Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1125-816/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08638-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.4.1; 6.6; 55.1.3 (S)

2021 m. vasario 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktorei R. V., advokatams Giedriui Murauskui, Tadui Katauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OrtoPro“ skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo nutraukti sutarties dalį panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „OrtoPro“ patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 4K-1467 dėl vienašalio dalies 2019 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 1SUT-500 nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė su pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 1SUT-500 galėjo nutraukti tik tuo atveju, jei buvo kontrolės metu patikrinta kiekvieno tipo ne mažiau nei 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų ir jeigu pažeidimai, kurie sukėlė žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, sudaro daugiau nei 25 proc. visų tikrinti atrinktų užsakymų. Pažymi, kad nesutinka su VLK Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – Aprašas), 80 punkto aiškinimu, kad ji taikoma visiems ortopedinių priemonių tipams kartu, nepriklausomai nuo to, kad vieno ortopedinės techninės priemonės tipo buvo patikrinta patikrinti 20 užsakymų, o kito 2. Taip pat mano, kad net ir toks aiškinimas, nesudarė pagrindo konkrečiu atveju dalinai nutraukti aptariamą sutartį.

Pažymi, kad pareiškėja, susipažinusi su ekspertizės pažyma, kuria rėmėsi VLK priimdama skundžiamą sprendimą dėl dalinio sutarties nutraukimo, pripažįsta padarytą žalą, kuri buvo nustatyta penkiuose užsakymuose (žalos suma 448,34 Eur), tačiau nesutinka, kad žalą padarė dvidešimt keturiuose užsakymuose (žalos suma 2 278,96 Eur).

Nurodo, kad ekspertizės pažymoje 8.9.2, 8.12.1, 8.12.2, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20.1, 8.24, 8.25 ir 8.26 papunkčiuose nustatyti pažeidimai yra padaryti ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl gydytojų atliktų klaidų, siuntimo dokumentuose nenurodant tam tikros informacijos. Pabrėžia, kad nepaisant gydytojų klaidų ortopedinės techninės priemonės buvo pagamintos tinkamai. Tiek VLK, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijai yra žinoma, kad gydytojai, pildydami dokumentus, daro klaidų. Pažymi, kad pareiškėja pagal galimybes bando operatyviai spręsti pastebėtas klaidas ir dažniausiai telefonu patikslina gydytojo siuntime nurodytus įrašus. Taip pat tarp pareiškėjos ir gydytojų dažnai kyla konfliktų, nes pareiškėja siunčia pacientą atgal į medicinos įstaigą dėl smulkaus įrašo dokumentuose atlikimo. Mano, kad kontrolę vykdantys pareigūnai turi atsižvelgti į tokius atvejus ir juos vertinti atskirai. Dėl to VLK nepagrįstai vien pareiškėją laiko atsakinga už pažeidimus.

Teigia, kad pareiškėja nėra atsakinga už dvidešimt keturis nustatytus pažeidimus, todėl ekspertizės pažymoje turėtų būti nustatyti iš viso ne dvidešimt devyni pažeidimų atvejai, o penki, kuriuos pripažįsta pareiškėja. Toks pažeidimų kiekis sudarytų tik 8 proc. visų tikrintų užsakymų ir neviršija Aprašo 80 punkte nustatytos 25 proc. ribos.

Nurodo, kad Aprašo 80 ir 81 punktai turi būti aiškinami taip, kad šių punktų nuostatos turėtų būti taikomos kiekvienam ortopedinės techninės priemonės tipui atskirai ir nei užsakymai, nei pažeidimai neturi būti sumuojami. Pavyzdžiui, sutartis dėl AD15-1 ortopedinės priemonės pagal Aprašo 80 punktą gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu patikrinus 20 šio tipo ortopedinės priemonės užsakymų, daugiau nei 5 užsakymuose (daugiau nei 25 proc.) buvo nustatyta pažeidimų, kurie sukėlė žalą PSDF biudžetui. Mano, kad dėl šios priežasties sutarties nutraukimas dėl AD3-1, AD4-1 ir GS-8 ortopedinių priemonių yra nepagrįstas, nes tai yra vienkartiniai atvejai.

Pažymi, kad ekspertizės pažymoje nustatytas kiekis dėl GS-8 ortopedinės priemonės užsakymų yra tik 16.67 proc., tai neviršija Aprašo 81 punkto numatytos procentinės ribos, todėl sutartis dėl šio pažeidimo apskritai negalėjo būti nutraukta.

Pažymi, kad nors ir nedraudžiama tikrinti vieną užsakymą ar pacientą, tačiau toks patikrinimas neatspindi realios situacijos įmonėje, o nustatytas pažeidimas gali būti atsitiktinumas, žmogiškoji klaida arba paties pažeidimo vertinimo klaida. Nesutinka su ekspertizės pažymoje 8.24 papunktyje nustatytu pažeidimu, nes nėra jokių įrodymų, kad pacientė kada nors kreipėsi į pareiškėją dėl netinkamos avalynės su prašymu ją pakeisti ar sutaisyti išduotą ortopedinę avalynę. Ekspertizės pažymoje 8.26 papunktyje dėl ortopedinės avalynės AD3-1 taip pat nustatytas tik vienas atvejis, kai pacientas kreipėsi dėl netinkamos avalynės, nes nebuvo atlikti avalynės matavimai.

Pažymi, kad pareiškėja AD3-1 ir AD4-1 ortopedinės avalynės pagamina pakankamai didelį skaičių, tuo tarpu VLK patikrino tik nedidelę dalį pareiškėjos pagamintų ortopedinių priemonių AD3-1 ir AD4-1. Mano, kad, jeigu VLK būtų patikrinusi daugiau užsakymų, tai nebūtų nustatę tokio kiekio pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti sutartį dėl ortopedinių techninių priemonių AD3-1 ir AD4-1.

Taip pat mano, kad ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, o žalos PSDF biudžetui dydis yra mažas, lyginant su pareiškėjos gaunamomis pajamomis iš VLK, todėl nutraukti dalinai sutartį yra neproporcinga ir neadekvatu atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus. Be to, nurodo, kad dalis konstatuotų pažeidimų apskritai PSDF biudžetui žalos nesukėlė, nes nėra ginčo, jog ortopedinės techninės priemonės pacientams buvo būtinos ir reikalingos, buvo išduotos ir kokybiškos.

Nurodo, kad, nutraukus sutartį su pareiškėja, pareiškėja patirs didelius, neproporcingus nuostolius, kurie gali sukelti įmonės bankrotą, nes ji pajamos gaunamos iš AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS-8 tipų ortopedinių priemonių sudaro nemažą dalį visų įmonės gaunamų pajamų.

Pažymi, kad VLK prieš nutraukdama sutartį nesusisiekė su pareiškėja, ją ignoravo. Be to, sutartį nutraukė nesilaikydama privalomojo pranešimo apie sutarties nutraukimą įspėjimo tvarkos, t. y. VLK pažeidė sutarties 7.4.3 papunktį.

Atsakovė VLK atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad siuntimas, užpildytas pagal visus reikalavimus, yra būtina lėšų iš PSDF skyrimo sąlyga, o ne dokumentacijos pildymo trūkumas. Net jeigu pareiškėja ne visais atvejais atsakinga už siuntimo užpildymo teisingumą (dalis siuntimus išrašiusių gydytojų dirba UAB „Ortopro“), pareiškėja abiem atvejais gali gaminti ortopedijos technines priemones tik pagal tinkamai įformintus siuntimus, o išduodama ortopedijos technines priemones pagal nepilnai / netinkamai užpildytus siuntimus ji turėjo prisiimti dėl to kylančią riziką, kad toks priemonių išdavimas gali būti pripažintas neteisėtu. Siuntimo tikslinimas pasibaigus jo galiojimui nėra tik formalus dokumentacijos pildymo trūkumas, tai yra teisės akto pažeidimas, nes nustatyta, kad siuntimas galioja 30 dienų ir teisės aktai nenustato, kad siuntimus būtų galima tikslinti pasibaigus jų galiojimo terminui (Aprašo 13 punktas).

Atkreipia dėmesį, kad 13 iš patikrintų ir anketas užpildžiusių asmenų bei 3 iš patikrintų ir į anketos klausimus telefonu atsakiusių asmenų nurodė, kad užsakytas ortopedijos technines priemones gavo 2019 m. lapkričio arba gruodžio mėnesį, nors pareiškėja į Ortopedijos IS suvedė duomenis, kad ortopedijos techninės priemonės išduotos 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį ir tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesį gavo apmokėjimą už šias priemones, o 8 iš patikrintų pacientų (šeši užpildė anketą, du į anketos klausimus atsakė telefonu) nurodė, kad ortopedijos technikos priemonių nėra gavę. Todėl mano, kad pareiškėja pažeidė Aprašo 50 punkto nuostatas, nes užsakymų įvykdymo duomenis į Ortopedijos IS įvedė anksčiau, negu jie įvykdyti, arba įvedė, nors jie nebuvo įvykdyti.

Pažymi, kad pagal Aprašo ir sutarties reikalavimus pirmiausia ortopedijos įmonė turi aptarnauti pacientą, o tik tuomet gali gauti apmokėjimą iš VLK. Visas užsakymų įvedimas vyksta per Ortopedijos informacinę sistemą ir tik tikrinant įmonę ir kreipiantis į pacientus dėl informacijos nustatomi faktai, kad įmonė tinkamai nevykdo sutarties.

Nurodo, kad atlikus kontrolės procedūrą nustatyta, kad patikrinus 60 užsakymų žala PSDF biudžetui padaryta 48 proc. tikrintų užsakymų. Todėl Vilniaus TLK ekspertizės komisija, vadovaudamasi Aprašo 80 punktu, ekspertizės pažymoje pasiūlė VLK nutraukti sutartį dėl tam tikrų tipų ortopedijos priemonių (AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS-8). VLK, atsižvelgdama į gautą informaciją bei teisės aktų nuostatas, įspėjo pareiškėją apie dalinį sutarties nutraukimą ir dalinai sutartį nutraukė. Mano, kad VLK laikėsi teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo ir sutarties nuostatų ir nutraukė sutartį tik ta apimtimi, kurioje rasta pažeidimų.

Pažymi, kad dalinis sutarties nutraukimas, atsižvelgiant į pažeidimų kiekį, buvo proporcingas ir pagrįstas. Aprašas aiškiai nustato, kad jei patikrinus ortopedijos įmonėje ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 proc. visų tikrinti atrinktų užsakymų, VLK nutraukia sutartį su ortopedijos įmone dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų. Ši aprašo nuostata yra galiojanti ir nėra nuginčyta.

Teigia, kad lingvistinė Aprašo 80 punkto analizė nepagrindžia pareiškėjos skunde nurodyto teiginio, kad 25 proc. pažeidimų turi būti dėl konkretaus tipo priemonių. Pabrėžia, kad patikrinimo metu turi būti nustatyta, kad iš visų tikrinti atrinktų užsakymų, pažeidimai ir žala turi būti nustatyta daugiau nei 25 proc. užsakymų ir nenurodyta, kad užsakymai turi būti to paties tipo ortopedijos techninių priemonių.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja buvo informuota ir įspėta sudarant 2020 m. sutartį, kad jei bus rasta pažeidimų, sutartis bus nutraukta.

Nurodo, kad pareiškėja neteisingai aiškina Aprašo 80 ir 81 punktus, nes tokiu atveju norint patikrinti ortopedijos priemones ne tik peržiūrint medicininę dokumentaciją, bet ir apklausiant asmenis, (ne) gavusius šių priemonių, tikrinimo apimtis pasidarytų nereali ir neadekvati laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų prasme. Kita vertus, Apraše aiškiai nurodyta, kad turi būti patikrinta ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų.

