Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-454-544/2019

teisėja Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00341-2019-7

2019 m. birželio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir P. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2638-1027/2019 pagal pareiškėjų M. V. ir P. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu pareiškėjams nepašalinus teismo nutartyje nustatytų trūkumų.

10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnis, CPK 541 straipsnio 1 dalis). Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

11. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115 straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepašalinus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė pagrįstai.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pareiškėjai nepašalino dalies Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytų prašymo dėl santuokos nutraukimo bei sutarties nutraukimo teisinių pasekmių trūkumų, t. y. neaptarė viso turto, kurį turi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo nutraukiant santuoką klausimų, taip pat neaptarė jų atsakomybės formos kreditorių atžvilgiu.

13. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio, jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantai apie santuokos nutraukimo procesą kreditorius informavo jau tik po Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo. Be to, kaip matyti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir patys apeliantai tvirtina, jog jie yra aptarę kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Tačiau įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81 – 3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109 – 3.115 straipsniai). Toks įstatymo įpareigojimas sudaro galimybę užtikrinti ne tik sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.

15. Šiuo atveju svarbu tai, kad sutuoktinių prievolės prieš kreditorius yra solidariosios (pagal bylos duomenis kreditoriai kitokiai turtinės prievolės formai nepritarė), tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir po trūkumų pašalinimo sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles forma liko aiškiai nenustatyta. Sutuoktinių tarpusavio susitarimas, kuris iš jų ir kokiomis dalimis vykdys neįvykdytas prievoles kreditoriams, nustato pareigas sutuoktiniams, tačiau, jei nėra kreditoriaus sutikimo, neturi teisinės reikšmės sutuoktinių atsakomybės formai prieš kreditorius, ką iš esmės pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, o vėliau ir pripažindamas, kad esminiai procesinių dokumentų trūkumai nepašalinti.

16. Kaip minėta, CPK 539 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su prašymu nutraukti santuoką sutuoktinių pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Šioje sutartyje privalo būti aptartas turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6 punkto nuostatos dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio statuso nėra pakankamai aiškios, todėl turėjo būti patikslintos pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutarties nurodymus. Prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters interesus, geranoriškai sutinka, jog dalijant šį turtą būtų nukrypta nuo lygių sutuoktinių turto dalių padalinimo principo. Tačiau šių prašyme išdėstytų aplinkybių nėra nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. joje nurodyta kokiomis dalimis sutuoktiniai pasidalins pinigus, kai parduos (jei parduos) butą, tačiau nenurodyta kokiomis idealiomis dalimis, nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių principo, sutuoktiniai sutaria pasidalinti patį santuokoje įgytą turtą ir kokia turto vertė tenka kiekvienam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas įgytas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau sutartyje nenurodant padalijimo dalių (koks konkretus turtas ir kokios vertės atitenka vienam ir kitam sutuoktiniui), akivaizdu, jog taip bus pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai vienuose procesiniuose dokumentuose aptaria buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės ir padalijimo klausimas, o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad sutuoktiniai sutaria parduoti visai kitą turtą – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

17. Pareiškėjams 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutartyje teismo buvo aiškiai nurodyta, kokius trūkumus ir kaip reikia pašalinti bei išaiškinta, kad, nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, prašymas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nurodytų trūkumų nustatytu terminu pagal nutarties nurodymus pilnai nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir su priedais grąžinti pareiškėjams (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento ir jo priedų priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.