Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 7 kartus: 1) 2000-08-29 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 1 d., LR BK 271 str.2 d. (2 veikas) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu su 500 litų vertės turto konfiskavimu; 2) 2004-03-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikas), LR BK 178 str. 4 d. (2 veikas) – 8 mėn. 10 d. laisvės atėmimu; 3) 2005-04-06 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 veikas) – laisvės atėmimu 2 m.; 4) 2007-10-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimu; 5) 2007-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 6) 2009-09-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 7) 2012-05-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 veikas), LR BK 22 str. 1 d., LR BK 259 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2014 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu suduodamas nukentėjusiajam E. M. ne mažiau 8 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį, padarė nosies kaulo lūžį, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairėje kaktos pusėje, abiejų ausų kaušeliuose, nosies nugarėlėje, pereinančią į abiejų akių vokus, kairiame skruoste, dešinėje kaklo pusėje, muštinę žaizdą su aplinkine pogleivine kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, erozijas kairės akies ragenoje, tuo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. M..

Kaltinamasis R. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. balandžio 22 d. vakare apie 22 val. draugės bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jo draugė žinojo, jog jis ieško nuomotis buto, todėl ji pasiūlė gyventi pas ją, kur yra baldai, aparatūra ir tuo pačiu pasaugotų daiktus, nes teismas jos vyrui buvo paskyręs išsikelti iš buto. Draugė jam pasiūlė nuvažiuoti į jos butą, pasikeisti durų spyną ir gyventi. Po pasikalbėjimo su drauge tą dieną jis nuvyko į butą, nes šeimininkė davė raktą. Įkišus raktą į durų spyną, durų neatrakino, kadangi buvo „užlaužtas“ kitas raktas. Jis išėjo į kiemą ir pamatė, jog tam draugės bute dega šviesa. Jis įlipo į butą per langą, kadangi butas pirmame aukšte. Bute buvo nukentėjusysis, kuris iš pradžių jį užsipuolė, paskui kilo konfliktas ir jie susimušė. Konflikto metu jis atliko veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neprisimena, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, tačiau galėjo būti, jog sudavė ne mažiau 8 smūgių. Nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti po jo veiksmų. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tai jo veiksmams įtakos neturėjo – tą patį būtų padaręs būdamas blaivus. Šiuo metu jo sveikatos būklė yra sunki, spalio 1 d. buvo operuotas, jam buvo pakeisti širdies vožtuvai, aorta. Pateiktuose teismui dokumentuose atsispindi atlikta operacija. Nedarbingumas jam buvo suteiktas operacijos pasėkoje, o iki tol sveikatos problemų neturėjo. Dėl sveikatos būklės šiuo metu jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Asmens blaivumo testo duomenimis, R. J. 2014-04-23 3.37 val. nustatytas 1,60 promilių girtumas (106 b. l.).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis E. M. tyrimo metu parodė, kad įvykis įvyko 2014-04-22 apie 22 val. jis buvo namuose adresu - (duomenys neskelbtini), kur, ruošdamasis kitą dieną išvykti į Norvegiją, dėjosi daiktus bei gėrė alkoholinius gėrimus. E. M. pagal teismo nutartį turėjo išsikraustyti iš buto, esančio adresu - (duomenys neskelbtini), nes taip buvo nustatyta skyrybų sutartyje. Pagal skyrybų sprendimą jis maždaug savaitę laiko pragyveno minėtame bute ilgiau, nes neturėjo kur išsikraustyti. Tai, kad jo buvusi žmona pakeitė buto spyną, jis suprato tą pačią balandžio 22 dieną, kai iš po darbo vakare grįžo į namus ir negalėjo atsirakinti durų. Iš pradžių nesuprasdamas, kad pakeista spyna, jis stipriau pasuko raktą, o raktas nulūžo. Kadangi rūsyje turėjo stelažą, tai jį pasistatė prie lango ir tokiu būdu pateko į butą. Jam kraunantis kelionei daiktus, išgirdo kaip kažkas bando atrakinti buto duris. Kadangi tame bute gyveno vienas, nes buvusi žmona gyveno kartu su N. J., tai jis nustebo išgirdęs, kad kažkas bando atrakinti duris. Jis pamatė, kad per miegamojo langą kažkas braunasi. Pirmas kambaryje atsirado jaunas kresnas vaikinas. Dar tam jaunuoliui lipant per langą, jis bėgo prie lango, norėdamas jį uždaryti, bet vaikinas įsirėmė į langą ir koja jam spyrė į galvą. Po to per langą sulipo daugiau asmenų. Jų tarpe buvo ir N. J.. Jiems sulipus į buto vidų, jį visi keturi pradėjo spardyti. Kiek, kas ir kur smūgių jam sudavė, pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai, o po pirmo gauto smūgio į galvą koja jis buvo apsvaigęs, todėl nelabai prisimena, kas vyko, bet tvirtai yra įsitikinęs, kad jį mušė visi keturi. Paskui prisimena, kad jam buvo liepta susirinkti daiktus ir dingti iš buto. Iš pradžių jam neleido pasiimti savo kompiuterio. Jį pasiėmė tik policijos pareigūnams atvykus. Po įvykio policijos pareigūnų buvo sulaikyti trys jį mušę asmenys, ketvirtas - N. J., kuris sulaikytas nebuvo, nes jis taksi automobiliu jį išvežė iki (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pusseserė. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholio išgėrė tik jau būdamas pas pusseserę, todėl atvykus medikams, jis buvo jau lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, bet įvykio aplinkybes visas prisimena gerai. Papildomai apklaustas E. M. parodė, kad ankstesnių apklausų metu jis buvo neteisingai suprastas ir neteisingai buvo užrašyti jo parodymai dėl jį sumušusių asmenų kiekio. Tai buvo N. J., V. M., V. K. ir R. J., o penktas buvo taksistas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės. Iš jo minėtų asmenų, kas jį sumušė, jis tiksliai negali pasakyti, kadangi tuo metu buvo didelė suirutė, tačiau jis prisimena, kad lipdamas per langą, V. M. jam įspyrė į kairį petį. Tik vėliau, kai jau iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas eksperto, jis ant kairio peties pamatė didžiulę mėlynę, kurios neparodė ekspertui, nes negalvojo, kad kas nors ant kairio peties bus likę. Po to, kai buvo sumuštas, ant jo labiausiai rėkė N. J., nes šis reikalavo, kad jis kuo greičiau susirinktų daiktus ir išsinešdintų iš buto. Pagal tai jis ir nusprendė, kad N. taip pat jį mušė, nors jo smūgių jis nematė. O kai N. jam liepė rinktis daiktus, tai šis jį stumdė. Tiesiogiai smūgių nesudavė. Jam buvo sulaužyta nosis, buvo kraujosruvos po akimis, sužalota lūpa ir petys. Po kelių dienų Norvegijoje jam nuskilo dantis. Dvi savaites gydėsi sužalojimus, o dabar grįžo namo, kur jam atliko nosies operaciją (14, 16, 28, 31-32 b. l.).

Liudytoja A. M. tyrimo metu parodė, kad N. J. yra jos draugas, su juo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. R. J. pažįsta, kaip N. J. brolį. Ji su savo vyru E. M. kartu negyvena apie 1,5-2 metus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kol vyksta skyrybų procesas, ji kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl apsaugos priemonių taikymo, kad jos vyras E. M. būtų iškraustytas iš jiems bendrai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2014-03-31 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria vyras E. M. buvo įpareigotas išsikelti iš minėto buto. Iki to momento jos vyras, jos žiniomis, gyveno minėtame bute. Įsigaliojus 2014-03-31 teismo sprendimui, ji pasikeitė buto spyną. Bute E. M. daiktų praktiškai nieko nebebuvo. Prieš jai pakeičiant durų spyną, jai E. M. nieko neminėjo, kad dar turi išsinešti iš buto daiktus. Kai ji keitė spyną, jo bute nebuvo. Ji sužinojo, kad R. J. ieško buto išsinuomoti. Ji jam tai leido padaryti. Ji R. J. padavė raktą. Apie tai, kad kažkas įvyko jos bute, ji sužinojo tik kitą dieną iš kaimynės, kuri jai paskambino ir paklausė, kas įvyko naktį, kad buvo atvykusi policija. Tik vėliau iš R. J. sužinojo, kad buvo sumuštas E. M., tačiau kokiomis aplinkybėmis viskas įvyko, ji nieko nežino, o dėl patirto šoko neprisimena, ką jai R. J. apie tai pasakojo (49 b. l.).

Liudytojas N. J. tyrimo metu parodė, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jo broliui R. J. jo draugė A. M. leido pagyventi jos bute, adresu - (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant broliui, jis su A. M. buvo minėtame bute tam, kad pakeisti buto spyną, nes buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas išsikraustyti jos vyrui E. M.. Kai jis pakeitė A. M. buto durų spyną, vakare jis kartu su savo broliu R. J. ir dar dviem jo draugais nuvažiavo taksi automobiliu į A. M. priklausantį butą. A. M. paduotu buto raktu jis pabandė atsirakinti buto durų spyną, tačiau ji neatsirakino, nes buvo užlaužtas raktas. Tada jis išėjo iš laiptinės ir pamatė, kad yra atidarytas buto kambario langas. Jis neprisimena, kokia seka jie įlipo per langą į butą. Bute rado buvusį A. M. vyrą E. M., kuris, kaip jam pasirodė, buvo neblaivus. Jis šio paprašė išeiti iš buto. E. M. pradėjo atsikalbinėti ir juos įžeidinėti. Kai E. M. įžeidė jo brolį, šis labai susinervino, nes buvo pavadintas „gaidžiu“. Tada R. J. puolė ant E. M. ir sudavė jam. Kadangi viskas vyko labai greitai, tai net negali pasakyti, kur R. J. jam sudavė. Jis su R. J. draugu V. puolė juos skirti, o antras R. J. draugas, kurio vardo nežino, tuo metu buvo lauke. Jis net negali pasakyti, ar šis buvo nors kartą įlipęs į buto vidų, ar ne, nes nematė. Nei jis, nei V. E. M. nemušė. Kiek prisimena, jis E. M. padėjo susidėti likusius daiktus, kuriuos jis pasakė, kad turįs ir tada kartu su juo išvažiavo taksi automobiliu ten, kur šis paprašė. Kai jie atvažiavo į A. M. butą taksi automobiliu, jis taksisto paprašė jo palaukti, kadangi ketino, įleidęs R. J. su draugais į butą, važiuoti atgal į namus. R. J. su draugais važiavo į butą todėl, kad jie ketino žiūrėti per televizorių futbolo rungtynes. Tai, kad A. M. bute gali būti E. M., jie nesitikėjo, kadangi buvo pakeista buto spyna. Minėtą vakarą jis buvo išgėręs alaus, bet labai girtas nebuvo ir didžiąją dalį įvykio aplinkybių prisimena (57 b. l.).

V. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis E. M. nemušė. 2014 m. balandžio 22 d. apie 20 val. V. M. pasiūlė važiuoti pas pažįstamą pasižiūrėti futbolo per televizorių. Šiaulių miesto centre jie susitiko R. J. ir N. J.. Jie keturiese sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į Rėkyvą, kur gyveno R. J.. Priėję prie buto durų, jie pamatė, kad yra nulaužtas spynoje raktas. Kažkuris pamatė, kad atidarytas buto langas. Į butą per langą jis įlipo paskutinis. Kas pirmas įlipo, neprisimena, nes tuo metu jau buvo išgėręs alkoholio. Įlipęs per langą jis pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris aiškinosi su jo pažįstamais. Kiek prisimena, jie kažką rėkavo dėl buto. Prisimena, kad kilo muštynės. Vengdamas įsivelti į muštynes, jis išlipo lauk per langą. Kas mušėsi, negali pasakyti, kadangi buvo girtas. Prisimena tik patį muštynių faktą. Jis stovėjo lauke ir laukė. Tada prie lango priėjo jo bendradarbis V. ir liepė jam lipti į vidų. Įlipęs atgal į butą, jis pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis renkasi savo daiktus. Matė, kad jis buvo sumuštas. Jam buvo prakirsta lūpa. Susirinkęs savo daiktus, šis išlipo lauk per langą kartu su N. J. ir jie, sėdę į tą patį taksi automobilį, kažkur išvažiavo. Jie visi trys liko bute. Naktį jie buvo pažadinti policijos pareigūnų ir sulaikyti (71 b. l.).

V. M. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2014 m. balandžio 22 dieną jis su R. J. buvo susitaręs, kad pas jį nuomojamame bute Rėkyvoje, pasižiūrės futbolą. Jis su V. susiskambino su R. J. ir susitarė su juo susitikti. Su R. J. jis su V. susitiko miesto centre. Visi trys sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į Rėkyvą. Taksi automobilis liko jų laukti. R. J. bandant atrakinti duris, durys nesirakino. Jis pasakė, kad užlaužtas spynoje raktas. Tada jie išėjo lauk iš laiptinės ir priėjo prie lango. Prie lango stovėjo stelažas. R. J. ant jo pasilipo ir pamatė, kad atsidaro langas. Į butą pirmas pateko R. J.. Tada jis išgirdo bute triukšmą. Supratęs, kad kažkas bute vyksta, jis taip pat įlipo į buto vidų. Nuėjęs į kambarį, pamatė besimušančius R. J. su E. M.. Tiksliai prisimena, kad R. J. galva trenkė E. M. į nosį, o paskui - kur papuolė. Jis greitai pribėgo ir R. J. atplėšė nuo E. M.. Kadangi muštynės, kaip jam pasirodė pasibaigė, tai jis išlipo lauk iš buto. Būdamas lauke su V. ir rūkydamas, pamatė kaip kitu taksi automobiliu atvažiavo N. J.. Kokiu tikslu jis atvažiavo, pasakyti negali, bet atrodo R. J. jį iškvietė, nes dar prieš važiuojant į tą butą N. J. su A. M. jiems buvo pasakę, kad jei ras ką nors tame bute, praneštų jiems, tada jie kvies policiją. N. J. įšoko per langą į butą. Tuomet vėl pasigirdo triukšmas ir muštynių garsai. Tada jis V. pasakė, kad šis liptų į butą, tačiau šis atsisakė. Tada vėl jis įlipo per langą į butą ir pamatė, kaip N. J. su R. J. jau dviese muša E. M.. Kiek prisimena, jie mušė ir rankomis ir kojomis. Kiek tiksliai kas smūgių sudavė ir kur, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, bet atrodo, kad nemažai. Tada jis juos abu nutempė nuo E. M. ir liepė ramintis. Dar pirmą kartą, kai R. J. vienas mušė E. M. ir jis šį atitraukė, E. M. buvo jau kruvinas ir vos neprisilietė prie jo kruvinomis rankomis, tai jis šį stumtelėjo lengvai nuo savęs. Nė vieno smūgio jis E. M. nesudavė. Kai E. M. su N. J. išvažiavo, į butą per langą įlipo V.. Jie visi trys apsitvarkė ir liko žiūrėti futbolo. Dar į butą buvo atvažiavusi A. M., apžiūrėti situacijos. Ji pasakė, kad jeigu atvažiuos policija, jai pranešti. Bute jie liko su A. M. leidimu. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jau miegojo (82-83 b. l.).

2014-04-23 protokole-pareiškime E. M. nurodė, kad 2014-04-22 apie 22 val., būnant namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), jį sumušė, suduodami ne mažiau kaip 50 smūgių į įvairias kūno vietas, jo buvusios žmonos sugyventinis N. J. su keturiais jam nepažįstamais asmenimis. Šiaulių ligoninėje jam diagnozuotas nosies kaulo lūžimas (4 b. l.).

2014-04-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, įvykio vietos - adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota bei sudarytas planas-schema (6-11 b. l.).

2014-05-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog E. M. buvo pateiktos atpažinimui 12 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 2 V. M. fotonuotrauka, Nr. 8 – R. J., Nr. 10 – V. K.. E. M. atpažino asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį, kuris lipo per langą ir spyrė jam į veidą, bet po to smūgio jam nosis nelūžo. Atpažino asmenis, esančius fotonuotraukoje Nr. 8 ir Nr. 10, kaip asmenis buvusius kartu su N. J.. Kadangi smūgiai jam buvo iš kelių pusių, tai jis yra įsitikinęs, kad jį mušė ne vienas asmuo. Keli asmenys jį mušė, nežino, nes buvo užsidengęs veidą rankomis (17-20 b. l.).

2014-09-25 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp E. M. ir V. K., kurios metu E. M. parodė, kad 2014-04-22 vakare, jam būnant namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), kažkas pradėjo veržtis pro langą. Jam pribėgus prie lango ir bandant jį uždaryti, stambaus kūno sudėjimo jaunuolis jam spyrė į kairį petį, dėl ko jis nugriuvo. Paskui į butą sulipo keturi asmenys – abu J., prieš jį sėdintis asmuo ir tas stambaus kūno sudėjimo jaunuolis. Jis gavo kažkiek smūgių į veidą, kurie buvo smūgiuoti ranka. Kas jam smūgiavo, jis negali pasakyti, nes rankomis dengėsi veidą. Po sumušimo jam N. J. liepė nešdintis iš buto. Jam pasirodė, kad N. J. brolis norėjo jį sumušti. N. J. brolį bandė sulaikyti šis jaunuolis, kuris sėdi prieš jį ir kuris pirmasis įlipo pro langą. Kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko priešais jį sėdintis jaunuolis, jis negali pasakyti, kadangi buvo užsidengęs rankomis veidą. Šis jaunuolis po muštynių tramdė N. J. brolį, kuris norėjo jį sumušti. Prieš jį sėdintis jaunuolis galėjo jo ir nemušti, nes jis buvo visų ramiausias. Tuo tarpu, V. K. parodė, kad jis šio vyro nemušė. Jis į butą pro langą įlipo paskutinis. Tuo metu ant sofos sėdėjo šis vyriškis, o N. J., jo brolis ir V. ant jo šaukė. Tada jis išlipo lauk iš buto. Būdamas lauke, jis girdėjo, kad bute yra šūkaujama. Prie lango priėjo V. ir jį pakvietė lipti į vidų. Kai jis įlipo vėl į buto vidų pro langą, pamatė jau sumuštą prieš jį sėdintį asmenį, kuris vaikščiojo po butą ir rinkosi daiktus, o N. J. ant jo šaukė. Susirinkęs daiktus, tas asmuo su N. J. išvyko taksi automobiliu, kuriuo jie visi buvo atvažiavę. Jis nematė, kad kas nors tą vaikiną muštų (36-37 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 554/14(04) konstatuota, kad E. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairėje kaktos pusėje, abiejų ausų kaušeliuose, nosies nugarėlėje, pereinanti į abiejų akių vokus, kairiame skruoste, dešinėje kaklo pusėje, muštinė žaizda su aplinkine pogleivine kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, erozijos kairės akies ragenoje. E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, kaklą. Sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai (39 b. l.).

2014-10-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą V. K. ir V. M. atžvilgiu, nutarta ikiteisminį tyrimą šių asmenų atžvilgiu nutraukti, todėl, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., padarė V. K. ir V. M., kadangi jie abu neigė smurtavę prieš E. M., o šią nusikalstamą veiką prisipažino įvykdęs R. J. (58-59 b. l.).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino ir nurodė, kad į A. M. butą atvyko kartu su savo draugais ir broliu, kur rado E. M.. Su E. M. susimušė, pripažino, kad į nosį E. M. sudavė jis, kur dar sudavė E. M. nepamena, bet prisipažino, kad sudavė. Minėtus kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusysis E. M., liudytojai N. J., V. M. ir V. K.. Be to, kaltinamojo R. J. kaltė yra įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu bei specialisto išvada Nr. G 554/14(04), kurioje nurodyta, kad E. M. padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kas liudija, kad R. J. 2014 m. balandžio 22 d. apie 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam E. M. ne mažiau 8 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį, tuo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. M.. Kaltinamojo R. J. kaltė, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis R. J. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tai įtakos jo veiksmams neturėjo, nes teisme nurodė, kad net ir buvęs blaivus, būtų taip pat pasielgęs.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis R. J. nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs (107-112 b. l.), nedirbantis (151 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (150 b. l.), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre įrašytas, 2007-01-08 jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (147 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichiko pacientų registre neįrašytas (148 b. l.), VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre nėra (149 b. l.), iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0948691 bei darbingumo lygio pažymos Nr. 0830749 su priedais matyti, kad R. J. nustatytas 40 % darbingumo lygis nuo 2014-11-13 iki 2015-11-12 (diagnozės kodas pagal TLK-10: I33.0 - Ūminis ir poūmis infekcinis endokarditas, I35.1 – Aortos vožtuvo nesandarumas, I36.1 – Nereumatinis triburio vožtuvo nesandarumas, I80.0 - Apatinių galūnių paviršinių venų flebitas ir tromboflebitas (b.l. 183-190).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Kaltinamojo R. J. nurodytos aplinkybės, kad jis dėl sveikatos būklės negali atlikti laisvės atėmimo bausmės yra nepagrįstos ir subjektyvios. Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0948691 bei darbingumo lygio pažymos Nr. 0830749 su priedais matyti, kad R. J. nustatytas 40 % darbingumo lygis nuo 2014-11-13 iki 2015-11-12 (diagnozės kodas pagal TLK-10: I33.0 - Ūminis ir poūmis infekcinis endokarditas, I35.1 – Aortos vožtuvo nesandarumas, I36.1 – Nereumatinis triburio vožtuvo nesandarumas, I80.0 - Apatinių galūnių paviršinių venų flebitas ir tromboflebitas (b.l. 183-190). Kaltinamasis R. J. informuotinas, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, kuriam laisvės atėmimo vietos gydytojas įtaria sunkią nepagydomą ligą, pristatomas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę sveikatos būklės patikrinimui.

Vadovaujantis LR BPK 140 str., R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-04-23 3.00 val. iki 2014-04-23 19.45 val. (1 para) (87, 88 b.l.).

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (93, 94 b. l.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1847,40 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikšdama civilinį ieškinį, atsakovais nurodė R. J., V. M. ir V. K., tačiau bylą išnagrinėjus teisme nustatyta, kad žala nukentėjusiojo E. M. sveikatai buvo padaryta R. J. kaltais veiksmais, o V. M. ir V. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1847,40 Lt – priteistina iš kaltinamojo R. J. (42-45 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Į bausmę R. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-23 3.00 val. iki 2014-04-23 19.45 val. (1 laisvės atėmimo dieną).

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. J. 1847,40 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių litų 40 ct) civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.