Sutartis nutraukta ne dėl visų, o tik dėl tų tipų, kurių užsakymuose nustatyta pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, jei tai sudaro daugiau nei 25 proc. visų tikrinti atrinktų užsakymų. 25 proc. pažeidimų yra didelis kiekis ir nustatomas labai retai.

Pažymi, kad ekspertizės pažymoje neskaičiuota žala už dvidešimt penkis ortopedijos techninių priemonių užsakymus, nors pažeidimai buvo padaryti – tais atvejais, kai buvo nustatyta, kad patikrinimo metu pacientai nebuvo gavę ortopedijos techninių priemonių, tačiau šios priemonės buvo išduotos kontrolės procedūros metu. Tai laikytina kompromisiniu sprendimu pareiškėjos naudai, nes pažeidimų skaičius galėjo būti dar didesnis.

Nurodo, kad visų patikrintų užsakymų vertė – 4 541,90 Eur, žala – 2 727,30 Eur. Maksimali žala tikrinimo apimtyje galėtų būti 4 541,90 Eur. Teisės aktuose nenumatyta, kas yra didelė žala, nenumatytas ir reikalavimas dėl didelio žalos dydžio nustatymo. Vertinamas pažeidimų kiekis (bet ne jų kartotinumas). Priešingu atveju, su tokiomis įmonėmis kaip ieškovė sutartis niekada negalėtų būti nutraukta, nes tektų atlikti itin didelį užsakymų kiekį.

Pažymi, jog tam, kad sutartis galėtų būti nutraukta pagal Aprašo 80 punktą, nėra būtina nustatyti sistemingų ir (ar) pakartotinių pažeidimų. Pažeidimai nebuvo formalūs, nes buvo pažeistos esminės sutarties sąlygos, nesilaikoma Aprašo reikalavimų, pati pareiškėja elgėsi nesąžiningai fiksuodama faktus, kurie buvo neįvykę.

Pažymi, kad VLK, pareiškėjai kreipusis, paaiškino, kad buvo suklysta nurodant sutarties punktą, bet iš įspėjimo nutraukti sutartį turinio galima suprasti, kokiu pagrindu sutartis nutraukiama. Tačiau, kad būtų pareiškėjai aišku, VLK, po pareiškėjos kreipimosi, pateikė patikslintą raštą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad dėl atsakovo konstatuoto pažeidimo, kad gydytojų išduotose siuntimuose yra trūkumų, nebuvo padaryta PSDF žala biudžetui, nes pacientai gavo visą jiems priklausiusią ortopedinę priemonę (t. y. tiek ortopedinę avalynę, tiek ir batų įdėklus). Pažymi, kad šis pažeidimas padarytas dėl gydytojų klaidų, nes gydytojų išduotame siuntime nustatyti trūkumai yra formalūs. Pagal Bazinių kainų sąrašo 54 ir 57 punktus pacientui su tam tikra diagnoze turėjo būti išduoti pagal užsakymą pagaminta ortopedinė avalynė ir batų įdėklai. Pažymi, kad gydytojai gali tikslinti išduotus siuntimus. Pažymėjo, kad vien dėl pacientų apklausų anketose nurodytų duomenų apie tai, kad jie negavo ortopedinių techninių priemonių, negalėjo būti pagrindu pripažinti pažeidimus ir žalos biudžetui padarymą, nes apklausti pacientai yra garbaus amžiaus, jie gali suklysti arba nesuprasti klausimų dėl ortopedinių techninių priemonių. Atsakovas turėjo vadovaujantis rašytiniais įrodymais, iš kurių aiškiai matyti, kad pacientai raštu patvirtino gavę ortopedinę avalynę. Pabrėžė, kad visi tikrinti pacientai pateikė po 2 užsakymus (kiekvienai ortopedinei priemonei atskirai, nes ortopedinės avalynės atveju automatiškai skaičiuojasi du batai kaip du užsakymai), išskyrus pacientę J. M., kuri pateikė keturis užsakymus. Pareiškėjas pripažįsta penkis pažeidimus. Dalinis sutarties nutraukimas su pareiškėja yra neproporcingas padarytiems pažeidimams. Pažymėjo, kad per 2019 m. pareiškėja turėjo 2112 užsakymų pagaminti ortopedinę avalynę priemonės tipas AD15-1, VLK patikrino 19 užsakymų, priemonės tipo AD5-1 iš viso buvo pateikta 3940 užsakymų, VLK patikrino 20 užsakymų, priemonės tipas GS-8 buvo 3104 užsakymų, VLK patikrino 12 užsakymų, AD4-1 – per metus pateikta 170 užsakymų, VLK patikrino 2 užsakymus, AD3-1 užsakymų buvo 2246 atvejai, o VLK patikrino 2 užsakymus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad FNTT informavo VLK apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl didelės žalos PSDF biudžetui. Atsižvelgiant į FNTT pateiktą informaciją atsakovė pradėjo pareiškėjos patikrinimą. Pažymėjo, kad gydytojų išduoti pacientams siuntimai buvo patikslinti po to, kai VLK pradėjo tyrimą. Pažymėjo, kad gydytojai patikslinti išduotus siuntimus gali tol kol jie galioja.

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės vienašalio 2019 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 1SUT-500 dalies dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, priemonių tipai: AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS-8, nutraukimo su pareiškėja, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir UAB „OrtoPro“ sudarė sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo techninėmis priemonėmis“.

Remdamasi VLK direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu „Dėl UAB „OrtoPro“ neplaninio patikrinimo", pakeistu 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu, VLK atliko patikrinimą ir 2019 m. gruodžio 17 d. parengė pažymą Nr. 1VP-207, kurioje nustatė pareiškėjos padarytus pažeidimus, dėl kurių neteisėtai panaudota 3 960,40 Eur PSDF biudžeto lėšų, bei pasiūlė VLK direktoriui įmonei surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl neteisingų duomenų pateikimo Ortopedijos IS.

Pareiškėja ir VLK 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. 1SUT-500 (toliau – sutartis) dėl apdraustųjų aprūpinimo techninėmis priemonėmis 2020 metams. Sutarties objektas apibrėžtas kaip privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Sutarties 1 priedu patvirtintas viso 60 ortopedinių techninių priemonių, kompensuojamų apdraustiesiems iš PSDF biudžeto lėšų, sąrašas, aprašymai ir t.t. Dvišalėje sutartyje išsamiai numatyti pareiškėjo įsipareigojimai (3 punktas) bei šalių atsakomybė už sutarties pažeidimą (6 punktas) bei aptartas sutarties nutraukimas vienos iš šalių iniciatyva (7.4.2-7.4.6 p.). Sutarties 7.4.3 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, kai kita šalis nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų raštu įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų (išskyrus šios sutarties 7.4.4 punkte numatytą atvejį); 7.4.4 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama VLK iniciatyva, jei paaiškėja, kad įmonė nevykdė šios sutarties 3.15 ir 3.26 punktuose numatytų įsipareigojimų arba šios sutarties 6.3 ir 6.4 punktuose numatytais atvejais. Tokiu atveju apie sutarties nutraukimą pranešima ne vėliau kaip prieš tris dienas, išsiunčiant įmonei pranešimą apie sutarties nutraukimą ir panaikinant priėjimą prie ortopedijos IS. Šioje byloje aktualiame sutarties 6.3 punkte numatyta, kad jei tikrinant ortopedijos įmonę nustatoma žala PSDF biudžetui ir pažeidimų procentas didesnis nei nurodytas Aprašo 80 ir 81 punktuose, bet neviršija nurodyto sutarties 7.4.6 punkte, VLK nutraukia sutartį su ortopedijos įmone dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų.

Vilniaus TLK pagal pareiškėjos patikrinimo duomenis po vykusio ekspertizės posėdžio 2020 m. vasario 4 d. surašė Ekspertizės pažymą Nr. 1EP-17 „Apie UAB „OrtoPro“ neplaninį patikrinimą“. Iš esmės ekspertizės pažyma patvirtintos patikrinimo išvados. Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinus 60 užsakymų, žala PSDF biudžetui padaryta 48 proc. tikrintų užsakymų. Dėl 8.8.2 ir 8.10 papunkčiuose nurodytų neatitikčių pateikiant apmokėti gydytojų specialistų konsultacijas nepagrįstai panaudota 33,28 PSDF lėšų. Dėl 8.8.1, 8.9.2, 8.10, 8.12-8.20, 8.24-8.26 papunkčiuose nurodytų pažeidimų (8.9.2, 8.12.1, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20.1 punktai nebuvo siuntimo konkrečiai ortopedinei priemonei arba nebuvo duomenų apie diagnozės patvirtinimą rentgenologiniu būdu ir nustatytą paciento pėdų deformacijos laipsnį; 8.12.2, 8.20.1, 8.24, 8.25 ir 8.26 punktai neatlikti individualūs matavimai, avalynė netinkama nešioti arba ortopedijos priemonių pacientai iš viso negavo) konstatuota, kad nepagrįstai panaudota 2 693,72 Eur PSDF biudžeto lėšų. Todėl Vilniaus TLK Ekspertizės komisija, vadovaudamasi Aprašo 80 punktu, Ekspertizės pažymoje 10.6 punktu siūlė VLK nutraukti 2019 m. gruodžio 30 d. sutartį dėl tam tikrų tipų ortopedijos priemonių (AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS8). Pažymėtina, kad ekspertizės pažymoje 10 punkte taip pat pasisakyta dėl kitų poveikio priemonių ir įpareigojimų, kurie nesudaro skundo šioje administracinėje byloje dalyko.

VLK 2020 m. vasario 24 d. skundžiamu raštu Nr. 4K-1467 „dėl sutarties nutraukimo“ informavo pareiškėją, kad VLK, vadovaudamasi ekspertizės pažyma, 2019 m. sutarties 7.4.3 punktu, nuo 2020 m. vasario 28 d. nutraukia su pareiškėja 2019 m. sutartį dėl šių tipų ortopedinių techninių priemonių: AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS-8. Dėl kitų tipų ortopedinių techninių priemonių sutartis lieka galioti.

Pareiškėja 2020 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į VLK „Dėl privalomojo įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino nustatymo“. Atsakydama į pareiškėjos kreipimąsi VLK raštu informavo pareiškėją, kad VLK patikslina VLK 2020 m. vasario 24 d. rašto Nr. 4K-1467 paskutinę pastraipą „VLK vadovaudamasi sutarties 7.4.4 punktu nuo 2020 m. vasario 28 d. nutraukia su UAB „Orto Pro“ 2019 m. gruodžio 30 d. sudarytą sutartį Nr. 1SUT-500 dėl šių tipų ortopedijos priemonių: AD15-1, AD3-1, AD4-1, AD5-1, GS-8. Dėl kitų tipų ortopedijos priemonių sutartis lieka galioti.“

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-398 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir šalių sudaryta sutartis, dėl kurios vienašalio dalinio nutraukimo kilo ginčas.

Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymo 9¹ straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp VLK ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje. Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo einamiesiems ar kitiems metams gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai VLK ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse. VLK apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo, išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalį, PSDF biudžeto lėšomis apdraustiesiems kompensuojamos tik tų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo, o suinteresuotiesiems asmenims apmokamos tik tų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos, kurios įrašytos į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąrašą. Išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms yra priskirtos PSDF biudžeto išlaidoms (Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad VLK turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas PSDF lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą; o 2 punkte – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.

Sutartis, dėl kurios vienašalio dalinio nutraukimo yra kilęs ginčas, buvo sudaryta remiantis Aprašu. Pagal Sutarties 1.1 punktą, sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2020 metų PSDF lėšų. Pagal šią Sutartį, ortopedijos techninės priemonės, klausos aparatai bei akių protezai, yra kompensuojami tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims. Asmenims, kurie privalomuoju sveikatos draudimu nėra apdrausti, šios lėšos PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 4.1. punkte įtvirtinta, kad VLK įsipareigoja sumokėti įmonei už šios sutarties numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir (ar) pritaikytas bei išduotas priemones ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laisvos formos apskaitos dokumento ir kompensuotinų priemonių užsakymų vykdymo ataskaitos gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos PSDF biudžeto sumos.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo.

Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte taip pat nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa turi teisę kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinės ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas VLK 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 (toliau – Veiklos priežiūros tvarkos aprašas) įgyvendina minėtas įstatymų nuostatas.

Veiklos priežiūros tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi ekspertizės priėmimo metu ir sutarties nutraukimo metu nuo 2019-11-29 iki 2020-06-18) 4 punkte įtvirtinta, kad ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo (4.9 p.); poveikio priemonės – administracinė nuobauda, sutartinės netesybos, įspėjimai, baudos ir kitos priemonės, taikomos įstaigoms ir įmonėms už nustatytus pažeidimus (4.13 p.). Įstaiga ar įmonė VLK ar TLK direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti taikinimo komisijai arba administraciniam teismui per trisdešimt dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos (64 p.).

Aprašo 80 punkte nustatyta, jog jei patikrinus ortopedijos įmonėje ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, VLK nutraukia sutartį su ortopedijos įmone dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų. Aprašo 81 punktas būtent numato atvejus, kuomet patikrinama mažiau nei 20 ortopedijos techninės priemonės užsakymų: jei patikrinus mažiau nei 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 35 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis nutraukiama dėl tų tipų ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų.

Pažymėtina, kad sutarties dalis su pareiškėja nutraukta vadovaujantis Aprašo 80 punktu, todėl pareiškėjos skunde pateikti aiškinimai dėl Aprašo 81 punkto taikymo šioje administracinėje byloje nėra aktualūs. Jie reikšmingi tik aiškinant Aprašo 80 punkto taikymo sąlygas.

Šalys Aprašo 80 punkto nuostatas dėl jų formuluotės aiškina skirtingai. Pareiškėjas nurodo, kad svarstant dėl poveikio priemonės - sutarties nutraukimo - skaičiuotini užsakymai, kuriuose padaryti pažeidimai sukėlė žalos PSDF biudžetui, ir būtent pagal kiekvieno tipo ortopedijos techninę priemonę patikrinus ne mažiau kaip 20 užsakymų bei nustačius virš ¼ pažeidimų galimas sutarties nutraukimas dėl to tipo ortopedijos priemonės. Atsakovas nurodo, kad šis punktas aiškintinas, jog galimas viso 20 užsakymų patikrinimas, neatsižvelgiant į konkretų ortopedijos priemonės tipą, ir nustačius tarpe tikrintų užsakymų virš ¼ užsakymuose pažeidimų sutartis nutraukiama dėl to tipo ortopedijos priemonių, kurių užsakymuose nustatyta pažeidimų, nepaisant, kad konkretaus tipo ortopedijos techninės priemonės nebuvo patikrinta ne mažiau nei 20 užsakymų.

Aiškinant sutartis tarpe kitų sutarčių aiškinimų būdų yra ir sutarties aiškinimo būdas, kuomet neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Be to, kaip matyti iš aukščiau pateikto reglamentavimo Veiklos priežiūros tvarkos aprašas sutarties nutraukimą traktuoja ir kaip poveikio priemonę. Viešojoje teisėje taikant poveikio priemones galioja ir dviprasmiškų atsakomybę numatančių teisės normų aiškinimo traukiamo atsakomybėn asmens naudai principas, kilęs iš baudžiamosios ir administracinės atsakomybės principo, jog visi neaiškumai turi būti aiškinami pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Būtent viešojo administravimo subjektai turi apibrėžti aiškias atsakomybes ribas, tai susiję su teisėtumo, objektyvumo, ir atsakomybės už priimtus sprendimus prisiėmimo reikalavimais viešajame sektoriuje bei ūkio subjektų veiklos priežiūros bendraisiais principais. Taigi Aprašo 80 punkto nuostata suteikia teisę VLK nutraukti su įmone sutartį, visą ar iš dalies, apie sutarties nutraukimą informuojant per sutarties 7.4.3 papunktyje nustatytą trisdešimties dienų ar per sutarties 7.4.4 papunktyje nustatytą 3 dienų įspėjimo terminą. Tačiau aiškinant sistemiškai ir lingvistiškai šią Aprašo nuostatą darytina išvada, kad sutarties nutraukimo procedūros inicijavimui reikšmingi tie patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kuriais padaroma žala PSDF biudžetui. Antra, nustatytų pažeidimų, sukėlusių žalą PSDF biudžetui, procentas turi sudaryti daugiau nei ¼ visų tikrinti atrinktų užsakymų. Trečia, įvertinus tai, kad numatomas sutarties dalinis nutraukimas dėl konkretaus tipo ortopedijos techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų, neduoda pagrindo kitokiai išvadai kaip tik, kad minimalus tikrinti atrinktų konkretaus tipo ortopedijos techninės priemonės užsakymų skaičius turi būti pagal Aprašo 80 punktą ne mažiau kaip 20 vienetų. Aptariamo patikrinimo atveju dėl ortopedijos techninių priemonių AD15-1, GS-8, AD4-1, AD3-1 tikrinimui atrinkta mažiau nei 20 užsakymų.

Nors Apraše nenumatyta, kokių nustatytų pažeidimų atvejais laikoma, jog padaryta žala PSDF biudžetui, tačiau nėra ginčo, kad ne kiekvienas patikrinimo metu nustatytas pažeidimas sukelia žalą PSDF biudžetui. Pavyzdžiui, Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1K-1361 (2017 m. spalio 13 d. akto redakcija) 1 punkte nustatyta, kad aprašas nustato PSDF biudžetui padarytos žalos išieškojimo tvarką, kai: 1.1 Lietuvos Respublikoje asmenims neteisėtai suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis; 1.2 asmenims, neteisėtai pasinaudojusiems Europos sveikatos draudimo kortele, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijoje (toliau – ES šalys) suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis; 1.3 dėl asmens neteisėtos veikos nukentėjusio draudžiamojo privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – nukentėjusiojo) gydymo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Šio aprašo 4.6 punkte nustatyta, kad žala – Aprašo 1 punkte numatytais atvejais laikoma padaryta žala PSDF biudžetui. Ir nors šis teisės aktas netaikomas išieškant PSDF biudžetui padarytą žalą, kurią nustato teritorinės ligonių kasos, atlikdamos patikrinimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse, kitose įstaigose bei įmonėse, sudariusiose sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar TLK, pagal Veiklos priežiūros tvarkos aprašą, tačiau galima remtis kaip žalos PSDF biudžetui apibūdinimo kriterijumi.

Tad aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis sistema turi funkcionuoti tinkamo apdraustųjų pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis ir efektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo tikslais. Nebuvo teisinio pagrindo ekspertizės komisijai neatsižvelgti į duomenis, rodančius, jog gydytojams patikslinus patikrinimo metu tam tikrus siuntimų duomenis, dalis pažeidimų nebeatitiko žalos PSDF biudžetui padarymo kriterijaus.

Už tikrinimui reikalingų užsakymų skaičiaus parinkimą, tikrinamo tipo ortopedijos techninės priemonės tikrinimui pasirinkimą atsakingas tikrinimą atliekantis subjektas – atsakovas. Tikrinimui atrenkamų užsakymų skaičius turi būti reprezentatyvus, atitikti tyrimo tikslus ir proporcingai atspindėti užsakymų struktūrą. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėjo pasirinkti tikrinimui nurodyto kiekio užsakymų, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą galimas ir mažesnio nei 20 užsakymų patikrinimas, tačiau svarstant dėl poveikio priemonių taikymo svarbios šalių sutartos ar teisės aktais apibrėžtos atsakomybės sąlygos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos patikrinimui buvo paprašyta pateikti trisdešimt penkių pacientų asmens sveikatos istorijas ir jiems tikrinamuoju laikotarpiu išduotų ortopedijos techninių priemonių užsakymo dokumentus. Pareiškėja pateikė visus prašytus pateikti dokumentus.

Ekspertizės pažymoje 8.9 ir 8.12 papunkčiuose nustatytas pažeidimas ir žala PSDF biudžetui dėl to, kad pacientams T. V. ir J. M. užsakius batų įdėklus (GS-8), jie nebuvo nurodyti gydytojo išduotame siuntime, be to pacientė J. M. anketoje teigė, jog batų įdėklų negavo. Skunde dėl šių pažeidimo pareiškėja akcentavo, kad gydytojas per klaidą nenurodė ortopedinių įdėklų (GS-8). Be to, išduoti siuntimai buvo patikslinti.

Aprašo 13 punkte nustatyta, kad ortopedijos techninę priemonę skiriantis gydytojas arba gydytojų konsiliumas privalo: 13.1. apdraustojo medicinos dokumentuose, t. y. formoje Nr. 003/a „Gydymo stacionare ligos istorija“, nurodytoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau – forma 003/a), ir formoje Nr. 025/a „Ambulatorinė asmens sveikatos istorija“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma 025/a), nurodyti, kad jam buvo skirta ortopedijos techninė priemonė. Šis įrašas galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo jo įrašymo dienos (įskaitant įrašo padarymo (įsigaliojimo) dieną); 13.2. užpildyti formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – forma 027/a): nurodyti ASPĮ, kurioje dirba, pavadinimą, apdraustojo vardą ir pavardę, ortopedijos techninę priemonę (ortopedijos techninių priemonių tipą), skiriamą apdraustajam pagal Sąraše nurodytas medicinines indikacijas, ir, jei skiriama pagal užsakymą individualiai gaminama ortopedijos techninė priemonė, – jos charakteristiką. Forma 027/a, pagal kurią pildomas ortopedinės techninės priemonės užsakymas, galioja ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo jos užpildymo dienos (įskaitant jos užpildymo (įsigaliojimo) dieną).

Taigi iš šios Aprašo nuostatos darytina išvada, kad duomenys turėtų būti tikslinami trisdešimt dienų nuo jų išrašymo momento, t. y. tik tol, kol galiojo gydytojo išduoti siuntimai. Pareiškėja užsakymą pagaminti ortopedinę priemonę pacientas J. M. gavo 2019 m. rugpjūčio 1 d., T. V. 2019 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu gydytojas išduotus siuntimus dėl batų įdėklų (GS-8) patikslino 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų gydytojo išduoto siuntimo galiojimo termino. Teismui pateikti 2019 m. rugpjūčio 1 d. ortopedinės techninės priemonės užsakymo lapai (keturi), iš kurių matyti, kad užsakoma J. M. pagaminti ortopedinę techninę priemonę priemonės tipas AD15-1 bazinė kaina 91,45 Eur ir GS-8 bazinė kaina 43,73 Eur. Užsakymo lapuose yra užsakymo įvykdymo data 2019 m. rugpjūčio 9 d. ir J. M. parašas. Taigi iš šių užsakymo lapų galima daryti išvadą, kad J. M. pildydama anketoje duomenis apie batų įdėklus (GS-8) suklydo nurodydama, kad ji negavo batų įdėklų.

Atsižvelgiant į tai, kad T.V. ir J. M. užsakė ortopedinę avalynę ir batų įdėklus, gydytojo išrašytuose siuntimuose nebuvo nurodyta skirti T. V. ir J. M. batų įdėklus, tačiau batų įdėklai T. V. ir J. M. buvo pagaminti ir jie juos gavo, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai pripažino ekspertizės pažymoje 8.9 ir 8.12 papunktyje nurodytus pažeidimus, tačiau nepagrįstai nustatė PSDF žalą biudžetui, nes pagal šių pacientų diagnozes jiems priklausė ne tik ortopedinė avalynė, bet ir batų įdėklai, už siuntimuose nurodytus duomenis atsakingi siuntimus pacientams išrašę gydytojai (Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto SAM 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636, 25-26 p.), nėra nustatyta, kad siuntimuose pateikta informacija ir duomenys neatitiktų tikrovės. Pažymėtina, kad siuntimo galiojimas numatytas 30 dienų tam, kad pacientas užsiregistruotų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 13 p.), tai neduoda pagrindo išvadai, kad vėliau siuntimas nebegalioja, jei per nustatytą laiką pacientas užsiregistravo sveikatos priežiūros įstaigoje.

Ekspertizės pažymos 8.15, 8.16 papunkčiuose pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pacientams J. K. ir S. A. skirtos ortopedijos techninės priemonės AD5-1 dėl diagnozės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau sveikatos istorijoje nerasta duomenų apie nustatytų deformacijų laipsnį. Šiuos pažeidimus pareiškėja pripažįsta, t. y. neneigia, kad siuntimo išdavimo metu pacientų ligos istorijoje gydytojas nenurodė pacientų pėdų deformacijos laipsnio. Pacientams J. K. ir S. A. siuntimai išduoti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d., šie siuntimai patikslinti 2020 m. sausio 2 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų po siuntimų išdavimo. Taigi iš ekspertizės pažymos 8.15 ir 8.16 papunkčių matyti, kad J. K. ir S. A. reikėjo ortopedijos techninės priemonės AD5-1 ir jie gavo jiems būtiną ortopedijos techninę priemonę AD5-1. Taigi 8.15 ir 8.16 papunkčiuose pagrįstai konstatuoti pažeidimai, tačiau šie pažeidimai nesukėlė PSDF biudžetui žalos, nes nemotyvuota skundžiamame sprendime ir jo sudedamosiose dalyse (ekspertizės pažymoje ir patikrinimo akte) žalos PSDF biudžetui padarymas.

Ekspertizės pažymos 8.17, 8.18, 8.20 papunkčiuose pažeidimai konstatuoti dėl to, kad pacientams buvo skirta ortopedijos techninės priemonės AD5-1 dėl diagnozės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau sveikatos istorijose nerasta duomenų apie diagnozės patvirtinimą rentgenologiniu būdu ir nustatytą deformacijos laipsnį. Iš šių pažeidimų turinio matyti, kad tai pažeidimai, kurie PSDF biudžetui sukėlė žalą, nes gydytojo siuntimas išduotas nesant būtinų duomenų apie pacientų diagnozę, kadangi siuntimai išduoti 2019 m. rugpjūčio 5, 12, 16 dienomis, gydytojai šiems pacientams išduotus siuntimus patikslino tik 2020 m. sausio 3 d. (8.17 p. atveju patikslinimas nepatvirtino konkrečių ortopedijos paslaugų, kurios suteikti būtini tam tikri tyrimai (rentgenologinis), pacientui reikalingumo), atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimus, kurie padarė PSDF biudžetui žalą.

Ekspertizės pažymos 8.19 papunktyje pažeidimas konstatuotas todėl, kad pacientui H. S. dėl diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini) skirta ortopedinė avalynė, išduotame siuntime nenurodytas priemonės tipas. Išduotas 2019 m. rugsėjo 11 d. siuntimas patikslintas 2020 m. sausio 2 d. Šis pažeidimas nelaikytinas formaliu, nes iš PSDF biudžeto kompensuojama atsižvelgiant į ortopedijos techninių priemonių tipus ir jų bazines kainas. Todėl atsakovas gavęs tokį gydytojo išduotą siuntimą neturėjo galimybių įvertinti prašomų finansuoti ortopedijos priemonių tikslingumo konkrečiam pacientui.

Taigi iš anksčiau aprašytų pažeidimų darytina išvada, kad kai kurie pažeidimai padarė PSDF biudžetui žalą, kiti ne, ir atsakovė nepagrindė, kad žala PSDF biudžetui būtų buvusi padaryta visų konstatuotų pažeidimų atvejais. Aprašo 80 punktas nustatyta, kad atsakovė turi nustatyti pažeidimus, kurie padarė žalą PSDF biudžetui. Šiuo atveju, atsakovė pagrįstai nustatė, kad ekspertizės pažymoje 8.17, 8.18, 8.19, 8.20 papunkčiuose aprašyti pažeidimai padarė PSDF biudžetui žalos, tačiau atsakovė nepagrindė, kad pareiškėjos pažeidimai, konstatuoti ekspertizės pažymoje 8.9, 8.12, 8.15, 8.16 punktuose, padarė PSDF biudžetui žalos.

Teismas taip pat pažymi, kad ekspertizėje konstatuotas pažeidimas dėl to, kad I. V. U. anketoje nurodė, kad negavo įdėklų (GS-8) yra nepagrįstas, nes pateiktas I. V. U. ortopedijos techninės priemonės užsakymo lapas, kuriame I. V. U. parašu yra patvirtinusi, kad gavo įdėklus (GS-8). Skundžiamame sprendime nemotyvuotas nesirėmimas rašytiniais įrodymais ir prioriteto paciento apklausos anketų duomenims teikimas, nors anketoje nebuvo pateikta pacientams duomenys apie jų parašo buvimą dėl ortopedijos priemonės gavimo paprašant papildomų paaiškinimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pacientė D. K. kreipėsi į pareiškėją dėl to, kad avalynė netinkama nešioti, nepatogi. Pažymėtina, kad pacientės D. K. atveju negali būti pripažinta pareiškėjos padarytu pažeidimu, nes tai neatitinka protingumo principo, pareiškėja negalėjo atlikti veiksmų dėl ortopedijos techninės priemonės kokybės, nežinodama, kad juos reikia atlikti. Paciento J. Š. atveju, pacientas pripažino, kad gavo jam paskirtą ortopedinę priemonę. Pacientas, kaip ir prieš tai minėta pacientė, gavęs netinkamą ar nepatogią avalynę, turėjo savarankiškai kreiptis į pareiškėją, nurodydamas kokybės reikalavimų neatitinkančius ar netenkinančius parametrus. Tuo tarpu M. K. buvo atlikti individualūs matavimai, tai patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl ir šis pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad, nors atsakovė patikrino įmonėje viso ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, tačiau ne visi konstatuoti pažeidimai padarė žalą PSDF biudžetui, ir konkretaus tipo ortopedijos techninės priemonės užsakymai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, padarę žalos PSDF biudžetui, sudaro mažiau nei 25 proc. visų tikrintų užsakymų, todėl VLK neturėjo teisinio pagrindo nutraukti sutarties ar jos dalies su pareiškėja, nesant pažeidimo sudėties būtinųjų sąlygų. Nustatyti patikrinimo metu pažeidimai, kurių didžioji dalis nesukėlė žalos PSDF biudžetui, ir dalis pažeidimų, kuriais sukelta žala PSDF biudžetui, sudarė pagrindo svarstyti dėl kitokio pobūdžio poveikio priemonės (-ių) pareiškėjai taikymo, kad sutarties stabdymą. Be to, atsakovas nenustatė sistemingų ar pasikartojančių pažeidimų (ekspertizės pažymos 9 p.), kas būtų leidę konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ir šiuo pagrindu nutraukti sutartį ar jos dalį.

Pareiškėjo pateikti argumentai dėl padarytos PSDF biudžetui žalos dydžio apskaičiavimo nėra teisiškai reikšmingi aptariamo teisinio reguliavimo kontekste, kadangi nenumatytas žalos PSDF biudžetui dydžio įvertinimas. Dėl padaryto skundžiamame sprendime rašymo apsirikimo, nurodant sutarties nutraukimo teisinį pagrindą (vietoje sutarties 7.4.4 p. nurodytas 7.4.3 p.) pažymėtina, kad sudarant sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo 2020 metais priede buvo numatytas galimas sutarties nutraukimas po patikrinimo rezultatų įvertinimo ir pagal patikrinimo ir ekspertizės pažymų duomenis pareiškėjui buvo pakankamai duomenų suprasti, kad sutarties dalis vienašališkai nutraukiama būtent 7.4.4 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamas 2020 m. vasario 24 d. raštu priimtas sprendimas dėl vienašalio dalies sutarties nutraukimo naikintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja teismo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai atstovavo advokatai Giedrius Murauskas, Tadas Kutauskas ir Mindaugas Rimkus. Pareiškėjos atstovas pateikė 2021 m. vasario 5 d. prašymą priteisti iš atsakovės patirtas 11 528,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPC-04297, sąskaitą faktūrą Nr. EV-20/184 už atstovavimą klientui ikiteisminiame ginče su VLK, taip pat ieškinio parengimą teismui iš viso 24 116,68 Eur bendrosios kompetencijos teisme, pateikė bankinio pavedimo išrašus, kurie patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 16 000 Eur. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPC05360 už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bendrosios kompetencijos teisme, iš viso 4 530,66 Eur. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPC-05813 už apeliacinį skundą 6 017,11 Eur. Iš bankinių pavedimo išrašų matyti, kad už PVM sąskaitas faktūras Nr. SPC-05360 ir SPC-05813 iš viso pareiškėja sumokėjo 6 013,70 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. I ketvirtį (ieškinys pateiktas teismui), 2020 m. II ketvirtį (teismo posėdis įvyko 2020 m. gegužės 26 d.) ir 2020 m. III ketvirtį (apeliacinio skundo surašymas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. III ketvirčio – 1 317,6 Eur, 2019 m. IV ketvirčio – 1 358,6 Eur, 2020 m. I ketvirčio – 1 381 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (maksimalus galėtų sudaryti 131,76 Eur). Pareiškėja pateikė, kad kitų dokumentų parengimui užtruko 10 val. Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 294 eurus už ieškinį/skundą). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (maksimalus galėtų sudaryti 135,86 Eur). Teismo posėdis vyko 2 val. ir 40 min. Pagal Rekomendacijų 8.9 už apeliacinį skundą – 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 3 452,5 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (maksimalus galėtų sudaryti 2 347,7 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies: pareiškėjai už ieškinio / skundo parengimą priteistina 3 294 Eur, už kitų dokumentų parengimą 1 317 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje 407,58 Eur, už apeliacinį skundą 2 347,7 Eur, iš viso 7 366,28 Eur. Teismas nemato pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjama bylas didelės apimties, reikalauja specialių žinių ir specifinės srities išmanymo, pareiškėjo atstovai rengė ne vieną procesinį dokumentą, atstovavo pareiškėją ir bendrosios kompetencijos teismuose, ir administraciniame teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos UAB „OrtoPro“ skundą.

Panaikinti 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 4K-1467 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priimtą sprendimą dėl vienašalio dalinio 2019 m. gruodžio 30 d. sutarties Nr. 1SUT-500 nutraukimo.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti pareiškėjai UAB „OrtoPro“ iš atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7 366,28 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 28 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis