- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A17.-423-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00111-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- ,Tauragės apskrities vyriausiojo policijos Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., dirbančiam uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnė 2020-09-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 94-ANR_P-1832-2020 pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad D. G. kaltinamas tuo, jog jis 2020-08-13 apie 13 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, žinant, kad pagalba nereikalinga.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad R. M. yra jo uošvienės I. V. buvęs sugyventinis. Šiuo metu jie kartu negyvena. Prieš įvykį R. M., t.y. maždaug dvi ar tris savaites buvo grasinęs ginklu (pistoletu), jis yra rodęs, kad turi ginklą. Iki nagrinėjamo įvykio, jis ginklą atėmė iš R. M.. 2020-08-13 jam paskambino I. V. paprašė atvykti, nes ji skyrėsi su R. M.. Ši sakė, kad jis yra nusipirkęs šovinių. Jis atvažiavo pas ją į kiemą. Tuo metu buvo atvykusi jos mama A. su vyru S. (pavardės nežino). Prieš tai dieną I. paprašė pažiūrėti kas vyksta namuose. Ji paprašė pakeisti spyną, jos mama rado pistoletą, jį paslėpė kitur, kad nerastų R. Minėtą dieną R. atvažiavo su taksi. D. G. paėmė iš jo rankinę ir ten rado šovinius. Pasakė jam, kad iškvies policiją, jis tam neprieštaravo. Pasakė jam, kad šis susirinktų daiktus ir dingtų. Tuo metu jam kilo įtarimas, kad R. M. gali turėti dar vieną ginklą. Dėl to jis iš savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino Nr.112 ir pranešė, kad grasina ir galimai turi ginklą. R. elgėsi įžūliai, grasinančiai. Atvažiavusiems policijos pareigūnams D. G. padavė paimtus iš R. M. šovinius.
Liudytoja A.-E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad I. V. yra jos dukra. Dukra turėjo grįžti iš (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis R. M. gulėjo ligoninėje. Dukra paprašė nuvažiuoti ir sutvarkyti jos namus. Ji su sugyventiniu S. nuvažiavo į dukters namus. Ten virtuvėje po maišais rado ginklą, tą ginklą padėjo į kitą vietą. Dukra iškvietė ir D. atvažiuoti pas ją į namus. Kaimynė paskambino dukrai ir pranešė, kad Rimantas nuvažiavo pirkti šovinių. Dėl to išsigando, todėl D. iškvietė policiją.
Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad A. B. yra jo draugė, kuri turi dukrą I. V.. Ji pranešė, kad paskambino „Taksi“ vairuotoja ir pasakė, kad jos sugyventinis nusipirko šovinių. A. dukters namuose rado ginklą, kuris buvo I. sugyventinio R. M.. D. pas jį rado šovinių. Tuo metu išsigando ir iškvietė policiją.
Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad D. G. yra jos dukros draugas. Ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). 2020-08-13 ji paprašė, kad D. pakeistų jos namo durų spyną. R. M. gulėjo ligoninėje. V. informavo, kad jis prašė jos parvežti namo ir vežant į namus R. M. buvo nuėjęs į ginklų parduotuvę. Ji pasakė mamai, kad M. nusipirko šovinių. Mama buvo sakiusi, kad rado šautuvą po maišais. R. M., kurį laiką gyveno pas ją. Jis yra grasinęs jai ankščiau, kažkur 3-4 dienos iki įvykio. Laikė šautuvą, grasino D. Įvykio dieną buvo reikalinga kviesti policiją, todėl D. jos prašymu kvietė policiją.
Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžius pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. - suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga. Šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino bei teigė, kad nors policiją ir kvietė, tačiau buvo įsitikinęs, kad R. M. turi ginklą bei jam ir kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims yra kilusi grėsmė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių D. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad bendrajame pagalbos centre buvo gauta D. G. skambutis apie tai, kad asmuo jam grasina ginklu, yra nusipirkęs šovinių. Nurodė, kad iš matymo tą asmenį pažįsta. Ragino paskubėti, nes nežino kur tas asmuo turi ginklą.
Įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausti teismo posėdyje liudytojais A.-E. B., S. P. ir I. V. nurodė, kad jiems buvo žinomas faktas, kad R. M. turi ginklą ir šovinių. Liudytoja A.-E. B. teigė, kad buvo radusi po maišais ginklą, perkėlė tą ginklą į kitą vietą. Liudytojas S. P. patvirtino, kad A. E. B. rado ginklą, o D. G. rado šovinių. Mano, kad tuo momentu buvo reikalinga kviesti policiją. Liudytoja I. V. teigė, kad pažįstama moteris ją informavo, kad R. M. nusipirko šovinių.
Pagal formuojamą teismų praktiką melagingas iškvietimas turi būti suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, apskritai nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba. Kaip jau buvo minėta, D. G. teismo posėdžio metu teigė, kad R. M. keletą savaičių prieš įvykį jam grasino ginklu, o įvykio dieną elgėsi agresyviai, dėl ko jis manė, kad jam ir aplinkiniams kilo grėsmė.
Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo kategoriškai išvadai, jog D. G. veiksmuose egzistavo subjektyvusis nusižengimo sudėties požymis – tyčia, t. y. sąmoningai buvo siekiama sutrukdyti pareigūnų darbą, pranešant Bendrajam pagalbos centrui apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Įvykio metu buvo konfliktas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek liudytojams buvo žinoma, kad R. M. turi ginklą ir šovinių, kuriuos iš minėto asmens paėmė atvykę policijos pareigūnai (b.l. 16). Nors byloje ir neįrodyta, kad R. M. grasino ginklu, tačiau įvykyje dalyvavę asmenys patvirtino, kad jie tuo metu nesijautė saugūs. Teismo nuomone asmens baudimas už nurodytas galimai egzistuojančias aplinkybes, kurios nepasitvirtino policijos atvykimo metu, sukeltų prielaidas bausti asmenis kaskart nepasitvirtinus jų nurodytai informacijai, o tai sudarytų prielaidas asmenims apskritai bijoti kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybos, nors tokia pagalba jiems gal ir būtų iš tikrųjų reikalinga.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančią medžiagą bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad D. G. piktnaudžiavo teise kreiptis pagalbos į policiją, žinant, kad pagalba yra nereikalinga, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (tyčinės kaltės formos) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą D. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilutės ar Šilalės rūmus.