- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-713-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. J. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Elena Gylienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(pirmininkaujantis ir pranešėjas) Nijolios Indreikienės ir Gintauto Koriagino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė R.J. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: l)nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1981 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 4003) dėl atsakovo A. S. kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą butą su rūsiu, esantį Baltijos g. 6-47, Kaune, 152955 Lt vidutinės rinkos vertės; 3) ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 3/4 dalis buto, priteisiant ieškovės nuosavybėn visą butą natūra, o atsakovui priteisti 1/4 dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, išmokant atsakovui 38 239 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią buto dalį; 3) priteisti atsakovui santuokoje įgytą transporto priemonę VAZ 2103, v/n FKC 386; 4) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Ieškovė nurodė, kad daugiau kaip 4 metai su atsakovu nebeveda bendro ūkio bei kartu negyvena. Atsakovas pastoviai vartoja alkoholį, girtauja. Jo girtavimai tęsiasi kelias savaites ar net mėnesį. Išgėręs atsakovas būna agresyvus, plūstasi necenzūriniais žodžiais, elgiasi įžūliai, grubiai, naudoja psichologinį smurtą, dėl ko ieškovė patiria stiprius išgyvenimus bei dvasines kančias.
Santuokos metu su atsakovu bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį Baltijos g. 6-47, Kaune, 152 955 Lt vidutinės rinkos vertės, ir transporto priemonę VAZ 2103, v/n FKC 386. Santuokoje įgytas butas suremontuotas jos asmeninėmis lėšomis(apie 20 000 Lt) Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-02-01 viena sumokėjo 15854,48 Lt komunalinių mokesčių, todėl mano, kad jai priklauso didesnė buto dalis t.y., 3/4 dalys, o atsakovui - 1/4 dalys buto. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydama, kad sutinka atsakovui išmokėti 70000 Lt kompensaciją už jam tenkančią buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Santuokoje įgytą butą su rūsiu, esantį Baltijos g. 6-47, Kaune, padalino nustatant, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys, atsakovui - 1/3 dalis buto, jį priteisiant natūra ieškovei bei išmokant atsakovui už jam tenkančią buto dalį 70000 Lt piniginę kompensaciją. Priteisė atsakovui transporto priemonę VAZ 2103, v/n FKC 386 bei pripažino kreditorinius įsiskolinimus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai asmenine A. S., skola. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1981-11-20 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka (akto įrašo Nr. 4003) tarp Reginos J. S. ir A. S. (b.l. 15), santuokos metu šalims gimė sūnūs Marius ir Saulius, kurie šiuo metu yra pilnamečiai (b.l. 17-18). Santuokos metu šalys įsigijo butą adresu Baltijos g. 6-47, Kaunas, daugiau nekilnojamųjų daiktų nėra (b.l. 6, 8-10), santuokos metu įsigijo ir automobilį VAZ 2103, v/n FKC 386 (b.l. 13-14).
Ieškovės ir liudytojo M. S. (šalių pilnamečio sūnaus) parodymais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad šalys kartu faktiškai negyvena, netvarko bendro ūkio nuo 2003 m. rudens. Kaltu dėl ištuokos teismas laikė atsakovą, įvertinęs tai, jog gyvendamas santuokoje šis nuolat girtavo, neskirdavo bendram ūkiui lėšų bei buvo apsigyvenęs pas kitą moterį. Įvertinus tai, kad ieškovė nuo 2004-01-01 iki 2008-09-30 viena už buto komunalines paslaugas sumokėjo 18316,90 Lt mokesčių (b.1.61); kad ieškovė savo lėšomis (apie 15213 Lt), pagerino buto būklę (b.l. 48-59); kad nuo 1995 metų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas ilgai vienoje darbovietėje neišdirbdavo, pinigus išleisdavo alkoholiui ir cigaretėms, kurį laiką visai nedirbo, todėl ne tik neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tačiau pinigų nuolat prašydavo iš ieškovės ir vaikų, teismas nustatė, kad net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, pareiga išlaikyti šeimą, butą ir vaikus, tekdavo vienai ieškovei. Dėl to, dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių pricipo, nustatant, kad ieškovei priklauso didesnė jo dalis. Nustatęs, kad tiek ieškovės, tiek kartu su ieškove gyvenančių šalių sūnų tarpusavio santykiai su atsakovu yra itin blogi, atsakovas girtauja, grubiai elgiasi su šeimos nariais, taip pat atsakovo paaiškinimus, kad ginčo bute jis nebegyvena, teismas natūra butą priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė 70000 Lt kompensaciją už jam tenkančią buto 1/3 dalį, kurią, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenimis pagrįstą vidutinę buto rinkos kainą, į sutuoktiniams nustatytas buto dalis, laikė atitinkančia teisėtumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus (CK 3.117str. 3d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - S., B.; priteisti šalims po 1/2 dalį santuokoje įgyto buto, esančio Baltijos g. 6-47, Kaune. Skunde nurodoma, kad į 2008-12-18 parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas neatvyko dėl ligos, nors advokatė D.Višinskienė 2008-10-13 buvo pateikusi prašymą jį atidėti (b.l. 65). Kadangi byla buvo išnegarinėta apeliantui nedalyvaujant, jis negalėjo atsikirsti į ieškovės nepagrįstus teiginius, užduoti klausimus liudytojui bei duoti savo paaiškinimus.
Apelianto kaltė dėl ištuokos nustatyta nepagrįstai, nes ieškovės teiginiai, kad jis vartojo alkoholį, yra agresyvus ar įžūlus- melagingi. Faktiškai santykinius ryšius nutraukė pati ieškovė, nes 2003 m. spalio mėnesį pakeitė šeimos būsto pagrindinę spyną ir atsakovo neįsileido. Ji taip pat nurodė, kad apeliantas jai nereikalingas ir, kad ji susiras geresnį partnerį. Neįleistas į šeimos butą, ieškovas gyveno kartu su savo motina. Šeima iširo dėl ieškovės nesugebėjimo tvarkyti šeimos lėšų. Ieškovė buvo ypač išlaidi ir gyvendavo ne pagal šeimos pajamas.
Nepagrįstai nustačius atsakovo kaltę dėl ištuokos, aplinkybę, kad į buto, esančio Baltijos g. 6-47, Kaune, remontą ieškovė buvo investavusi 15213 Lt, nes išlaidos nepagrįstos įrodymais, o surašytos ieškovės ranka (b.l. 57-59), neteisingai padalintas šeimos turtas. Neįvertinta, kad nuo santuokos sudarymo į buto pagerinimą buvo investuotos (darbu ir lėšomis) ir apelianto lėšos. Neaišku kodėl, į dalintino turto masę nebuvo įtraukti kiti 20000 Lt vertės namų apyvokos kilnojamieji daiktai (miegamojo baldų komplektas „Zunda", virtuvinis komplektas Šilutės-7, sekcija - Klevas, spintos ir kiti baldai; šaldytuvas, skalbimo mašina, televizorius, kilimai, patalynė, indai). Neatsižvelgta, kad pilnas ginčo buto įvertinimas neatliktas dėl to, kad ieškovė neįleido atsakovo ir turto vertintojų į butą. Priteistą transporto priemonę, apeliantas buvo įsigijęs iki santuokos sudarymo.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad nepagrįsti bei neįrodyti apeliacinio skundo autoriaus argumentai, kad 2008 m. lapkričio 18 d. apeliantas į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, nes sirgo. Kartu su apeliaciniu skundu įrodymų apie sveikatos būklę nepateikta. Apeliacinio skundo autoriaus argumentai, kad atsakovo niekas į butą neįsileido, pakeitė buto durų spynas, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad prieš 4 metus atsakovas savo valia išsikraustė gyventi pas savo motiną, paliko šeimą ir ten iki šiol gyvena. Taip pat visiškai nepagrįsti bei neįrodyti apeliacinio skundo autoriaus argumentai dėl santuokos iširimo motyvų. Įrodymų, jog ieškovė iš esmės pažeidė kurias nors sutuoktinių pareigas, nėra, o atsakovas tokių faktų nenurodė ir neįrodė (CPK 178 str.). Atsakovas turėjo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovei priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo, dėl ko teismas iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo vaikais ir šeima, dėl subjektyvių priežasčių jam iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str., 3.30 str., ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.
Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas dalyje dėl turto padalinimo yra nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Pažymėtina, kad santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas - butas ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo suremontuotas, ji atsakovui išėjus iš namų paskutinius keturis metus viena su vaikų pagalba jį išlaikė, atsakovas ir anksčiau, dar kartu gyvenant, neprisidėdavo prie jo išlaikymo. Bute ieškovės lėšomis butas yra pagerintas.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl buto vertės, kadangi buto su rūsiu, esančio Baltijos g. 6-47, Kaune, bendro 61,67 kv. m. ploto, vidutinė rinkos vertė yra 152955. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2008-01-31 išrašas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingai ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Nepagrįsti bei jokiais oficialiais įrodymais nepatvirtinti apelianto argumentai, kad jis kreipėsi į turto vertintojus. Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims(CPK 234 straipsnis). Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui(CPK 246 straipsnio 2 dalis).
2008m. spalio 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdis buvo atidėtas, kadangi teismo posėdyje negalėjo dalyvauti atsakovo A. S. advokatė D. Višinskienė, su kuria atsakovas tik 2008 m. spalio 13 d. sudarė atstovavimo sutartį( b. l. 64, 65, 66-67). Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2008 m. lapkričio 18 d. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas pasirašytinai pranešimu(b. l. 68). Advokatė apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota teismo šaukimu(b. l. 92). Į 2008 m. lapkričio 18 d. posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko. Teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui, nepažeidė atsakovo procesinių teisių(CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina(CPK 3. 60 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santykiai pašlijo nuo 1995 m., kai ieškovas pradėjo girtauti, dėl ko keisdavo darbovietes, neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, 2003 m. atsakovas paliko šeimą, apsigyveno pas kitą moterį. Šios aplinkybės nustatytos iš ieškovės R. J. S. ir liudytojo M. S. parodymų.
Atsakovas neįrodė, kad jis negali patekti į butą nuo 2003m., kaip nurodo apeliaciniame skunde, kadangi ieškovė pakeitusi buto durų spynas. Teismas teisingai nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, kadangi atsakovas A. S. šeimą paliko 2003 m., visiškai šeima nesirūpino, todėl santuoką ir nutraukė dėl atsakovo kaltės.
Kiekvienas sutuoktinis turi teisę apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką-santuokinę ar ikisantuokinę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi vaikų(CK 3. 69 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko savo santuokinę pavardę. Šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo A. S. kaltės, todėl atsakovas negali reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę(CK 3. 69 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu tokio reikalavimo nebuvo pateikęs, todėl apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme(CPK 312 straipsnis).
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios(CK 3. 117 straipsnio 1 dalis). Teismui leidžiama nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo tik CK 3. 123 straipsnyje nurodytais atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurias įvertinęs teismas, dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, gali nukrypti nuo CK 3. 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo. Pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečias bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys santuokoje įgyto buto su rūsiu, esančio Baltijos g. 6-47, Kaune, o atsakovui priklauso 1/3 dalis buto. Teismas tokį sprendimas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo 1995 m. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko vienoje darbovietėje ilgai nepadirbdavo, kurį laiką visai nedirbo, todėl neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tačiau pinigų prašydavo iš ieškovės ir vaikų. Ieškovė savo lėšomis pagerino butą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalims ir gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, pareiga išlaikyti šeimą, butą teko vienai ieškovei. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas aplinkybes pripažino svarbiomis, dėl ko nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei didesnę turto dalį.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas neprieštarauja, kad ginčo butas būtų priteistas ieškovei. Jis nesutinka su buto įkainavimu. Nurodo, kad buto kainą 220000-250 000 Lt jam nurodė turto vertintojai. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tik parengiamajame teismo posėdyje buvo nurodęs, kad ieškovė turėtų jam sumokėti 110000 Lt už jai tenkantį butą. Atsakovas kitose teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismui nepadavė savo prieštaravimų ar priešieškinio dėl ieškovės ieškinio. Teismas, neturėdamas kitų įrodymų, nagrinėjo ir vertino ieškovės pateiktus įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad ginčo buto vertė-152 955 Lt(b. l. 9-10).
Atsakovas nurodo, kad jis automobilį VAZ 2103, valstybinis Nr. FKC 386, įsigijo iki santuokos sudarymo, todėl jis negali būti sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Ieškovė nenurodė ieškinyje kilnojamojo turto, t. y. baldų, namų apyvokos daiktų, kurie įsigyti gyvenant santuokoje, likusio ieškovei. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių prieštaravimų dėl kilnojamojo turto teisinio režimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ir šioje dalyje apeliacinį skundą grindžia reikalavimais, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.
Iš atsakovo valstybei priteistina 3323 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo atsakovas buvo atleistas, ir 4, 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S. valstybei 3323 Lt(tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 4, 25 Lt(keturis litus dvidešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.