Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjas yra palikėjo sūnus. Tėvas mirė išsituokęs, po jo mirties liko palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas ¼ dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini. Po tėvo mirties pareiškėjas rūpinasi nekilnojamuoju turtu, naudojasi visais asmeniniais ir buities daiktais. Tėvas testamento nepaliko, kitų pretendentų į turtą nėra.

Liudytojos E. M. ir L. K. teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas iki mirties gyveno su tėvu, liko gyventi ir po mirties. Pareiškėjas remontuoja savo nekilnojamojo turto dalį, pjauna žolę, grįžęs iš užsienio, šiuose namuose ir gyvena, kito gyvenamojo ploto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 str. 1 – 5 d.). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 str. 1 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. K. gimė (duomenys neskelbtini d. (b. l. 6), S. K. ir L. K. (duomenys neskelbtini išsituokė (b. l. 7), S. K. 2011 m. balandžio 14 d. mirė (b. l. 4), S. K. vardu (duomenys neskelbtini asmeninės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini (b. l. 8–9), paveldėjimo byla po palikėjo S. K. mirties neužvesta (b. l. 5).

Pripažintina, kad D. K. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini mirusio jo tėvo S. K. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 str.). Iš pareiškėjo, jo atstovo, liudytojų paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. K. iš karto po jo tėvo S. K. (duomenys neskelbtini mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. D. K. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo tėvo S. K. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,03 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.