Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-14 · Administracinė byla Nr. I-10149-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
I-10149-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04485-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10149-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-04485-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui J. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 260 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą ir 1000 Lt dėl žalos, kurią patyrė dėl Lukiškių TI-K atsisakymo suteikti informaciją. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Prašydamas pateikti duomenis apie kameras, kuriose buvo kalinamas, kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau Lukiškių TI-K administracija atsisakė pateikti šią informaciją 2014-05-12 raštu Nr. 96-1111, tuo pažeidė pareiškėjo teises ir sukėlė neturtinę žalą. Kameroje nebuvo sąlygų tinkamam vėdinimui, žiemą yra šalta, o vasarą – tvanku, patalpose buvo įsiveisęs pelėsis, buitiniai parazitai. Dėl to, kad patalpos mažos ir laikoma daug asmenų, sudaromos sąlygos kilti nesutarimams, konfliktams tarp kamerose laikomų asmenų. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 31-35) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11 atitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto bei kitus reikalavimus. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl laikymo teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, inter alia, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, bei dėl atsakovo atsisakymo pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K.

Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11. Pagal byloje surinktus duomenis, 2011-02-08 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m, kameroje laikyti 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 kv. m, kameroje buvo laikyti 2 asmenys. 2011-02-09 taip pat buvo laikomas kameroje Nr. 400, joje buvo laikoma 11 asmenų; 2011-02-10 buvo laikomas kameroje Nr. 400, joje ryte buvo laikomi 5 asmenys, vakare – 6 asmenys; 2011-02-11 išvyko iš Lukiškių TI-K (b. l. 31).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad, laikant pareiškėją Lukiškių TI-K, šis reikalavimas buvo pažeistas tik vieną dieną.

Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės, dalis jo nurodytų aplinkybių, pvz. dėl konvojavimo sąlygų, vėdinimo kamerose, neatitinka tikrovės, arba nesudaro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai buvo abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas areštinėje buvo laikomas trumpą laiką (3 dienas). Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nepaaiškino, kaip ši žala jam pasireiškė, skundą grindžia nusiskundimais dėl laikymo sąlygų areštinėje ir konvojavimo sąlygų, kurių dalis neatitinka tikrovės. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimą tik vieną dieną. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos kreipėsi į teismą po ypač ilgo laiko – 2014-10-09, t. y. praėjus daugiau negu 3 metams. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundui CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje šalys neprašė taikyti ieškinio senaties termino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jį praleidęs, pareiškėjo delsimas ginti savo teises traktuotinas kaip ypač ilgas, kas patvirtina, jog skundžiamais atsakovo veiksmais pareiškėjas nepatyrė sunkios, reikšmingos neturtinės žalos.

Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią nurodė patyręs Lukiškių TI-K 2014-05-12 raštu Nr. 96-1111 (b. l. 10) atsisakius pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakymu buvo siekiama sutrukdyti ginti pažeistas teises teisme, dėl to patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K 2014-05-12 raštą Nr. 96-1111, kuriuo atsisakyta jam pateikti minėtą informaciją, būtų per nustatytą apskundimo terminą (vieną mėnesį) skundęs įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.246 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju teisės aktuose nėra numatyta tokia išlyga dėl Lukiškių TI-K atsisakymo pateikti ginčo duomenis, todėl žala pareiškėjui gali būti atlyginama tik nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą Lukiškių TI-K 2014-05-12 raštą Nr. 96-1111, būtų per nustatytą apskundimo terminą skundęs įstatymų nustatyta tvarka, šis aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad šiuo aktu jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Sprendžiamoje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, taigi pareiškėjas pasinaudojo teise jas apskųsti, byloje jo prašyti duomenys yra surinkti. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė kaip konkrečiai Lukiškių TI-K atsisakymas pateikti duomenis sutrukdė jam ginti savo teises. Teismo vertinimu, tai, kad Lukiškių TI-K šiuos duomenis pateikė teismui, bet atsisakė juos pateikti 2014-05-12 raštu Nr. 96-1111 nesutrukdė pareiškėjui tinkamai pasinaudoti teise ginti savo pažeistus interesus, dėl šio akto pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisinių santykių reglamentavimą, susijusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų, neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė žalą dėl suėmimo sąlygų Lukiškių TI-K, bei dėl Lukiškių TI-K atsisakymo pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250 str. prasme, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė