Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo A. F. U. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, atsakovo AB Šiaulių banko atstovei V. M., tretiesiems asmenims R. B., A. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. F. U. ieškinį atsakovui AB Šiaulių bankui, tretiesiems asmenims H. G., R. B., A. N. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti 67786,92 Lt žalos atlyginimo, 6168,61 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 2010-12-30 iki 2012-04-05, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovas ir Tadžikijos Respublikos pilietis A. F. U. sudarė banko sąskaitos sutartį ir ieškovui buvo atidaryta banko sąskaita. 2010-12-30 atsakovas trečiajam asmeniui H. G. pateikus banko darbuotojui suklastotą įgaliojimą, iš ieškovo banko sąskaitos neteisėtai išmokėjo pinigus - 25 800 USD sumą. Ieškovas asmens, kuris pateikė jo vardu išduotą įgaliojimą, nepažįsta, jokių ryšių su juo neturi, įgaliojimo veikti savo vardu nedavė. Notarė yra informavusi, jog įgaliojimas notariškai patvirtintas nebuvo. Ieškovas dėl tokių banko veiksmų patyrė 67786,92 Lt žalą, kadangi atsakovas neįvykdė tiek teisės aktais, tiek banko sąskaitos sutartimi prisiimtos prievolės užtikrinti lėšų, įplaukiančių į kliento sąskaitas, saugumą. Atsakomybę kildina pagal CK 6.246 str. 1 d., kur numatyta, jog atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, Bankų įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, pagal kuriuos bankas prisiima riziką dėl įsipareigojimų klientui vykdymo, susijusių su bankinėmis operacijomis. Ieškinį grindžia atsakovo klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių, galiojančių nuo 2010-03-15 2.8. punktu, kuris numato banko pareigą apsaugant kliento interesus veikti budriai bei atidžiai ir kontroliuoti pateikiamus duomenis, ypač kai bankines operacijas kliento vardu atlieka atstovai, taip pat grindžia taisyklių 3.6 punktu, kur numatyta, kad bankas turi teisę kreiptis į kitus asmenis, taip pat ir į valstybės institucijas, su prašymu pateikti jų turimą informaciją apie bankui pateiktų dokumentų bei jų turinio tikrumą. Šiais punktais atsakovas nepasinaudojo, nesikreipė pas notarą su paklausimu dėl įgaliojimo tikrumo. Taip pat banko darbuotojai privalėjo vizualiai palyginti ieškovo parašą įgaliojime su parašu paties banko turimuose dokumentuose (banko sąskaitos sutartyje, prašyme daryti banko sąskaitą ir kt.). Šio palyginimo metu būtų buvę galima pastebėti, kad parašas bankinei operacijai vykdyti pateiktame įgaliojime nuo tikrojo A. F. U. parašo skiriasi. Taip pat banko darbuotojai privalėjo atkreipti dėmesį ir tai, kad ieškovas nesinaudojo teise dėl piniginių lėšų valdymo ir disponavimo jomis per trečiuosius asmenis, į tai, kad klientas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, šalyje lankosi retai, tai, kad įgaliojime yra klaidų (klaidingai nurodytas ieškovo adresas, lytis). Įgaliojimo ribos yra labai plačios. Nurodyta, kad šiuo įgaliojimu yra pavedama išimti pinigų sumas, atlikti visus veiksmus. Jeigu banko atsakingi darbuotojai prieš atlikdami bankinę operaciją būtų ėmęsi nurodytų veiksmų, būtų buvę galima išvengti ir žalos dėl neteisėto piniginių lėšų išmokėjimo atsiradimo.

Ieškovas nurodo, jog pagal CK 6.924 str. bankas privalo mokėti klientui banko sąskaitos sutartyje nustatytas palūkanas, o jeigu jos nenustatytos - CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. Ieškovas yra verslininkas ir vykdo individualią veiklą, tai grindžia Tadžikistano Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimu, todėl prašo priteisti 6168,61 Lt, skaičiuojant nuo 2010-12-30, kai pinigai neteisėtai buvo išmokėti trečiajam asmeniui iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovas nurodo, jog atsakovo kaltė pasireiškia neatsargumu, nes banko darbuotojai pasielgė neapdairiai ir išmokėjo pinigus trečiajam asmeniui. Ieškovas vadovaujasi LAT 2000-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000, kurioje konstatuota, kad vertinant ar bankas buvo kaltas, net ir pati lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir panašios kaltės formos lemia šio subjekto civilinę atsakomybę, kad klaida gali būti teisę pažeidžianti arba į tokį pažeidimą panaši, bet visada ji išlieka profesinė klaida, šios bylos atveju - tai veiksmai neatitinkantys patikimos ir ,,geros“ bankininkystės standartų, bankininko papročių. Kadangi atsakovas savo veiksmais pažeidė minėtas teisės normas, nebuvo pakankamai apdairus, akivaizdi yra banko kaltė, todėl turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo aplaidumo ir nepateisinamo neatsargumo.

Ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad žala atsirado dėl banko darbuotojų aplaidžių ir neteisėtų veiksmų, nes nesilaikė padidinto rūpestingumo ir atidumo pareigų. Atsakovas pažeidė savo priimtus teisės aktus, t. y. banko klientų aptarnavimo paslaugų teikimo taisyklių nuostatas, nes pateikus įgaliojimą, nebuvo patikrinta, ar įgaliojimas surašytas to asmens, ar notaras tokį įgaliojimą patvirtino. Vaizdinė medžiaga įrodo, kad banko darbuotojas užtruko labai trumpą laiką išduodamas tokią didelę pinigų sumą. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma atlikti visų rūpestingumą ir apdairumą užtikrinančių veiksmų. Banko darbuotojai nesielgė apdairiai, formaliai patikrino įgaliojimą ir kitus dokumentus, dėl ko atsirado ieškovui žala. Asmuo, suklastojęs įgaliojimą, iš ieškovo sąskaitos pasiėmė visus pinigus. Paaiškino, jos ieškovo banko sutartis yra prarasta, aplinkybių negali paaiškinti. Bankas padarė ieškovui didelės vertės turtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Bankas, kaip kredito įstaiga, veikianti padidintos rizikos sąlygomis, tą riziką privalo prisiimti ir atlyginti žalą. Bankas privalo kompensuoti kitus nuostolius, išreikštus per palūkanas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriuose nurodo, kad 2010 m. gruodžio 30 d. į banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi H. G., kuriam pagal notariškai patvirtintą ir jokių įtarimų dėl jo tikrumo nekeliantį įgaliojimą, buvo išmokėta 25.800 USD suma, buvusi ieškovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke. Ieškovas į banką kreipėsi po pusmečio, t. y. 2011 m. gegužės 24 d., žinodamas, kad piniginės lėšos iš jo sąskaitos yra išmokėtos, teigdamas, kad nurodyta suma buvo išmokėta neteisėtai, nes jis nėra išdavęs įgaliojimo. Tą pačią dieną buvo pradėtas ir iki šiol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00654-11 pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. Nurodo, jog pagal CK 6.246. - 6.249 str. civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė ir žala. Ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nėra visų būtinų aukščiau išvardintų civilinės atsakomybės sąlygų, o pagal LR CK 6.253 str. 5 p. civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma, kadangi pats ieškovas galimai yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Atsakovas tai grindžia tuo, kad ieškovas 2011 m. gegužės 24 d. atvyko į banką jau žinodamas, kad piniginės lėšos iš jo sąskaitos yra išmokėtos, ir teigdamas, kad nurodyta suma buvo išmokėta neteisėtai, nes jis nėra išdavęs įgaliojimo, pats minėjo ir trečiąjį asmenį, kuris yra susijęs su piniginių lėšų išmokėjimu pagal įgaliojimą. Tai kelia atsakovui abejonių, nes ieškovas nesinaudojo elektroninės bankininkystės paslauga, prieš tai banke jam nebuvo teikta informacija apie sąskaitos likučius bei informacija apie tai, kad piniginės lėšos iš sąskaitos yra išmokėtos. Atsakovas vadovaujasi banko klientų aptarnavimo Bendrųjų taisyklių 2.9 punktu, kuriame numatyta, kad klientas privalo informuoti banką apie kliento atstovo įgalinimų pakeitimą, panaikinimą ar pasibaigimą kitais pagrindais, nepriklausomai nuo to, ar šią informaciją klientas pateikė viešiems registrams. Iki tokios informacijos pateikimo bankui bus laikoma, jog jo turimi kliento atstovo įgalinimai yra tinkami ir galiojantys. Atsakovas nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovas žinojo egzistuojant įgaliojimui, jis tinkamai neįvykdė savo pareigos apie tai informuoti banką ir pats yra kaltas dėl galimai atsiradusios žalos. Nurodo, jog banko darbuotoja atidžiai apžiūrėjo ir įvertino įgaliojimą, jai nekilo nei menkiausių abejonių dėl įgaliojimo, jo tikrumo, jokių abejonių nekėlė ir asmuo, veikiantis įgaliojimo pagrindu, nes 2010-11-16 išduotame ir vienerius metus nuo jo išdavimo galiojančiame įgaliojime nurodyti įgaliojimą patvirtinusios Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės D. V. duomenys, jos parašas, antspaudas bei notarinio registro numeris, be to įgaliotinis H. G. turėjo iki 2011-04-04 galiojantį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, įgaliojime buvo nurodyti teisingi ieškovo ir įgaliotinio duomenys: ieškovo vardas, pavardė, gimimo data, paso duomenys, sąskaitos numeris, įgaliojime nurodyta, kad šiuo įgaliojimu H. G. įgaliojamas valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys - tadžikų tautybės, kurie įprastai nuolat nereziduoja Lietuvoje, todėl tokiose situacijose dažnai naudojamasi Lietuvoje likusių įgaliotų asmenų paslaugomis, be to ne pirmą kartą iš ieškovo sąskaitos buvo daromas tokio dydžio piniginių lėšų. Banko darbuotoja ėmėsi visų saugumo priemonių: patikrino įgaliojimo turinį, formą, įgaliojime nurodytus įgaliotojo duomenis su banko kliento duomenų bazėje saugomais įgaliotojo duomenimis; patikrino įgaliotinio asmens tapatybę pagal banko darbuotojai pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; elektroniniu būdu prisijungė prie negaliojančių dokumentų duomenų bazės ir, įvedusi įgaliotinio pateiktą dokumentą, kuriuo nustatyta jo asmens tapatybė, įsitikino, kad negaliojančių dokumentų duomenų bazėje informacijos apie šį dokumentą nėra. H. G. bankui buvo žinomas, AB Šiaulių banko Kauno filiale turėjo banko sąskaitą, banko paslaugomis naudojosi ne pirmą kartą, dėl jo patikimumo taip pat nebuvo jokių abejonių. Ieškovo argumentas, kad atsakovui įgaliojimas turėjo sukelti įtarimą, kadangi jame yra gramatinių klaidų, yra nepagrįstas, kadangi bankas neprivalo ir neturi įgaliojimų tikrinti notarų tvirtinamų dokumentų gramatinių klaidų. Ieškovas teigia, kad plačios įgaliojimo ribos taip pat turėjo sukelti įtarimą bankui, tačiau priešingai, įgaliojime buvo nurodytas ne įgalinimų suteikimas disponuoti ieškovo sąskaitose esančiomis lėšomis, tačiau viena konkrečia sąskaita, įvardintas jos numeris, kiti duomenys, kuriuos paprastai žino tik įgaliotojas, taigi įgaliojimo apimtys jokių įtarimų nesukėlė. Banko sąskaitos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 10.2 punkte buvo numatyta, kad ieškovo atstovas gali veikti jo vardu, jeigu bankui pateikia įgaliojimą ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą (su asmens kodu, nuotrauka, parašu). Nurodo, jog banko darbuotojas neprivalėjo susisiekti su įgaliojimą išdavusiu notarų biuru arba pačiu ieškovu, nes banko darbuotojas neturi pareigos to daryti, jeigu pateiktas įgaliojimas nekelia jam jokių abejonių dėl jo tikrumo, kaip ir buvo šiuo atveju. Pats ieškovas dar prieš 2010 m. gruodžio mėn. pats buvo kreipęsis į banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių, norėdamas išimti pinigines lėšas iš jam priklausančios banko sąskaitos, tačiau nebuvo aptarnautas, kadangi atvyko pasibaigus Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus darbo valandoms. Kadangi nėra atsakovo kaltės, nei neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp banko veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, todėl prašymas atlyginti 67 786,92 Lt žalą turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad pagal CK 6.924 str. ir 6.210 str. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metines palūkanas, tačiau atsakovas nesutinka ir su šiuo reikalavimu, nes ieškovas netinkamai aiškina CK 6.924 str., kadangi lėšos iš sąskaitos buvo nurašytos, nesant banko kaltės. Be to pateikiamas Tadžikijos Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimas nėra legalizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl neturėtų būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Bankas yra sudaręs sutartį su ieškovu, kaip su fiziniu asmeniu, o ne su verslininku, taigi teisės norma, numatanti pareigą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, neturėtų būti taikoma. Banko sąskaitos sutarties sudarymo metu bankui net nebuvo žinoma aplinkybė apie ieškovo vykdomą individualią veiklą, kurią jis vykdo tik nuo 2010-03-06, o sąskaita atidaryta daug anksčiau. Nurodo, jog atsakovui nėra žinoma ar šiai dienai nuostoliai ieškovui nėra atlyginti, kokie yra ieškovo ir H. G. tarpusavio santykiai, ar apskritai H. G. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos sudėtis. 2010-11-16 įgaliojimas, patvirtintas notarės D. V., not. reg. Nr. 4462, išduotas ieškovo, yra galiojantis, nėra nuginčytas, banko žiniomis nėra atlikta ekspertizė siekiant nustatyti, ar įgaliojime pasirašęs asmuo yra ieškovas, ar įgaliojimas patvirtintas originaliu notarės antspaudu, ikiteisminiame tyrime nėra priimtas procesinis sprendimas dėl įgaliojimo tikrumo ar suklastojimo, todėl negalima remtis vien notarės raštu, teigiančiu, kad ji nėra patvirtinusi minėto įgaliojimo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė palaiko atsikirtimus ir prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad banko darbuotojos atliko visus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose ir banko vidaus norminiuose aktuose. Patikrino, ar įgaliojimas turi visus būtinus rekvizitus, ar notariškai patvirtintas. Darbuotojoms įtarimų pateiktas įgaliojimas nesukėlė. Įgaliojimas atitiko visus CK keliamus reikalavimus įgaliojimams. Duomenų bazėje buvo patikrinta, ar įgaliojimu pasinaudojantis asmuo turi galiojantį dokumentą. Tai, kad įgaliojime buvo gramatinių klaidų, darbuotojai nesureikšmino. Tai gali būti žmogiškasis faktorius arba taip suveikia kompiuterinė programa, kad tos klaidos atsiranda. Nėra jokio ekspertizės akto, kuris patvirtintų, kad tas įgaliojimas yra suklastotas. Jeigu jis suklastotas, tai kas jį suklastojo, kaip jame atsirado ieškovo asmens duomenys, kurių yra nemažai. Nurodytas tikslus sąskaitos numeris. Paaiškino, kad ieškovas turėjo dvi sąskaitas: vieną - Kauno filiale, kitą – Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje. Įgaliojime buvo nurodyta sąskaita, esanti Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje. Į banką ieškovas kreipėsi po gero pusmečio. Dėl pinigų išmokėjimo savo kaltės nemato, laiko, kad buvo išmokėta nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Taisyklės, kurios reglamentuoja sąskaitų aptarnavimą, klientų aptarnavimą, nenumato, kad banko darbuotojas privalo kreiptis į notarą, kuris išdavė įgaliojimą ir pasiteirauti, ar toks įgaliojimas yra išduotas. Iki 2011-01-01 tokio reikalavimo nebuvo. Nuo 2011-01-01 atsirado įgaliojimų registras, jis yra viešas, tame registre galima pasitikrinti, ar yra notaro išduotas įgaliojimas, ar jis galiojantis.. Bankas atmeta bet kokius kaltinimus, kad buvo nerūpestingas, kad neišsaugojo kliento pinigų. Niekas nėra apsaugotas nuo nusikalstamos veikos, reikia tirti ir nustatyti kaltus asmenis ir iš jų išsiieškoti padarytą žalą. Dėl palūkanų priteisimo paaiškino, kad ieškovo negalima laikyti verslininku, sutartis buvo sudaryta ne kaip su verslo atstovu, o su fiziniu asmeniu. Banko sąskaitos sutartyje nėra jokių duomenų, kad ieškovas verčiasi kokia tai veikla, jam verslininko statusas nėra taikomas. Tai, kad Tadžikistano Respublikoje užsiima verslu, jis tai daro pagal Tadžikistano Respublikos įstatymus. Lietuva nėra pasirašiusi sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, dėl investicijų skatinimo ir pan.

Trečiasis asmuo R. B. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad patikrino įgaliojimą, kuriame buvo visi reikalaujami rekvizitai, išrašė kasos išlaidų orderį, o pinigines lėšas išmokėjo kita banko darbuotoja. Gramatinių klaidų nesureikšmino, ieškovo vardas taip pat nekliuvo, nes tokiu vardu buvo atidaryta sąskaita banke 2006 m., taip pat buvo surašyta ir įgaliojime. Įgaliotinis pateikė visus reikalingus dokumentus, ji neprivalėjo susisiekti nei su notare, nei su ieškovu, nes joks teisės aktas to privalomai nenumato. Pats ieškovas kreipėsi į banką jau žinodamas, kad sąskaitoje nėra pinigų. Patvirtino, kad žinojo, jog ieškovo asmens duomenys yra pakeisti, dėl to banko sąskaitoje vardas kitaip nurodytas.

Trečiasis asmuo A. N. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę. Paaiškino, kad trečiasis asmuo G. H. prie kasos priėjo jau turėdamas kasos išlaidų orderį, ji savo pareigas atliko tinkamai, sutikrino duomenis, kurie atitiko, jokių įtarimų dėl įgaliotinio elgesio ar jo pateiktų dokumentų nekilo.

Trečiasis asmuo G. H. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimas negautas, jam yra paskelbta paieška.

Trečiųjų asmenų R. B. ir A. N. procesinė padėtis byloje pakeista iš liudytojų į trečiuosius asmenis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2006-06-27 tarp atsakovo AB Šiaulių banko ir A. F. (Furqatjon vardas neaiškus) buvo sudaryta banko sąskaitos sutartis Nr. 094-00256, ieškovui atidaryta banko sąskaita (43-44 b. l. 1 t.). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad klientas yra A. F., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) USD (45-52 b. l. t.1), t. y. kaip paaiškino atsakovo atstovė, banke jis turėjo dvi sąskaitas. Pats ieškovas nurodo, jog banke buvo jo vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ir buvo išmokėti pinigai.

Byloje nustatyta, jog 2010 m. gruodžio 30 d. į AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi trečiasis asmuo H. G., kuris pateikė banko darbuotojai įgaliojimą, dėl kurio tikrumo ji nesuabejojo ir buvo išmokėta 25 800 USD suma, buvusi ieškovo F. A. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke (6-7 b. l. t.1).

Tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovas nurodo, jog bankas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai, dėl ko ieškovui buvo padaryta žymi žala, jis neteko lėšų, laikytų banke. Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog jo kaltės nėra, nes pinigai buvo išmokėti pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuris atitiko visus reikalavimus, įgaliojimas nesukėlė jokių abejonių, o banko darbuotojos neprivalo tikrinti dokumente esančių gramatinių klaidų.

Byloje pateiktas Marijampolės AVPK NTS raštas, kuris įrodo, kad F. A. prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 64-1-00654-11 pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 , kuris yra atliekamas, o įtariamasis H. G. neapklaustas, nes paskelbta jo paieška (9 b. l. t.1).

Byloje esantis įgaliojimas formaliai atitiko įstatymo reikalavimus: nurodyta data, galiojimo terminas, Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės D. V. duomenys, jos parašas, antspaudas bei notarinio registro numeris, įgaliojimo apimtis - valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), antspaudas. Įgaliotinis H. G. turėjo iki 2011-04-04 galiojantį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, įgaliojime buvo nurodyta teisinga pavardė, gimimo data, paso duomenys, sąskaitos numeris, įgaliotinio duomenys, tačiau įgaliojime, banko sutartyje ir banko duomenų bazėje nuo 2010 m. skirtingai nurodomas ieškovo vardas (6,43-45 b. l. t.1).

Byloje pateiktas notarės D. V. raštas, kuriame ji informuoja, kad 2010-11-16 įgaliojimas, notarinio reg. Nr. 4462, patvirtintas nebuvo (10 b. l. t.1). Teisme apklausta liudytoja notarė D. V. patvirtino, kad 6-me bylos lape pateikto įgaliojimo Nr. 4462 ji netvirtino, tai ne jos parašas, „V“ raidė nepanaši, „D“ raidės nebėra, skiriasi diena, ne tokia datų seka notarinių veiksmų registre, antspaudas nebuvo dingęs. Patvirtino, kad jei įgalioja užsienietis, dalyvauja vertėjas, apie tai įrašoma įgaliojime, o Vytis viršuje - neprivalomas rekvizitas. Tuo registracijos numeriu 4462 buvo patvirtintas įgaliojimas J. S. ir tai atlikta kita data. Patvirtino, kad G. H. yra tvirtinusi įgaliojimus: 2010-12-29, 2010-12-08, 2010-10-27, 2010-09-27. Kadangi būna atvejų kai yra klastojami įgaliojimai, todėl pagal Notarų rūmų duomenis bankai nuo 2003-12-12 iki 2011 m., kai atsirado respublikinis įgaliojimų registras, turėjo įgaliojimų gavimo iš notarų principus ir pasiūlė bankams naudotis tuo savo praktiniame darbe.

Teismui po notarės apklausos ieškovo atstovo prašymu buvo priimti į bylą dokumentai, patvirtinantys liudytojos notarės patvirtintas aplinkybes dėl įgaliojimų suteikimo trečiajam asmeniui, kad įgaliojimas, patvirtinantis, jog notarinio reg. Nr. 4462, yra išduotas J. S. kitam asmeniui 2010-10-22 (19-24 b. l. t.2).

Iš byloje esančios medžiagos, liudytojos apklausos matyti, jog ji patvirtino, kad 2010-11-16 įgaliojimo, reg. Nr. 4462, F. A. vardu nebuvo išdavusi, nes tuo numeriu yra registruotas kitas įgaliojimas, todėl teismas sprendžia, kad 2010-11-16 įgaliojimas yra niekinis (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, jog AB Šiaulių banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių, galiojančių nuo 2010-03-15, 2.8. punktas numato banko pareigą apsaugant kliento interesus veikti budriai bei atidžiai ir kontroliuoti pateikiamus duomenis, ypač kai bankines operacijas kliento vardu atlieka atstovai, kad jeigu kliento vardu banko operaciją inicijuoja kliento įgaliotasis atstovas, bankas turi teisę susisiekti su klientu, siekiant gauti kliento patvirtinimą kliento įgaliotojo atstovo inicijuojamai operacijai, jeigu banko nuomone, toks patvirtinimas būtinas, norint apsaugoti kliento interesus (pvz. inicijuojamas didelės sumos lėšų pervedimas ir pan.). 3.6 punkte numatyta, kad bankas turi teisę kreiptis į kitus asmenis, taip pat ir į valstybės institucijas, su prašymu pateikti jų turimą informaciją apie bankui pateiktų dokumentų bei jų turinio tikrumą. Klientas sutinka, kad bankas kreiptųsi į kitus asmenis dėl bankui pateiktų įgaliojimų, kitų dokumentų ir juose nurodytos informacijos patikrinimo ir atsisako nuo pretenzijų bankui dėl kliento arba jo atstovų nurodymų įvykdymo iki aukščiau nurodytos informacijos gavimo (75-76 b. l. t. 1).

Priešingai nei teigia ieškovas, taisyklėse bankui yra numatyta teisė, o ne pareiga susisiekti su klientu ir/ar trečiaisiais asmenimis. Minėtų taisyklių 3.1 p. numatyta: jei bankui kyla pagrįstų abejonių dėl kliento pateiktų dokumentų tikrumo ar teisingumo, bankas turi nevykdyti kliento pateikiamų nurodymų ir/ar pareikalauti, kad bankas pateiktų papildomus dokumentus (76 b. l. t. 1). Taigi, visais atvejais bankas turi būti įsitikinęs dėl dokumento tikrumo ar teisingumo.

Šioje byloje situacija yra tokia, kad banko darbuotojos turėjo suabejoti pateikto įgaliojimo tikrumu dėl dviejų priežasčių: pirma ir esminė - įgaliojime ir banko sąskaitos išraše ieškovo vardas skiriasi. Įgaliojime jis parašytas ,,---tjon“, o banko sąskaitoje - ,,---tzhon“. Trečiasis asmuo R. B. dėl šio neatitikimo paaiškino, kad dėl vardo raidžių nesuabejojo, kadangi ieškovas, atidarydamas sąskaitą, bankui pateikė pasą Nr. 088897, kuriame vardas parašytas ,,---tjon“ kaip ir įgaliojime (80 b. l. t.2), tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismo posėdyje aiškino, kad po 2006 m. ieškovas banką informavo apie naujus asmens duomenis, dėl ko buvo pakeisti duomenys. Sąskaitos išrašas jau įrodo, jog ieškovas banke veikia nauju vardu ,,---tzhon“. Teismo nuomone, banko darbuotoja turėjo atkreipti dėmesį į šią svarbią aplinkybę, nes buvo pateiktas, kaip teigia atsakovas, notarės patvirtintas įgaliojimas, o notarai įgaliojimus tvirtina pagal galiojančius asmens dokumentus. Iš byloje esančio asmens dokumento matyti, jog ieškovo vardas nurodytas ,,---tzhon“, pasas išduotas 2009 m., jau po sutarties su banku sudarymo. Vertime į lietuvių kalbą vardas nurodytas ,,---džon“, įgaliojime - ,,---tjon“, banko sąskaitoje -,,---tzhon“. Kasos išlaidų orderį išrašė ,,---tzhon“ vardu, nors jis skyrėsi nuo įgaliojime nurodyto. Taigi, buvo aiškus ir matomas vardo neatitikimas įgaliojime bei banko sąskaitoje ir tai turėjo sukelti abejones dėl dokumento tikrumo.

Banko klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrųjų taisyklių 2.5 p. numato, kad bankas, saugodamas kliento interesus, turi teisę atsisakyti priimti iš kliento, banko nuomone, lengvai suklastojamus dokumentus, kuriuose nėra pakankamai duomenų asmens tapatybei nustatyti (75 b. l. t.1), o 2.7 p. numatyta, kad bankas priima tik tokius kliento atstovo įgalinimus patvirtinančius dokumentus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas klientas, kliento atstovas ir suteikiami įgaliojimai. Šiuo atveju neatitiko ieškovo vardas, nors kiti duomenys ir sutapo, tačiau pažeidžiant minėtas taisyklių nuostatas, bankas išmokėjo trečiajam asmeniui ieškovui priklausančią pinigų sumą, tokius atsakovo veiksmus teismas vertina kaip atliktus neatidžiai ir nerūpestingai, kas sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės (CK 6.246 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Byloje pateiktos įgaliojimų, kuriuos išduoda fiziniai asmenys, naudojimo banke taisyklės, kurių 5 p. yra išdėstyta, kas privalomai turi būti įgaliojime. Visi rekvizitai atitiko, išskyrus 5.1 p. – kur numatyta, kad turi būti įgaliotojas ir jo duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data (83 b. l. t. 2). Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. patvirtino, kad ieškovui pakeitus pasą, vardas buvo išverstas į ,,---tzhon“ ir tai banke buvo žinoma (80 b.l. t. 2). Kasos išlaidų orderyje, kurį išrašė 2010-12-30, taip pat nurodytas gavėjo vardas ,,---tzhon“ (7 b. l. t. 1). Vadovaudamasis minėtų taisyklių 25 p., bankas turėjo neaptarnauti trečiojo asmens G. H. (CPK 185 str.).

Kita priežastis, kuri nelaikytina esmine, bet šiuo atveju galėjo sukelti abejones įgaliojimo tikrumu, tai įgaliojime padarytos gramatinės klaidos. Taip teismas sprendžia atsižvelgdamas į tai, kad įgaliojimą pateikė Tadžikistano Respublikos pilietis, o tai jau galėjo sukelti abejones dėl įgaliojime esančių klaidų. Atsakovas trečiajam asmeniui H. G. ieškovui priklausančius pinigus išmokėjo pagal pateiktą įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog jis išduotas 2010-11-16. Jį išduoda F. A., gim.1977-09-29. Įgaliojime yra padarytos gramatinės klaidos: žodis ,,tūkstančiai“ nurodyta ,,u“ trumpoji ,,tukstančiai“, žodis ,,Tadžikijos“ parašytas mažąja raide ,,tadžikijos“, nurodyta, kad F. A., gyvenanti (ne gyvenantis), trumpinys ,,gyv.“ parašytas i trumpąja raide ,,giv“, prie įgaliotojo parašo nurodytas žodis ne ,,pavardė“, o ,,pavarde“. Atsakovo atstovė paaiškino, kad banko darbuotojos neprivalo tikrinti dokumente esančių klaidų, tą teigė ir tretieji asmenys A. N. ir R. B., su tuo teismas sutinka, tačiau su tuo, kad yra tiek padarytų gramatinių klaidų ir jos nesukėlė abejonių įgaliojimo tikrumu, teismas nesutinka ir vertina tą faktą kaip nepakankamai apdairų ir rūpestingą.

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad ban­kų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai, bankų veik­los stan­dar­tai įpa­rei­go­jo ban­ką bū­ti bud­riam, ati­džiam ir kon­tro­liuo­ti pa­tei­kia­mus duome­nis ati­da­rant nau­jas są­skai­tas, at­lie­kant ban­ki­nes ope­ra­ci­jas. Pa­rei­gos bū­ti bud­riam tiks­las – iš­aiš­kin­ti pa­žei­di­mus, ap­sau­go­ti klien­to, tre­čių­jų as­me­nų in­te­re­sus. Ban­kams ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas bū­ti budriems ati­tin­ka vi­suo­me­nės in­te­re­sus, t. y. jis už­tik­ri­na, kad ne­bū­tų ati­da­ro­mos są­skai­tos turint tiks­lą veng­ti mo­kė­ti mo­kes­čius, ki­tų as­me­nų var­du pa­si­sa­vin­ti tre­čių­jų as­me­nų lė­šas, kad bū­tų išveng­ta ne­sau­gu­mo ir ne­pa­ti­ki­mu­mo ban­kų veik­lo­je fak­tų. Tam pa­de­da ir ban­kų vyk­do­ma nau­jų są­skai­tų ati­da­ry­mo kon­tro­lė, ku­rios me­tu ban­kas tu­ri pa­tik­rin­ti as­mens ta­pa­tu­mą ir jo nu­ro­do­mos gy­ve­na­mo­sios vie­tos ad­re­so tei­sin­gu­mą. Pa­ti­kė­tų ban­kui pi­ni­gų ne­iš­sau­go­ji­mas ne­ati­tin­ka ban­kų veik­los prin­ci­pų ir stan­dar­tų, to­dėl bet ku­ri, net ir pa­ti leng­viau­sia kal­tės for­ma – ne­pa­kan­ka­mas atidumas, klai­da ir pan., le­mia šio subjek­to ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę. Kal­tės sam­pra­ta ci­vi­li­nės atsakomybės ins­ti­tu­te ski­ria­si nuo kal­tės sam­pra­tos bau­džia­mo­jo­je ir ad­mi­nist­ra­ci­nė­je tei­sė­je, nes civilinės at­sa­ko­my­bės funk­ci­ja yra kompen­sa­ci­nė (LAT 2000-12-13 nutartis Nr. 3k-3-1345).

Atsakovas teigia, kad pats ieškovas yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo, nes ieškovas po pusmečio atvyko į banką jau žinodamas, kad sąskaitoje pinigų nėra ir tai atsakovui kelia abejonių, iš kur jam tapo žinoma. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškovas, praradęs sutartį, neinformavo banko, todėl taikytina CK 6.253 str. 1 ir 5 d. Atsakovas ne­įro­dė, kad dėl pi­ni­gi­nių lė­šų pa­si­sa­vi­ni­mo kal­tas ar kuo nors prie šių veiks­mų yra pri­si­dė­jęs ieš­ko­vas, nes pats atsakovas elgėsi ne­rūpestingai ir neatidžiai, išmokėdamas pi­ni­gi­nes lė­šas iš ieš­ko­vo są­skai­tos trečiajam asmeniui ir ne­pa­kan­ka­mu ati­du­mu pa­leng­vi­no pa­si­sa­vin­ti pi­ni­gi­nes lė­šas.

Byloje buvo pateiktas ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog trečiasis asmuo G. H., atvykęs į banką, užtruko apie 10-15 min. (nors vaizdo įrašas nekokybiškas), per tą laiką galima buvo sutikrinti asmens duomenis, kitus dokumentus, bet iš vaizdo įrašo matyti, kad prie įgaliojimo tikrinimo darbuotoja sugaišo neilgai – apie 36-40 sekundžių, o po minutės jau ėjo atsišviesti įgaliojimo kopijos (99 b. l. 2 t.), tokį elgesį teismas laiko neatidžiu ir nerūpestingu.

Atsakovo nurodyti atsikirtimai, kad H. G. bankui buvo žinomas, AB Šiaulių banko Kauno filiale turėjo banko sąskaitą, banko paslaugomis naudojosi ne pirmą kartą, dėl jo patikimumo taip pat nebuvo jokių abejonių, todėl atsakovui nekėlė abejonių, laikytini teisiškai nereikšmingi, nes išmokant pinigus pagal įgaliojimą, šie banko atsikirtimai nelemia, o lemia įgaliojimo tikrumas, teisingumas.

Ieškovo argumentas, kad atsakovas turėjo pareigą susisiekti su notare dėl įgaliojimo tikrumo, nes nuo 2003 m. Lietuvos bankų asociacijos visuotinis susirinkimas, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, patvirtino informacijos apie notarų patvirtintus įgaliojimus gavimo iš notarų biurus principus ir pasiūlė bankams šia tvarka naudotis darbe, laikytinas nepagrįstu, nes atsakovas pateikė duomenis, kad tokia informacija banke negauta (100 b. l. t.2), be to iš pateiktos informacijos (24 b. l. t. 2) matyti, kad tai buvo rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio dokumentas. Šioje situacijoje kur kas svarbesnė buvo pareiga įsitikinti įgaliojimo tikrumu, pasinaudojant minėta teise, bet tai nebuvo padaryta.

Teisiškai nereikšmingais laikomi ieškovo argumentai, kad banko darbuotojai privalėjo atkreipti dėmesį ir tai, kad ieškovas nesinaudojo teise dėl piniginių lėšų valdymo ir disponavimo jomis per trečiuosius asmenis, į tai, kad klientas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, šalyje lankosi retai, kad įgaliojimo ribos yra labai plačios, nes tokia teise bet kada gali pasinaudoti bet kuris asmuo, o aplinkybė, kad ieškovas nėra Lietuvos gyventojas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tik suteikia teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitus asmenis. Ieškovas taip pat nurodo, jog parašas bankinei operacijai vykdyti pateiktame įgaliojime nuo tikrojo A. F. U. parašo skiriasi, tačiau vizualiai tą nustatyti sunku, nes sutartyje ieškovo parašas yra neaiškus, todėl šiuo motyvu kaltinti atsakovo nėra pagrindo.

Pagal Bankų įstatymą bankas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, jam, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam šia veikla, yra taikomi padidinti reikalavimai, siekiant apsaugoti kliento interesus (Bankų įstatymo 2, 47 str., Finansų įstaigų įstatymo 2 str.).

Teismas iš visų įrodymų visumos sprendžia, jog atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą, todėl 67786,92 Lt žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CK 6.245-6.249 str., CPK 178, 185 str.).

Pagal CK 6.924 str. ir 6.210 str. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas ir nurodo, kad ieškovas yra verslininkas ir vykdo individualią veiklą, ką patvirtina Tadžikistano Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimas, pateiktas su vertimu į lietuvių kalbą. Nurodo, jog priteistinų palūkanų suma yra lygi 6168,61 Lt (pagal 2010-12-30 USD ir LT kursą), skaičiuojant nuo 2010-12-30 (dienos, kai pinigai neteisėtai buvo išmokėti trečiajam asmeniui) iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas nesutinka ir su šiuo reikalavimu ir nurodo, jog ieškovas netinkamai aiškina CK 6.924 str., nes lėšos iš sąskaitos buvo nurašytos, nesant banko kaltės, o ieškovo pateiktas Tadžikijos Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimas nėra legalizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl neturėtų būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, atsakovas yra sudaręs sutartį su ieškovu - fiziniu asmeniu, o ne su verslininku, taigi teisės norma, numatanti pareigą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, neturi būti taikoma, todėl prašo jį atmesti.

Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, o ne su verslininku, kadangi tokių įrodymų byloje nėra, o pateiktas Tadžikistano Respublikos Vyriausybės Mokesčių komiteto liudijimas patvirtina, kad veikla vykdoma nuo 2010-03-06 (17 b. l. t.1). Sutartis su banku sudaryta 2006 m. Įrodymų, kad sutarties sudarymo metu ieškovas buvo verslininkas, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovas neteisėtai iš sąskaitos išmokėjo ieškovui priklausančias lėšas, taikytinas CK 6.924 str. ir priteistinos palūkanos, bet ne 6 proc., o 5 proc., kadangi nepateikti įrodymai, jog ieškovas sutartį sudarė kaip verslininkas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. palūkanos sudaro 4225,07, šioje dalyje ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 178, 185, CK 6.924 str. 210 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui 5 (penkių) procentų įstatymines palūkanas, kurios priteistinos už priteistą 67786,92 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-05-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 str. 4 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. Ieškovas patyrė 7324,07 Lt (2324,07 Lt žyminis mokestis ir 5000 Lt atstovavimo išlaidos). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1024,67 Lt (už kviestą liudytoją). Ieškovui priklausytų priteisti 7104,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui - 30,74 Lt. Kadangi abiems šalims priklauso jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 7073,60 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios laikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad bylos nagrinėjimui buvo rengiamasi paruošiamaisiais dokumentais, į tai, kad vyko keli teismo posėdžiai (CPK 93,98 str.). Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 48,40 Lt. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos 46,95 Lt valstybei, o iš ieškovo jos nepriteistinos, nes jų dalis neviršija CPK 96 str. 6 d. numatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos (CPK 88, 96 str. 3, 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko ieškovui A. F. U. 67786,92 Lt (šešiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus, 92 centus) žalos atlyginimo, 4225,07 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis litus, 7 centus) palūkanų, skaičiuojamų nuo 2010-12-30 iki 2012-04-05, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 67786,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7073,60 Lt (septynių tūkstančių septyniasdešimt trijų litų, 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB Šiaulių banko valstybei 46,95 Lt (keturiasdešimt šešis litu, 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.