Nepagrįstas M. T. apeliacinio skundo argumentas, kad neteisingai buvo įvertinti nupjautų medžių kelmų skersmenys, kurie privalėjo būti įvertinti 1, 30 m aukštyje, nes nebuvo pačių nupjautų medžių, todėl įvertinimas atliktas pagal išlikusius kelmus (LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 631).

Atsiliepimas

4.5. Nors M. T. skunde teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojai turi didelę patirtį ir nepriekaištingą reputaciją, tačiau nutyli, kad 2019 m. gruodžio 6 d. jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 str. 1 d. už dešimties saugotinų medžių nupjovimą (duomenys neskelbtini) rajone.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo išvada dėl Apelianto M. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Institucijos nutarimą, skundžiamą teismo nutartį bei apeliacinį skundą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Pažeidėjas pažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, motyvuotai pasisakė dėl Pažeidėjo kaltės ir pateikė išvadas pagrindžiančius motyvus. Šioms apylinkės teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl dar labiau jų nedetalizuodamas, jas patikrina tik tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5.1. ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucijos nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Aprašo 9 punktą, nustatantį, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo <...> darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukirsti uosiai, klevai ir vinkšnos buvo nukirsti neturint leidimo juos kirsti, kai neabejotinai medžiams kirsti savivaldybės leidimas buvo būtinas.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas privalėjo gauti leidimą, nes anot apelianto, būtent seniūnas organizavo medžių kirtimo darbus. Tačiau analizuojamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas organizavo tik (duomenys neskelbtini) upės pakrantės išvalymo darbus, kurie nebuvo susiję su saugotinų medžių kirtimu. Priešingu atveju saugotini medžiai būtų buvę atitinkamai pažymėti pagal Aprašo 14 punkto nuostatas. Taigi šiuo atveju pagal (duomenys neskelbtini) seniūno organizuojamus atlikti darbus išvalant pakrantę nuo krūmų ir menkaverčių medžių leidimas buvo nereikalingas. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ANK 281 straipsnio 1 dalies subjekto, padarė teisiškai pagrįstas ir teisingas išvadas, kad šio straipsnio subjektas yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. T.

5.3. Be to, pažymėtina, kad Aprašo 13.1 punktas apibrėžė subjektų ratą, kas gali pateikti savivaldybei prašymą dėl leidimo kirsti saugotinus augalus, t. y. tiek žemės savininkas ar valdytojas, tiek kitas fizinis ar juridinis asmuo. Reiškia, M. T. matydamas, kad būtina kirsti ir saugotinus medžius, privalėjo įsitikinti leidimo egzistavimu arba pats kreiptis į savivaldybę dėl leidimo kirsti saugotinus medžius gavimo. Kita vertus, Apeliantas teigdamas, kad šioje situacijoje buvo ne tik neteisingai nustatytas subjektas, tuo pačiu jis apskritai teigia, kad byloje neįrodyta, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai iškirto saugotinus medžius, kad juos galėjo iškirsti ir vietiniai kaimo gyventojai.

5.4. Nors šiuo aspektu Apeliantas prašo liudytojo G. I. parodymus vertinti kritiškai, pažymėtina, kad būtent G. I., kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas, pasipiktinęs, kad prie jo namų valdos kertami iš eilės visi medžiai, o krūmai paliekami, kreipėsi į aplinkos apsaugos pareigūnus. G. I. parodymams analogiškai paaiškino ir liudytojas J. J. taip pat matęs, kad kertami visi iš eilės medžiai. Nei vienas iš šių liudytojų nesuabejojo tuo, kad saugotinus medžius galėjo iškirsti kokie nors kiti asmenys, ar (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Akivaizdu, kad tokiu atveju G. I. būtų atpažinęs ir nurodęs kitus asmenis. Pažymėtina, kad per trumpą laiką buvo iškirsti, išvežti ir susmulkinti 30 vnt. saugotinų medžių nuo 18 iki 52 cm. skersmens, iškirsta ilgame 1, 5 km., ruože, o tai per tokį trumpą laiką be specialios technikos, kokią Apeliantas nurodė naudojantis (medvežė su 12 metrų strėle, šeši pjovėjai, du traktoristai) skundą nagrinėjančio teismo nuomone, padaryti neįmanoma. Šios nustatytos aplinkybės, vertinant faktą, kad G. I. gyvena šalia teritorijos, kurioje buvo kertami medžiai ir kurioje jis lankydavosi kiekvieną dieną, nes vedžiodavo šunį, nesuteikia pagrindo G. I. parodymus vertinti kritiškai ir juos atmesti.

Šalies argumentai

5.5. Taip pat akivaizdu, kad tiek G. I., tiek liudytojas J. J. būtų pastebėję, kad medžiai buvo žymėti, kadangi kirstini medžiai paprastai žymimi specialiais, labai ryškiais, dažais. To nepastebėjo ir įvykio vietoje buvęs bei įvykį fiksavęs aplinkos apsaugos pareigūnas – R. R. Taigi teigti, kad Apelianto vadovaujamos įmonės darbuotojai kirto tik (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėtus medžius, nėra jokio pagrindo. Be to, žymėti medžius nebuvo būtina, nes (duomenys neskelbtini) seniūnas organizavo tik nesaugotinų medžių ir krūmų kirtimą.

5.6. Taigi apygardos teismo įsitikinimu, minėtų liudytojų parodymai yra ne tik nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys bei pagrindžiantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau dar ir išsamiai išanalizuoti skundžiamoje nutartyje, todėl juos laikyti nepatikimais, nėra pagrindo. Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, jog neatsižvelgiant į tai, nei kas tiesiogiai vykdė ir organizavo kirtimo darbus (pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, ar kiti asmenys), pareiga užtikrinti (įsitikinti), kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka šiuo atveju tenka būtent kirtėjui, t. y. Apeliantui.

5.7. Nors apeliuojama į tai, jog būtent (duomenys neskelbtini) seniūnas organizavo kirtimo darbus, tačiau liudytojas R. R. patvirtino, kad patikrinimo pradžioje (duomenys neskelbtini) seniūnas iš karto nurodė, kad būtent jis su UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl nesaugotinų medžių ir krūmų neatlygintino kirtimo, M. T. pirminio tyrimo stadijoje R. R. taip pat neneigė, jog jo vadovaujama įmonė iškirto medžius. Reaguojant į gyventojo pranešimą ir atliekant patikrinimą R. R. nekilo jokių abejonių, kad medžiai iškirsti vienu metu, neseniai, tą patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos, iš kurių galima matyti ir konstatuoti sąlyginai tikslią atliktų darbų datą bei liudytojų G. I. ir J. J. parodymų papildymą šiais duomenimis. Be to, iškirstų medžių (kelmų) matavimai atlikti sertifikuota įranga, fotografuojant veiksmą, todėl nėra jokių abejonių dėl šio veiksmo teisėtumo ir patikimumo. Taigi Apelianto skundą nagrinėjantis teismas, priešingai nei Apeliantas, visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog būtent Apeliantas peržengdamas susitarimo su (duomenys neskelbtini) seniūnų ribas, savavališkai organizavo ir atliko neteisėtus veiksmus iškertant saugotinus medžius.

Šalies argumentai

5.8. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungtyniškumo principai, nes buvo atimta galimybė apklausti tiesiogiai darbus atlikusius UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Iš bylos duomenų matyti, kad Apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame procese neprašė tirti įrodymų apklausiant UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus.

5.9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė visus Aplinkos apsaugos departamento surinktus įrodymus, kvietė ir apklausė liudytojus, taip pat sprendė dėl prašymų papildyti įrodymų tyrimą. Tai, kad teismas nutarė užbaigti įrodymų tyrimą ir neatlikti tam tikrų procesinių veiksmų dėl kurių nebuvo prašymo, nereiškia, kad tyrimas buvo neišsamus ar kad buvo pažeisti bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungtyniškumo principai. Papildomų proceso veiksmų atlikimas būtinas tada, kai byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Šiuo atveju Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, naujų įrodymų, jeigu nėra gautas prašymas juos tirti, netiria, o tik iš naujo juos įvertina ir daro atitinkamas išvadas. Apelianto skunde nurodyti teiginiai apie neišsamų tyrimą ir įrodymų vertinimą kitaip, nei nori Apeliantas, nereiškia, kad teismo nutartis yra priimta iš esmės pažeidžiant proceso normas.

5.10. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, jog atmesdamas M. T. skundą ir palikdamas galioti Institucijos priimtą nutarimą, apylinkės teismas pažeidė ANK reikalavimus. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas savo sprendimą grindė įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė savo sprendimo motyvus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai sutinka su padarytomis išvadomis skundžiamoje nutartyje. Vien tai, kad šiuo atveju Apeliantui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nėra jokių abejonių, kad Apeliantas ne miškų ūkio paskirties žemėje neteisėtai organizavo ir vykdė saugotinų medžių kirtimą, ir todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis