Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Emvesta“ 2023 m. lapkričio 10 d. su pareiškėju darbo sutartį nutraukė, todėl pareiškėjas 2024 m. sausio 2 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti MB „Ausmila“, tačiau šis prašymas iki šiol neišnagrinėtas, nors nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje keltų bet kokią grėsmę.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Departamento Sprendimas yra formalus ir biurokratinis, įpareigojantis pareiškėją palikti Lietuvos Respubliką, nors pareiškėjas jokios grėsmės nekelia, o siekia dirbti ir mokėti mokesčius.

2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti MB „Ausmila“. Dėl šio prašymo sprendimas dar nėra priimtas.

Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodra). Patikrinimo metu nustatyta, kad su pareiškėju UAB „Sorentus projektai“ darbo sutarties nesudarė.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes darbo sutarties pareiškėjas su UAB „Sorentus projektai“ nesudarė.

Motyvuojamoji dalis

Departamentas pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Departamentas tvirtina, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.

Šiai dienai Departamentas nėra priėmęs pareiškėjo atžvilgiu sprendimo dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 16 d. su prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Emvesta“).

Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760237151, galiojęs iki 2025 m. balandžio 4 d.).

2023 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti UAB „Sorentus projektai“.

2023 m. lapkričio 13 d. Departamentas leido pareiškėjui pakeisti darbdavį, bet šiuo sprendimu pareiškėjas nepasinaudojo.

2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti MB „Ausmila“. Dėl šio prašymo sprendimas dar nėra priimtas.

Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Sodros informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad su pareiškėju UAB „Sorentus projektai“ darbo sutarties nesudarė.

Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes darbo sutartis tarp UAB „Sorentus projektai“ ir pareiškėjo nebuvo sudaryta.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad planavo su UAB „Sorentus projektai“ sudaryti darbo sutartį, tačiau UAB „Sorentus projektai“ atsisakė tai padaryti.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad Departamentui 2023 m. lapkričio 13 d. priėmus sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėjui ketinant dirbti UAB „Sorentus projektai“, šiuo sprendimu pareiškėjas nepasinaudojo, privalėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu panaikinimo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teismui nurodo, kad bandė įsidarbinti į kitą bendrovę (MB „Ausmila“), todėl pateikė Departamentui naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o šis prašymas Departamente dar nėra išnagrinėtas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl Departamento Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o turėtų būti vertinamos ir dėl jų pagrįstumo bus sprendžiama Departamente nagrinėjant naujai pateiktą pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą skubos tvarka nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl M. M. naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėjamu atveju negali būti patenkintas. Pareiškėjas teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka. Pareiškėjas tik paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau ir šie įrodymai teismui nėra pateikti. Atsižvelgiant į tai, ir šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. M. (M. M.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.