- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-129/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- S. S., A. K., R. M.
- Nukentėjusysis
- D. R., N. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. (S. S.), A. K. (A. K.) ir R. M. (R. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo
S. S. nuteistas pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie šios bausmės pridėjus visą neatliktą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
A. K. nuteistas pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį, t. y. 1 metus, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, galutinė subendrina bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
R. M. nuteistas pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistųjų S. S., A. K. ir R. M. solidariai priteista 230 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. R. bei 40 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S., A. K. ir R. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, prievartavo turtą panaudodami fizinį smurtą. Šią nusikalstamą veiką jie padarė tokiomis aplinkybėmis.
A. K. ir R. M., būdami iš anksto susitarę su S. S., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, už galimybę prekiauti bulvėmis turgelyje, esančiame Vilniuje, Salininkų g., prie parduotuvės „Maxima“, 2009 m. balandžio 21 d., apie 11 val., privertė D. R. ir N. G. perduoti jiems 30 litų, vėliau S. S., pasinaudodamas priežastimi, kad D. R. pinigus už taip vadinamą „stogą“ padavė ne jam tiesiogiai, kartu su R. M. grasindamas smurtu ir panaudodamas fizinį smurtą prieš D. R., suduodamas jam po vieną smūgį kumščiu į krūtinę, pilvo sritį ir dešiniųjų apatinių šonkaulių sritį, o R. M. suduodamas kumščiu D. R. į nugarą, tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, privertė D. R. perduoti S. S. 200 litų. Vėliau A. K. ir R. M. priėjo prie N. G. ir, A. K. paėmus jai už abiejų rankų plaštakų, pareikalavo 20 litų už galimybę prekiauti bulvėmis Salininkų g. prie parduotuvės „Maxima“ esančiame turgelyje, o N. G. atsisakius duoti pinigų, R. M. trenkė vieną kartą atbula ranka jai per veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, ir pasakė, kad ji neklyktų ir kad ašaros nepadės bei pagrasino tuo, jog žino, kur ji gyvena bei į kurią mokyklą vaikšto jos vaikai, po to N. G. perdavė A. K. 20 litų.
Be to, S. S., A. K. ir R. M. 2009 m. gegužės 9 d., apie 11 val., Vilniuje, Salininkų g., prie parduotuvės „Maxima“ esančiame turgelyje, pareikalavo ir privertė D. R. bei N. G. perduoti jiems 20 litų kaip duoklę už galimybę prekiauti.
Be to, S. S. 2009 m. birželio 5 d., apie 11 val., Vilniuje, Salininkų g., prie parduotuvės „Maxima“ esančiame turgelyje, pareikalavo iš D. R. perduoti jam 50 litų kaip duoklę už galimybę prekiauti turgelyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties ir jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymus ir nurodydamas, kad jų parodymuose esantys nesutapimai nėra esminiai, buvo šališkas. Tokia teismo išvada dėl nukentėjusiųjų parodymų vertinimo yra neteisinga, nes nukentėjusiųjų parodymai iš esmės skiriasi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Abu nukentėjusieji apie 2009 m. balandžio 21 d. įvykio aplinkybes davė nevienodus parodymus. D. R. parodė, kad iš automobilio išlipo jis, A. K. ir R. M., į automobilį įsėdo gavę pinigus, o N. G. parodė, kad iš automobilio išlipo A. K. ir R. M., kurie, prieš sėsdami į automobilį, pro jo langą pinigus perdavė jam, nes jis tuo metu sėdėjo automobilyje. D. R. parodė, kad jis (S. S.) jį pakvietė pasikalbėti, o N. G. teigia, kad jis paėmė D. R. už pečių ir nusivedė. Nukentėjusieji skirtingai aiškina ir aplinkybes, susijusias su 2009 m. gegužės 9 d. įvykiu. D. R. parodė, kad tą dieną jis kartu su N. G. prekiavo bulvėmis, o apie 14 val. prie jo privažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi A4“ ir jis (S. S.) iš jo pareikalavo 30 Lt. Tuo tarpu N. G. parodė, kad tą dieną ryte ji prekiavo viena ir matė, kad apie 11 val. atvažiavo vyšninės spalvos automobilis ir jis pareikalavo iš D. R. 20 Lt. Mano, kad abu nukentėjusieji išsigalvojo įvykio aplinkybes, nes kyla klausimas, kaip vienoje ir toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu būdami kartu jie galėjo duoti skirtingus parodymus. Nukentėjusieji turėjo pagrindą jį apkalbėti, nes jie, būdami šeimos nariais, abu nenorėjo atiduoti jam skolos. Jų parodymų nenuoseklumas ir skirtingas aplinkybių aiškinimas rodo jų suinteresuotumą jį apkalbėti. Kad jie išsigalvojo įvykio aplinkybes patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu N. G. parodė, jog jis iš jos ir D. R. turtą prievartavo nuo 2004 m. gegužės mėn. Teisme paaiškėjus, kad tuos ketverius metus jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusieji pakeitė savo parodymus. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti yra tinkamas teismo procesas. Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymams, būti nešališkas ir nepriklausomas. Baudžiamajame procese teisme taip pat turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese. Tuo tarpu šios bylos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo tiriamos šališkai. Nukentėjusysis D. R. nurodė konkrečių automobilių markes, jų valstybinius numerius ir teigė, kad tuose automobiliuose, be jo ir kitų nuteistųjų, buvo ir vairuotojai, kuriuos jis gali atpažinti. Tačiau ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir teismas nepatenkino jo prašymo nustatyti ir apklausti tuos vairuotojus. Taip pat D. R. parodė, kad įvykio aplinkybes girdėjo ir matė asmuo vardu Aleksandras ir nurodė jo telefono numerį, tačiau nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas jo prašymu šios aplinkybės netyrė. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. K. ir R. M. priėjo prie N. G., A. K. suėmė jai už abiejų rankų plaštakų ir pareikalavo 20 Lt už galimybę turgelyje prekiauti bulvėmis. Jai atsisakius mokėti, R. M. trenkė vieną kartą atbula ranka jai per veidą, sukeldamas jai skausmą, ir dar pasakė, kad ji neklyktų, kad ašaros nepadės bei pagrasino tuo, kad žino, kur ji gyvena, į kurią mokyklą vaikšto jos vaikai, po to N. G. perdavė A. K. 20 Lt. Šie teismo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, šių aplinkybių nepatvirtino nei N. G., nei D. R., nei nuteistieji A. K. bei R. M.. Įrodymų, patvirtinančių, kad jis prieš nukentėjusiuosius būtų atlikęs kokius nors veiksmus, nėra. Teismas jį nuteisė ir už tai, kad jis 2009 m. birželio 5 d. pareikalavo iš D. R. perduoti jam 50 Lt duoklę už galimybę prekiauti turgelyje. Šis nusikalstamos veikos epizodas paremtas tik nukentėjusiojo D. R. išgalvotais parodymais. Iš bylos medžiagos matosi, kad iki šio D. R. išgalvoto įvykio nukentėjusysis jau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, policijai jau buvo žinomos jo apklausos metu nurodytos aplinkybės, tačiau D. R. nurodytas įvykis nebuvo fiksuotas jokiomis priemonėmis, taip pat ir techninėmis. Šis įvykis yra D. R. išgalvotas, jis pats nei įvykio vietoje, nei tuoj pat po įvykio nebuvo sulaikytas, reikalaujami pinigai nebuvo išimti. Policijos pareigūnai iškart po šio įvykio jo atžvilgiu nesiėmė jokių priemonių. Visų pirma, jis ginčija savo kaltės klausimą, tačiau nežino, kaip tai įvertins teismas, todėl pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės. Šiuo nuosprendžiu teismas jam už nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 2 d., paskyrė 5 m. laisvės atėmimo bausmę, o šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinęs su 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 7 metams. Tačiau 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, o taikant BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams. Todėl teismas, tokiu būdu subendrindamas jam bausmes, galutinę subendrintą bausmę galėjo paskirti tik laisvės atėmimą 5 metams ir 9 mėnesiams. Be to, skirdamas jam bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal nukentėjusiųjų parodymus jis nėra dalyvavęs visose kaltinime nurodytose nusikalstamose veikose ir jo kaltė neįrodyta dėl anksčiau išvardintų nusikalstamų veiksmų, kurie inkriminuoti A. K. ir R. M.. Prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti ir pašalinti kaltinimų dalį bei jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos epizodo 2009 m. birželio 5 d. ir dėl epizodo, kuriame A. K. ir R. M. pripažinti kaltais dėl nukentėjusiosios N. G. turto prievartavimo ir 20 Lt užvaldymo. Taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padarant nusikalstamą veiką jis nedalyvavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nevienodi, prieštaraujantys liudytojo parodymams, todėl nepašalinti prieštaravimai turėjo būti įvertinti jo naudai ir jo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme turėjo būti pripažintas neįrodytu. Abu nukentėjusieji teisme parodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. prie jų priėjo jis ir R. M., tačiau tokius jų parodymus paneigė liudytojas G. R., matęs šį įvykį. Liudytojas parodė, kad tą dieną iš pradžių privažiavo automobilis „Chrysler“, iš kurio išlipo S. S., kažką pakalbėjo su D. R. ir vėl išvažiavo. Tas automobilis po 10 min. vėl sugrįžo, iš jo išlipo ir prie nukentėjusiųjų priėjo du asmenys: S. S. ir dar vienas, stambesnis už S. S., kurio nėra teismo salėje. Iš tokių liudytojo parodymų darytina išvada, kad jis 2009 m. balandžio 21 d. prie nukentėjusiųjų nebuvo priėjęs ir nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Liudytojas, priešingai negu nukentėjusieji, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jo parodymais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo. Nuteistasis S. S. teisme taip pat patvirtino, kad prie nukentėjusiojo jis buvo priėjęs vienas. Nurodyto liudytojo parodymai nuosprendyje išdėstyti kitaip nei teisiamojo posėdžio protokole, todėl padarytos teismo išvados yra klaidingos ir neatitinka bylos aplinkybių. Jo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje 2009 m. gegužės 9 d. buvo įrodinėjamas tik nukentėjusiojo D. R., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir kartu su N. G. ne kartą jam išreiškė pyktį dėl jam nežinomų priežasčių, parodymais. Dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje 2009 m. gegužės 9 d. nėra jokių objektyvių įrodymų, nesurastas ir neapklaustas automobilį „Audi A4“ vairavęs asmuo, kuris galėtų patvirtinti, kad jis (A. K.) nusikaltime nedalyvavo, ir galėtų objektyviai papasakoti apie įvykį. Teisme buvo pareikšti nuteistųjų ir jų gynėjų prašymai nustatyti ir apklausti tą asmenį, bet teismas juos atmetė ir todėl byloje liko nenustatyta tiesa. Vien suinteresuoto nukentėjusiojo parodymų nepakanka padaryti kategorišką išvadą dėl jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Teismas jam taip pat nepagrįstai paskyrė bausmę, kuri ženkliai viršija BK 181 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Prašo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nenustačius pagrindo išteisinimui, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 181 str. 3 d. dėl turto prievartavimo, kuriame jis nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu per 6 mėnesius su juo buvo atlikti tik du procesiniai veiksmai, t. y. padarytos dvi akistatos su nukentėjusiaisiais D. R. ir N. G.. Akistatų metu abu nukentėjusieji jį be pagrindo apkaltino. Iki akistatos jis nukentėjusiųjų nepažinojo. Su liudytojais nebuvo darytos akistatos ir atpažinimai. Be to, liudytojai A. Ž. ir G. R. parodė, kad jo nusikaltimo vietoje nebuvo. Teisme taip buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Jis teisme nebuvo tinkamai apklaustas, niekas nenorėjo jo išklausyti, kai jis norėjo ką nors pasakyti. Prašo atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiųjų parodymai teisme buvo pakeisti, jie skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Iš pirmųjų parodymų aiškiai matosi, kad jie meluoja. Teismas nekreipė dėmesio į liudytojų G. R. ir A. Ž. teisme duotus parodymus, kur jie aiškiai parodė, kad jo (R. M.) ten nebuvo. Nebuvo iškviesti ir apklausti liudytojai, kurie irgi galėjo patvirtinti, kad jo ten nebuvo ir tuo metu jis negėrė, nors nukentėjusioji N. G. tvirtina, kad jis buvo girtas. Yra liudytojų, kurie gali patvirtinti, kad jis jau 1 metus laiko negeria. Yra pakankamai įrodymų, kurie gali patvirtinti, kad jis nekaltas, todėl prašo jį išteisinti ir perduoti bylą tirti iš naujo.
Teismo posėdyje nuteistasis S. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo S. S. apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti. Nuteistasis A. K. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir jį išteisinti. Jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, A. K. išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis R. M. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistąjį R. M. išteisinti. Prokuroras prašo nuteistųjų A. K. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Prie pagal BK 181 str. 2 d. S. S. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., pridėti 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 5 metams ir 9 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nukentėjusieji D. R. bei N. G. į teismo posėdį po pertraukos neatvyko ir baigiamų kalbų nepasakė.
Nuteistųjų S. S., A. K. ir R. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Iš bylos matosi, kad nuteistieji S. S., A. K. ir R. M. kaltais neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, dalyvavimą turto prievartavime jie ginčija ir savo apeliaciniuose skunduose. Tačiau jų parodymus ir versijas, o taip pat jų apeliacinių skundų argumentus paneigia kiti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išnagrinėti įrodymai: nukentėjusiųjų D. R., N. G., liudytojų S. R. ir A. Ž. parodymai, parodymų atpažinti protokolai, teismo medicinos specialisto išvada, taip pat papildomai išreikalauti duomenys apie nukentėjusiųjų nurodytus automobilius, kuriais nuteistieji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo atvykę į nusikaltimo įvykio vietą.
Nuteistasis S. S. teisme parodė, kad nukentėjusiųjų D. R. turto neprievartavo, mokėti pinigus už galimybę turguje prekiauti bulvėmis nereikalavo, nukentėjusiųjų nemušė ir jiems negrasino. Nuteistasis parodė, kad kitus du nuteistuosius A. K. ir R. M. pažįsta, su A. K. netgi mokėsi vienoje klasėje. Be to, jis daug metų pažįsta ir abu nukentėjusiuosius, žinojo, kad jie Salininkuose prie ,,Maxima“ parduotuvės esančioje aikštelėje pardavinėjo bulves. S. S. parodė, kad 2009 m. kovo mėn. pabaigoje paskolino D. R. 500 Lt, buvo sutarta, kad nukentėjusysis po mėnesio jam grąžins 550 Lt. Maždaug po mėnesio, tai galėjo būti būtent 2009 m. balandžio 21 d., jis nuėjo į aikštelę, kur D. R. su N. G. prekiavo bulvėmis, ir pasakė, kad nukentėjusysis grąžintų skolą, tačiau šis pasakė, kad pinigų neturi. Jis pasakė D. R., kad ieškotų pinigų kur nori, bet būtinai jam grąžintų. Maždaug po pusvalandžio D. R. grąžino jam 200 Lt ir pasakė, kad kitus pinigus grąžins vėliau. Šių įvykių metu jis prie nukentėjusiųjų buvo priėjęs vienas, A. K. ir R. M. su juo nebuvo. Jis pats D. R. nemušė ir jo sumušto nematė. Vėliau nei vienas, nei su A. K. ir R. M. iš nukentėjusiųjų pinigų irgi nereikalavo, jokio smurto nenaudojo. To nebuvo ir 2009 m. gegužės 9 d. Tik 2009 m. birželio 5 d. jis, vėl vienas, buvo priėjęs prie toje pačioje vietoje bulvėmis prekiavusių D. R. ir N. G., nieko iš jų nereikalavo, tik paprašė cigaretės, o kai nuo nukentėjusiųjų paėjo maždaug 5 metrus, jį sulaikė policija. Nuteistasis parodė, kad abu nukentėjusieji jį apkalba ir kaltina turto prievartavimu tik dėl D. R. negrąžintos skolos. S. S. parodė, kad jokio paskolos raštelio ar kitokių įrodymų, patvirtinančių pinigų paskolinimą D. R., jis neturi. Taip pat pripažino, kad apie tokią D. R. skolą jis pirmą kartą parodė tik teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistasis paaiškino, kad viso ikiteisminio tyrimo metu apie D. R. skolą nieko nesakė, nes to neprisiminė, be to, apie tai jo niekas ir neklausinėjo. S. S. taip pat parodė, kad D. R. namuose nėra buvęs, tik apytiksliai žino, kur šis gyvena. D. R. nurodytais automobiliais ,,Chrysler Sebring“ ir ,,Audi A4“ nevažinėjo, jais į aikštelę, kur prekiaudavo nukentėjusieji, jo niekas nevežė ir apie šiuos automobilius jis nieko nežino.
Kaltais irgi neprisipažinę nuteistieji A. K. ir R. M. parodė, kad ne tik nedalyvavo turto prievartavime, bet iš viso neturėjo jokių kontaktų su nukentėjusiaisiais. Nuteistasis A. K. teisme parodė, kad pažįsta ir S. S., ir R. M.. Aikštelėje, kurioje D. R. ir N. G. prekiaudavo bulvėmis, jis pats dažnai būdavęs, todėl iš matymo pažįsta ir abu nukentėjusiuosius. Tačiau jis niekada neprievartavo nukentėjusiųjų turto, apie 2009 m. balandžio 21 d. ir kitus kaltinime nurodomus įvykius nieko nežino. Apie nukentėjusiojo D. R. skolą S. S. irgi nieko nežinojo. Jam taip pat nieko nežinoma ir apie nukentėjusiųjų nurodomus automobilius ,,Chrysler“ bei ,,Audi A4“. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusieji jį specialiai apkalba ir mano, kad jie tai daro todėl, kad jis yra S. S. draugas. Tuo tarpu nuteistasis R. M. teisme įrodė, kad S. S. ir A. K. pažįsta apie 6-7 metus, tačiau iš viso nepažįsta abiejų nukentėjusiųjų. Jokiose nusikalstamose veikose jis nedalyvavo, apie turto prievartavimą ir net apie turgelį, kuriame prekiaudavo D. R. ir N. G., jis nieko nežino. Taip pat nežino ir to, kodėl nukentėjusieji duoda jį kaltinančius parodymus.
Nors visi trys nuteistieji dalyvavimą turto prievartavime kategoriškai neigia, jų parodymus paneigia kiti teisme išnagrinėti įrodymai, pirmiausia nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymai. Nukentėjusysis D. R. teisme parodė, kad nuteistuosius S. S. ir A. K. iš matymo pažįsta jau keletą metų kaip Salininkų gyventojus, nes tame rajone ir pats gyvena. Tuo tarpu nuteistąjį R. M. pirmą kartą pamatė 2009 m. balandžio 21 d. D. R. parodė, kad Salininkų g., prie parduotuvės ,,Maxima“ esančioje aikštelėje su savo sugyventine N. G. iš automobilio prekiaudavo bulvėmis. Pradėjo prekiauti maždaug prieš 6 metus. Tada ir susidūrė su S. S., kuris priėjęs pasakė, kad už prekybą bulvėmis jis jam kas mėnesį turi mokėti po 50 Lt. Nuo to laiko jis S. S. ir mokėdavo pinigus kiekvieną mėnesį, iš viso tai truko maždaug 4 metus. Kai S. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pas jį atvažiuodavo jo draugai, jiems jis dar duodavo ir bulvių, kurias tie draugai, sakydavo, kad nuveš S. S. tėvams. 2009 m. balandžio 21 d., apie 11 val., jis su N. G., kaip visada, prekiavo bulvėmis. Jis pamatė aikštelėje stovintį raudoną automobilį ,,Chrysler“, kuriame sėdėjo iš viso 6 asmenys, priekinėje keleivio vietoje matė sėdintį S. S.. Iš šio automobilio išlipo ,,Kysa“ (A. K.) ir dar vienas vaikinas, kuris prisistatė ,,Toliku“ (vėliau paaiškėjo, kad tai R. M.). Jie abu priėjo prie jo ir A. K. pareikalavo duoti 30 Lt. N. G. atsakė, kad pinigų neduos, nes duoklę jie moka S. S., bet tie vaikinai pasakė, kad S. S. automobilyje geria alų ir jeigu išlips iš automobilio, tai jiems bus blogai. Jis padavė 30 Lt R. M., šis juos perdavė A. K., o šis per automobilio langą tuos pinigus padavė S. S.. Tada automobilis ,,Chrysler“ apvažiavo ratą aplink aikštelę ir vėl sustojo prie jų. S. S. paklausė jo ,,kam jie dirba“, pasakė, kad prieš tai automobilyje nebuvo ir kad jam niekas jokių pinigų neperdavė. Dar po to pasakė, kad reikia eiti pasišnekėti. Iš automobilio paskui S. S. išlipo ir R. M.. Jie abu nusivedė jį už kiosko ir ten sumušė. S. S. sudavė į krūtinę, po to abu daužė į nugarą, o S. S. pasakė, kad jis turi sumokėti 200 Lt ir tam jam duodamos 5 minutės laiko. Nueinant R. M. dar sudavė jam į veidą. Neturėdamas tiek pinigų jis paskambino savo pažįstamam A. Ž., paprašė atvežti pinigų ir šis atvažiavo į aikštelę maždaug už pusvalandžio. Jis įsėdo į A. Ž. automobilį ir jam pasakė, kad netoliese ant kalniuko stovinčiame automobilyje sėdintys asmenys iš jo reikalauja 200 Lt. Netrukus iš to automobilio prie jų priėjo S. S. bei R. M., atidarė A. Ž. automobilio dureles ir pradėjo jį traukti, S. S. tempė jį už megztinio. A. Ž. davė jam 200 Lt, o jis tuos pinigus padavė S. S.. Tada abu nuteistieji grįžo į automobilį ,,Chrysler“ ir nuvažiavo. Kadangi buvo sumuštas, toliau pats bulvėmis neprekiavo, bet vėliau iš N. G. sužinojo, kad tą pačią dieną prie jos vėl buvo atvažiavę S. S., A. K. ir R. M.. S. S. liko stovėti toliau, o A. K. ir R. M. iš jos pareikalavo dar 20 Lt, pagrasino, kad jeigu neduos tiek, tai atims visus pinigus. N. G. davė jiems 20 Lt, o R. M. sudavė jai ranka į veidą. 2009 m. gegužės 9 d. prie jo ir N. G. į tą pačią aikštelę atvažiavo kitas automobilis, žalios spalvos ,,Audi A4“. Priekyje keleivio vietoje vėl sėdėjo S. S., o gale sėdėjo A. K. ir R. M.. S. S. pradėjo kalbėti, kad jis (D. R.) nori pakeisti ,,stogą“ ir pareikalavo 20 Lt. Jis padavė S. S. šią pinigų sumą, o šis pagrasino, kad jis nebandytų niekur skųstis. Iki tol jis kas mėnesį S. S. mokėdavo po 30 Lt per mėnesį, tačiau 2009 m. gegužės 26 d. prie jo priėjęs S. S. pasakė, kad nuo šiol jis privalės jam mokėti jau po 50 Lt kiekvieno mėnesio 5 d. Dar kartą atėjęs birželio 4 d. S. S. jam priminė, kad rytoj yra 5-a mėnesio diena ir kad jis turės ,,kažką“ duoti. Apie turto prievartavimą ir apie tai, kada turės mokėti S. S., jis jau buvo pranešęs policijai, ten jam davė pažymėtus pinigus. 2009 m. birželio 5 d. prie jo į aikštelę atėjo tik vienas S. S., tačiau priėjęs pinigų kažkodėl neprašė. Nukentėjusysis D. R. taip pat kategoriškai paneigė S. S. aiškinimus apie jo tariamą 500 Lt skolą ir parodė, kad S. S. nėra nieko skolingas. Nukentėjusiojo D. R. parodymus patvirtino ir iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes nurodė kita nukentėjusioji N. G.. Teisme ji parodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. ryte su D. R. atvyko į aikštelę prekiauti bulvėmis. Jau tada pastebėjo aikštelės šone stovintį automobilį ,,Chrysler“. Maždaug po valandos iš to automobilio išlipo ir prie jų priėjo A. K. ir R. M., kurie pasikvietė D. R. ir liepė jam duoti 30 Lt. Ji pati padavė D. R. tuos pinigus, šis juos padavė kažkuriam iš priėjusių nuteistųjų, o ji matė, kaip ,,Kysa“ (A. K.) tuos pinigus padavė kažkam, sėdinčiam automobilyje. Tada jau nurodytas automobilis ,,Chrysler“ apvažiavo aplink aikštelę, vėl sustojo prie jų, tada jiems buvo pasakyta, kad nežino, kam turi mokėti pinigus, o D. R. buvo liepta eiti pasiaiškinti. Ji suprato, kad jos sugyventinį vedasi sumušti, norėjo eiti kartu, bet jai neleido S. S.. R. M. ir S. S. nusivedė D. R. už mėsos kiosko, o iš ten jis sugrįžo sumuštas ir kruvinas. Ji sakė, kad reikia kviesti policiją, bet D. R. nesutiko, sakė, kad dėl to gali būti dar blogiau. Dar sakė, kad iš jo reikalauja sumokėti 200 Lt, o kadangi tiek pinigų jie neturėjo, D. R. paprašė, kad pinigų atvežtų pažįstamas A. Ž.. Šiam atvažiavus į aikštelę, D. R. įsėdo į A. Ž. automobilį. Netrukus į aikštelę atėjo S. S., ėmė tempti D. R. iš automobilio ir šis padavė S. S. 200 Lt. Tada nuteistieji išvažiavo, tačiau tą pačią dieną, kai D. R. jau nebuvo, į aikštelę vėl atvažiavo visi trys nuteistieji. S. S. šį kartą stovėjo toliau, o A. K. ir R. M. priėjo prie jos, A. K. liepė duoti dar 20 Lt, bet ji atsakė, kad neduos. A. K. tuo metu laikė ją už rankos, o R. M. ėmė grasinti, kad atims visus pinigus, sakė, kad žino, kur jie gyvena ir kokiu keliu jos vaikai eina į mokyklą. Jai ėmus verkti R. M. dar sudavė jai į veidą ir tada ji padavė A. K. 20 Lt. Tokiu būdu tą dieną ji su D. R. pinigus mokėjo net tris kartus: 30 Lt, 200 Lt ir 20 Lt. Po to visi trys nuteistieji į aikštelę atvažiavo 2009 m. gegužės 9 d. S. S. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, gale sėdėjo A. K. ir R. M., o automobilį vairavo jai nepažįstamas asmuo. S. S. jiems pasakė, kad jis tariamai nori keisti ,,stogą“, sakė, kad jeigu jis neklausys, tai sudaužys jų automobilį. Šį kartą ji davė S. S. 20 Lt. Dar vėliau į aikštelę buvo atėjęs vienas S. S. ir pasakė, kad jie turės mokėti po 50 Lt kiekvieno mėnesio 5 d. 2009 m. birželio 5 d. S. S. atėjo į aikštelę pasiimti pinigų, bet jų nepaėmė ir jį sulaikė policija. Nukentėjusioji N. G. taip pat parodė, kad nuteistieji elgėsi agresyviai ir įžūliai, o S. S. sakė, kad jis valdo Salininkus, aiškino, kad jis (S. S.) yra ,,stogas“ ir jie jam turi mokėti pinigus. Į aikštelę nuteistieji atvažiuodavo automobiliais ,,Chrysler“ ir ,,Audi“. Iš jos ir D. R. S. S. reikalaudavo pinigų ir jie jam mokėdavo maždaug 4 metus. Kai S. S. kažkiek laiko atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pinigus jam paimdavo jo draugai. Apie jokią 500 Lt skolą ji nieko nežino, D. R. nuteistajam S. S. nebuvo skolingas.
Visi trys nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymai prieštaringi, todėl teismas negalėjo jais remtis ir jų parodymais pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio. R. M. apeliaciniame skunde jokių konkrečių nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimų neišdėstė, o tik nurodė, kad D. R. ir N. G. parodymai yra pakeisti, o iš jų pirminių parodymų matyti, kad jie melagingi. A. K. apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad nukentėjusieji D. R. ir N. G. nevienodai parodė apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, tačiau konkrečių prieštaravimų irgi neišdėstė, o tik nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai apie 2009 m. balandžio 21 d. įvykius prieštarauja liudytojo G. R. parodymams. Tuo tarpu S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymuose esančius nesutapimus nepagrįstai įvertino kaip neesminius. Apeliantas nurodo, kad tie parodymų prieštaravimai esminiai, nes nukentėjusieji nevienodai nurodė ir 2009 m. balandžio 21 d., ir gegužės 9 d. įvykių aplinkybes, jų parodymuose yra prieštaravimų dėl kiekvieno kaltinamojo konkrečių veiksmų ir kitų aplinkybių. Skunde S. S. nurodo, kad tokie nesutapimai nukentėjusiųjų parodymuose patvirtina, kad tie parodymai išgalvoti, taip pat nurodo, kad paaiškėjus, jog jis (S. S.) iki nurodytų įvykių 4 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusieji teisme savo parodymus pakeitė.
Išdėstytus nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta. Apie liudytojų G. R. ir A. Ž. parodymus šiame nuosprendyje dar bus pasisakyta, tačiau apeliantų argumentai dėl esminių prieštaravimų nukentėjusiųjų parodymuose yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, tai matosi susipažinus su abiejų nukentėjusiųjų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusieji D. R. ir N. G. buvo apklausti papildomai, taip pat, siekiant pašalinti galimus jų parodymų prieštaravimus, buvo perskaityti visi jų anksčiau duoti parodymai. Iš jų matosi, kad nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios D. R. ir N. G. visas esmines turto prievartavimo aplinkybes nurodė nuosekliai ir vienodai, be to, iš karto po kaltinime nurodomų įvykių vykusių apklausų metu nuteistųjų padaryto nusikaltimo aplinkybes nukentėjusieji buvo nurodę netgi išsamiau ir tiksliau. Nukentėjusieji D. R. ir N. G. visų apklausų metu vienodai parodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. ryte atvažiavę į aikštelę automobiliu ,,Chrysler“, pirmieji iš jų pinigų pareikalavo A. K. ir R. M., kurie jiems paduotus 30 Lt perdavė automobilyje sėdėjusiam S. S.. Automobiliu apvažiavę aplink aikštelę, nuteistieji vėl sustojo prie jų, S. S. jiems pareiškė, kad jie pinigus sumokėjo ne jam asmeniškai, ir dėl tos priežasties liepė D. R. jam sumokėti 200 Lt. Nusivedę už kiosko, S. S. ir R. M. D. R. sumušė. Paskambinęs pažįstamam G. R., D. R. pasiskolino iš jo 200 Lt ir, matant nurodytam liudytojui, šiuos pinigus sumokėjo S. S.. Vėliau tą pačią dieną A. K. ir R. M. dar kartą pareikalavo pinigų iš N. G., R. M. sudavė jai ranka į veidą ir ši nuteistiesiems sumokėjo dar 20 Lt. Nukentėjusieji taip pat vienodai parodė apie tai, kaip automobiliu ,,Audi A4“ visi trys nuteistieji prie jų buvo atvažiavę 2009 m. gegužės 9 d. ir kaip tą dieną jie sumokėjo S. S. 20 Lt, taip pat apie tai, kaip S. S. dar vėliau buvo nurodęs nukentėjusiesiems jam mokėti po 50 Lt kiekvieno mėnesio 5-ą dieną ir kaip atėjo prie jų 2009 m. birželio 5 d., bet nepaėmęs pinigų buvo sulaikytas policijos. Visas šias aplinkybes nukentėjusieji D. R. ir N. G. dar kartą išsamiai išdėstė papildomai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Įvertinus tai, ką abu nukentėjusieji parodė visų jų apklausų metu, matosi, kad jokių esminių prieštaravimų jų parodymuose nėra. Todėl nuteistųjų A. K. ir R. M. apeliacinių skundų argumentai dėl tų parodymų prieštaringumo, taip pat dėl to, kad nukentėjusieji tariamai pakeitė savo parodymus teisme, visiškai neatitinka šios bylos duomenų. Nuteistojo S. S. skundo argumentus dėl išvardintų konkrečių nukentėjusiųjų parodymų nesutapimų kolegija irgi atmeta. Abu nukentėjusieji vienodai parodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. iš pradžių iš automobilio išlipo tik A. K. ir R. M., kurie iš nukentėjusiųjų išreikalavo 30 Lt, S. S. pretenzijas dėl ne jam asmeniškai sumokėtų pinigų pareiškė automobiliu ,,Chrysler“ jau apvažiavęs apie aikštelę ir sustojęs prie nukentėjusiųjų dar kartą. Taigi šioje dalyje nukentėjusiųjų parodymuose jokių prieštaravimų nėra. S. S. skunde nurodo, jog D. R. parodė, kad tą dieną gavę 30 Lt A. K. ir R. M. su pinigais įsėdo į automobilį, o N. G. parodė apie tai, kad matė, kaip dar prieš įsėdant į automobilį, kiti nuteistieji per langelį perdavė gautus pinigus jam, t. y. S. S.. D. R. parodė, kad jis (S. S.) pakvietė jį pasikalbėti, o N. G. parodė, kad jis nusivedė D. R. paėmęs jį už pečių. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusieji skirtingai nurodo ir 2009 m. gegužės 9 d. įvykių aplinkybes. D. R. parodė, kad tą dieną bulvėmis prekiavo kartu su N. G., o apie 14 val., atvažiavęs automobiliu ,,Audi A4“, jis (S. S.) pareikalavo iš jo 30 Lt. Tuo tarpu N. G. parodė, kad tą dieną ryte ji prekiavo viena, matė, kad apie 11 val. atvažiavo vyšninės spalvos automobilis ,,Audi A4“, ir iš jo išlipęs S. S. pareikalavo iš D. R. 20 Lt. Iš bylos matosi, kad apie dalį paminėtų parodymų prieštaravimų apeliantas skunde nurodo iš viso be jokio pagrindo. Apie 2009 m. gegužės 9 d. įvykius pirmą kartą apklaustas 2009 m. gegužės 14 d. nukentėjusysis D. R. parodė, kad tos dienos ryte į aikštelę prekiauti bulvėmis atvažiavo kartu su N. G., o vėliau iš automobilio išlipęs S. S. pareikalavo iš jo sumokėti 30 Lt. Jis sumokėjo S. S. ne 30 Lt, o 20 Lt ir tai matė N. G.. Tuo tarpu pati N. G., pirmą kartą apie šį įvykį apklausta 2009 m. gegužės 13 d., tikrai parodė, kad tą dieną, t. y. gegužės 9 d., iš ryto ji prekiavo bulvėmis viena, o apie 11 val. pamatė vyšninės spalvos automobiliu atvažiavusius visus tris nuteistuosius, matė, kaip S. S. pasikvietė D. R., pasakė, jog žino kad šis kreipėsi į policiją, kalbėjo agresyviai ir pareikalavo 20 Lt. Ji pati padavė pinigus D. R., o šis tuos pinigus atidavė S. S.. Iš šių parodymų matosi, kad nurodytą pinigų sumokėjimą S. S. patvirtino abu nukentėjusieji, jie abu tuo metu buvo aikštelėje ir vienodai nurodė pinigų perdavimo S. S. aplinkybes. Pirmosios apklausos metu D. R. netiksliai buvo nurodęs tik pinigų perdavimo laiką (apie 14 val.), tačiau toks nukentėjusiųjų parodymų nesutapimas tikrai nėra esminis. Tas pats pasakytina ir apie kai kuriuos kitus S. S. skunde nurodomus jų parodymų nesutapimus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, ar nusivedant D. R. už kiosko S. S. buvo paėmęs nukentėjusįjį už peties ar pečių, yra visiškai neesminiai, o kai kurių iš tų tariamų prieštaravimų iš viso nėra pagrindo laikyti nesutapimais. To, kad paėmę iš D. R. 30 Lt, A. K. ir R. M. ne iš karto įsėdo į automobilį ,,Chrysler“, o, kaip parodė N. G., prieš tai tuos pinigus per automobilio langelį perdavė S. S., D. R. tiesiog galėjo nematyti. Šiuo atveju abu nukentėjusieji parodė apie tai, ką jie patys matė ir ką prisiminė apklausų metu. Jau paminėti nežymūs nesutapimai D. R. ir N. G. parodymuose, kolegijos nuomone, tikrai nėra esminiai, tokią pačią išvadą teismas pagrįstai išdėstė ir skundžiamame nuosprendyje, todėl atmesti nukentėjusiųjų parodymų dėl šių priežasčių teismas tikrai neturėjo jokio pagrindo. Nuteistojo S. S. skundo argumentas apie tai, kad jau aptarti nežymūs nesutapimai parodymuose tariamai patvirtina, kad nukentėjusieji turėjo tikslą S. S. apkalbėti ir kad jų parodymai yra išgalvoti, kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad nežymūs nesutapimai parodymuose tikrai neleidžia manyti, kad nukentėjusieji, tarpusavyje susitarę, S. S. ir kitus nuteistuosius specialiai apkalba. Kaip tik priešingai, tie nesutapimai leidžia padaryti išvadą, kad nukentėjusieji apklausų metu kiekvienas stengėsi papasakoti būtent tas aplinkybes, kurias jie įsidėmėjo kiekvienas asmeniškai ir savo parodymų tarpusavyje specialiai nederino. Tai, kad keletą kartų apklaustų D. R. ir N. G. parodymuose yra nežymių nesutapimų, yra natūralu ir suprantama, tačiau tie nežymūs nesutapimai nekelia jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų parodymų apie esmines bylos aplinkybes. Dėl esminių bylos aplinkybių D. R. ir N. G. parodymuose jokių prieštaravimų nėra, jų parodymai ne tik sutampa, bet ir vieni kitus papildo, todėl teismas šiais parodymais visiškai pagrįstai pagrindė savo išvadas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. taip pat nurodo, kad prieštaravimai nukentėjusiųjų parodymuose paaiškinami jų noru jį apkalbėti dėl D. R. jam negrąžintos skolos. Taip pat nurodo, kad nukentėjusieji teisme pakeitė parodymus paaiškėjus, kad jis (S. S.) iki kaltinime nurodytų įvykių 4 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta. Apie tai, kad jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiųjų parodymuose nėra, jau buvo aptarta. Tačiau iš bylos matosi, kad tikrai esminiai prieštaravimai yra būtent paties nuteistojo S. S. parodymuose. Iš bylos matosi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu S. S., nors ir neprisipažinęs kaltu, apie jokią tariamą D. R. skolą jam nebuvo nieko parodęs ir apie tai nebuvo net užsiminęs. Pirmą kartą apie tai jis parodė tik bylą nagrinėjant teisme. Nors byloje nustatyta, kad S. S. su kitais nuteistaisiais buvo pažįstamas, o su A. K. bendravo ypač glaudžiai, nuteistieji A. K. ir R. M. apie kažkokias tariamas D. R. skolas S. S. nieko neparodė netgi teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu pats S. S. esminį savo parodymų pakeitimą paaiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose D. R. skolos jam pačiam tiesiog neprisiminė. Kolegijos nuomone, būtent šie S. S. paaiškinimai apie parodymų pakeitimo priežastis yra naivūs ir visiškai neįtikinantys. Kad D. R. buvo skolingas S. S., kategoriškai paneigė abu nukentėjusieji, be to, kad ši S. S. versija yra aiškiai išgalvota, matosi ir iš kitų bylos aplinkybių. S. S. už D. R. ženkliai jaunesnis, iki sulaikymo šioje byloje buvo jau keletą kartų teistas, nors nuteistasis nurodo, kad pažinojo D. R. iš matymo, pats nenurodo apie kokius nors juos siejančius ryšius. Nuteistasis teisme negalėjo nurodyti netgi D. R. gyvenamosios vietos, be to, pats pripažino, kad neturi nei tariamą skolą patvirtinančio paskolos raštelio, nei gali nurodyti kokių nors kitokių tą skolą galinčių patvirtinti duomenų.
Kolegijos nuomone, S. S. parodymus apie D. R. skolą jam pačiam, visiškai paneigia vien tik visuma jau išdėstytų aplinkybių. Be to iš bylos matosi, kad S. S. parodymus teisme ne tik pakeitė, bet ir, susipažinęs su byla, aiškiai juos priderino prie kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. Tik tuo galima paaiškinti jo parodymus, kad 500 Lt jis D. R. tariamai paskolino būtent 2009 m. kovo mėn., paskolino juos tik 1 mėnesiui, o susigrąžinti tos skolos atvyko pas D. R. būtent kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2009 m. balandžio 21 d. Visos šios aplinkybės aiškiai ir akivaizdžiai parodo, kad S. S. teisme išdėstyta versija yra išgalvota ir teismas ją pagrįstai atmetė, įvertinęs tai tik nuteistojo bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent siekimu palengvinti savo padėtį. Tuo tarpu S. S. skundo argumentas apie tai, kad iki kaltinime nurodytų įvykių jis 4 metus realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, neatitinka bylos aplinkybių ir tai paneigia bylos dokumentai. Nors S. S. anksčiau jau buvo keletą kartų teistas, byloje esančios pažymos rodo, kad atlikęs ankstesniais nuosprendžiais, taip pat ir pagal BK 180 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, S. S. iš pataisos namų buvo paleistas 2004 m. birželio 8 d. Po to buvo sulaikytas 2005 m. gruodžio 3 d., suimtas ir 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, o buvo paleistas iš pataisos namų lygtinai 2007 m. sausio 25 d. Po to jokių laisvės atėmimo bausmių S. S. daugiau neatlikinėjo. 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. dar kartą buvo nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, tačiau, taikant BK 75 str., šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Šioje byloje S. S. suimtas nebuvo, jau nurodytu paskutiniuoju nuosprendžiu iki jo įsiteisėjimo teismas S. S. paliko galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šie bylos duomenys paneigia nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad iki sulaikymo šioje byloje jis 4 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl nukentėjusiųjų parodymai, kad jis prievartavo jų turtą nuo 2004 m., yra melagingi. Byloje nustatyta, kad didesniąją nurodyto laikotarpio dalį S. S. buvo laisvėje. Nepagrįsti ir šio nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusieji, sužinoję apie tai, kad jis anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, teisme savo parodymus pakeitė. Nukentėjusieji D. R. bei N. G. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad S. S. jų turtą prievartavo ir jie jam mokėdavo pinigus už galimybę prekiauti daržovėmis jau keletą metų. Jau pirmųjų ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu D. R. ir N. G. vienodai parodė, kad vadinamąsias ,,duokles“ S. S. jie mokėjo maždaug nuo 2004 m. Teisme N. G. nurodė tokį patį turto prievartavimo laikotarpį ir papildomai parodė, kad kai S. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, už jį pinigus iš jų paimdavo S. S. draugai. D. R. parodė, kad su S. S. susipažino maždaug prieš šešis metus, nuteistasis už galimybę prekiauti išreikalavo iš jo 50 Lt ir taip prasidėjo jų pažintis. Kai S. S. atlikinėjo bausmę, duoklės pas jį atvažiuodavo S. S. draugai, jiems jis yra davęs dar ir bulvių, kurias tie asmenys turėjo nuvežti S. S. tėvams. Iš nukentėjusiųjų parodymų matosi, kad turto prievartavimo laikotarpį jie nurodo apytiksliai, D. R., iš pradžių parodęs, kad tai truko apie 4 metus, vėliau jau nurodė, kad tas laikotarpis galėjo būti ir apie 6 metai, tačiau tai paaiškinama tuo, kad procesas šioje byloje truko ilgai ir D. R. buvo apklausinėjamas kelių metų laikotarpyje. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ir dėl šios aplinkybės nukentėjusieji teisme pakeitė parodymus. Tai, kad jie nurodė papildomas aplinkybes apie jų turto prievartavime dalyvavusius ir kitus asmenis, kuriems mokėdavo ,,duoklę“ tada, kai S. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, vertinama ne parodymų pakeitimu, o tik jų papildymu. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį tai, kad nei S. S., nei A. K. ir R. M. jokių ankstesnių nusikalstamų veikų padarymu iki 2009 m. balandžio 21 d. šioje byloje nebuvo kaltinami ir nebuvo už tai nuteisti. Kita vertus, manyti, kad nukentėjusieji D. R. ir N. G. duoda melagingus parodymus apie jų turto prievartavimą ir iki kaltinime nurodytų įvykių, taip pat nėra jokio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymai neteisingi ir nuteistieji buvo jų apkalbėti. S. S. skunde nurodo, kad nukentėjusieji jį melagingai apkaltino dėl to, kad D. R. pats jam negrąžino 500 Lt skolos, tuo tarpu A. K. skunde nurodo, kad nukentėjusieji tiesiog tokiu budu išreiškė jo atžvilgiu savo pyktį, kurio priežastis jam nežinoma. Teisme jis parodė, kad buvo melagingai apkaltintas tik todėl, kad yra S. S. draugas. R. M. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad nukentėjusieji jį apkaltino be jokio pagrindo, jis jų iš viso nepažinojo. Šie nuteistųjų argumentai taip pat atmetami. Nuteistojo S. S. versija apie tariamą D. R. skolą buvo paneigta ir tai kolegija jau aptarė šiame nuosprendyje. A. K. versija, kad nukentėjusieji jį melagingi apkaltino tik todėl, kad jis yra S. S. draugas, taip pat visiškai neįtikinama. Neįtikėtina ir kad D. R. bei N. G. galėjo būti suinteresuoti be pagrindo apkaltinti nuteistąjį R. M., nes abu nukentėjusieji, kaip ir pats R. M., parodė, kad iki turto prievartavimo epizodo 2009 m. balandžio 21 d. jie iš viso nebuvo pažystami. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių nuteistieji, jų nuomone, galėjo būti melagingai apkaltinti, apeliantai nenurodė, jokių kitų tokią galimybę galinčių patvirtinti aplinkybių taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismas šią galimybę atmetė visiškai pagrįstai.
Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl to, kad nuosprendis grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymais, o kitų jų kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta, taip pat yra nepagrįsti. Jau buvo nurodyta apie tai, kad nuteistųjų dalyvavimą turto prievartavime patvirtina ir kiti teisme išnagrinėti įrodymai, tarp jų ir liudytojų G. R. bei A. Ž. parodymai.
Liudytojas G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nei vieno kaltinamojo nepažįsta, tačiau pažįsta nukentėjusiuosius D. R. ir N. G.. 2009 m. balandžio 21 d. ryte po darbo naktinėje pamainoje jis ėjo pro aikštelę, kurioje nukentėjusieji prekiavo bulvėmis ir sustojo su jais pasikalbėti. Netrukus privažiavo automobilis, atrodo, tai buvo ,,Chrysler“, jame sėdėjo 4-5 žmonės. Iš jo išlipo S. S., apie kažką pasikalbėjo su D. R., vėl įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Maždaug po 10 min. tas pats automobilis privažiavo vėl. Iš jo vėl išlipo S. S. ir dar vienas žmogus. Tarp teismo salėje esančių kaltinamųjų jis to asmens neatpažįsta, prisimena tik tai, kad jis už S. S. buvo stambesnis. Jie abu D. R. kažkur nusivedė, o kai šis po kelių minučių sugrįžo, matėsi, kad jis sumuštas, bėgo kraujas. D. R. parodė, kad vaikinai iš jo reikalavo pinigų už ,,stogą“, kad anksčiau mokėdavo po 30 Lt, o po to jam ,,kainą užkėlė“. Dar papasakojo, kad jam vaikinai paskyrė 100 ar 200 Lt ,,baudą“. Liudytojas parodė, kad po to jis nuėjo ir kas toje vietoje vyko toliau, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis S. S. atpažino. Iš bylos matosi, kad apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. R. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Tuomet jis papildomai buvo parodęs, kad privažiavęs ,,Chrysler“ automobilis buvo raudonos spalvos. Vis dėlto tos apklausos metu kai kurias aplinkybes G. R. buvo nurodęs kitaip. Jis buvo parodęs, kad pirmasis iš privažiavusio automobilio išlipo apie 25 metų amžiaus jaunuolis, kuris buvo vidutinio ūgio, šviesių plaukų, nežino, ar jį galėtų atpažinti. Būtent šis jaunuolis pirmasis išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėtis su D. R.. Po to įlipo atgal į automobilį, išvažiavo ir vėl grįžo. Šį kartą iš automobilio jau išlipo tas pats nurodytas jaunuolis ir dar vienas, kurio pravardė, kaip jam nurodė D. R., buvo ,,S.“. Abu jaunuoliai pakvietė D. R. pasikalbėti už automobilio. Jis pats tuo metu bendravo su kitais turgelyje buvusiais žmonėmis, o po to pamatė D. R. tupintį, jo nosis buvo kruvina. D. R. pasakė, kad jį sumušė ir iš jo reikalauja 200 Lt. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. R. buvo apklaustas išsamiau. Liudytojas parodė, kad nei su vienu iš nuteistųjų nėra pažįstamas, nukentėjusieji taip pat nėra jo draugai, juos pažįsta iš matymo kaip žmones, aikštelėje pardavinėjusius bulves. 2009 m. balandžio 21 d. ryte, apie 9 val., o gal kiek vėliau, jis po darbo naktinėje pamainoje ėjo pro tą aikštelę ir sustojo pakalbėti su ten buvusiu D. R.. Po kiek laiko atvažiavo automobilis, koks tiksliai, nežino, bet atrodo, kad raudonos spalvos ,,Chrysler“. Automobilyje sėdėjo 4 ar 5 žmonės, išlipo dviese, pasikvietė D. R. ir nusivedė jį už mašinos. Maždaug po 5 min. tie asmenys grįžo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Užėjęs už automobilio, jis pamatė atsitūpusį D. R., kuris buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. D. R. aiškino, kad taip vadinamas ,,stogas“ reikalavo iš jo pinigų. Perskaičius ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, liudytojas G. R. juos patvirtino ir nurodė, kad automobilis prie aikštelės tikrai galėjo būti atvažiavęs du kartus, tikslių aplinkybių jis jau neprisimena. Atsakydamas į papildomai užduotus klausimus liudytojas G. R. dar parodė, kad matė, kaip iš jau nurodyto automobilio išlipo dviese. S. S. ir dar vienas vyriškis, kurio jis neįsidėmėjo, bet prisimena, kad jis buvo labai trumpai kirptas ir ant galvos užsidėjęs kepurę. G. R. parodė, kad atpažįsta teismo salėje esantį nuteistąjį S. S., jis buvo vienas iš nurodytų iš automobilio išlipusių asmenų, jį jis atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu antrojo asmens neįsidėmėjo ir neatpažino, jam atrodė, kad tas asmuo buvo šviesių plaukų, bet taip atrodė todėl, kad buvo labai trumpai kirptas ir užsidėjęs kepurę su snapeliu. Kad tas antrasis asmuo galėjo būti kuris nors iš nuteistųjų šioje byloje, jis negali nei pavirtinti, nei paneigti. Atsakydamas į nuteistojo R. M. klausimą G. R. dar kartą pakartojo, kad jis nežino, ar šis nuteistasis galėjo būti tas jo matytas antrasis vyriškis. Kitas liudytojas A. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o nukentėjusieji D. R. ir N. G. yra jo draugai. 2009 m. balandžio 21 d. ryte jis buvo Kirtimuose. Jam paskambino D. R., paprašė greičiau atvažiuoti ir paskolinti jam 200 Lt. Jam nuvažiavus, D. R. įsėdo į jo automobilį ir pradėjo pasakoti, kad iš jo reikalauja pinigų, paminėjo S. pavardę. Sakė, kad pinigus turės mokėti už galimybę ramiai prekiauti. Netrukus prie jo automobilio priėjo S. S. ir dar vienas asmuo. S. S. atidarė automobilio dureles ir liepė D. R. išlipti. Šis spyriojosi, bet jis jį ištraukė. Jis padavė D. R. 200 Lt, o šis tuos pinigus padavė tiems asmenims. Liudytojas dar parodė, jog matė, kad D. R. sumuštas, sakė, kad jį sumušė S. S. su visa ,,chebra“. Kito asmens, buvusio su S. S., tarp teismo salėje esančių kaltinamųjų jis negali atpažinti, bet prisimena, kad tas asmuo, buvęs kartu su S. S., buvo stambesnis. Iš esmės tokius pačius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. Ž. parodė, kad gyvena Lazdijų rajone, o su D. R. ir N. G. pažįstamas, nes kažkada kartu prekiavo turguje, D. R. pažįsta apie 10 metų. 2009 m. balandžio 21 d. jis į Kirtimuose esančius sandėlius buvo krovininiu automobiliu atvežęs daržoves. Jis su D. R. jau iš anksto buvo susitarę, kad jis nuvažiuos pas jį į Salininkus. Jam dar būnant Kirtimuose, jam paskambino D. R., pasakė, kad iš jo reikalauja pinigų, paprašė pinigų paskolinti ir jam atvežti. Nuvažiavus į Salininkuose esančią aikštelę D. R. įsėdo į jo automobilį, matėsi, kad jis sumuštas, buvo apdraskytas jo veidas, sumušta nosis. Jiems sėdint jo automobilyje, priėjo S. S. ir dar vienas žmogus. S. S. atidarė dureles, pradėjo tampyti D. R. už kelnių ir liepė greičiau duoti pinigus. Jis padavė D. R. 200 Lt, o šis juos atidavė S. S., kuris tada su tuo kitu vyriškiu nuėjo. Dar iki šio įvykio D. R. jam buvo pasakojęs, kad iš jo reikalaujama pinigų ir kad jis kas mėnesį moka 30 Lt ,,duokles“. Tarp teismo salėje esančių asmenų jis atpažįsta S. S., o A. K. nepažįsta. Į nuteistojo R. M. klausimą liudytojas atsakė, kad antrojo su S. S. matyto vyriškio išvaizdos jis neprisimena.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad prieštaringus nukentėjusiųjų parodymus paneigė visiškai priešingi liudytojo G. R. parodymai, kurie paneigia jo dalyvavimą turto prievartavime, bet tie parodymai nuosprendyje išdėstyti ne taip, kaip jie užrašyti teisiamojo posėdžio protokole. Kad jis nedalyvavo turto prievartavime, patvirtina ne tik G. R., bet ir nuteistojo S. S. parodymai apie tai, kad 2009 m. balandžio 21 d. prie nukentėjusiųjų jis (S. S.) buvo priėjęs vienas. Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. R. nėra suinteresuotas bylos baigtimi, buvo įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, todėl teismas turėjo remtis būtent jo parodymais. Tuo tarpu nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog abu liudytojai G. R. ir A. Ž. teisme aiškiai parodė, kad jo nusikaltimo vietoje nebuvo. Šiuos abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus kolegija taip pat atmeta. Tai, kad S. S. parodė, jog prie nukentėjusiųjų buvo priėjęs jis vienas norėdamas susigrąžinti skolą, A. K. kaltės nepaneigia, nes S. S. versija jau buvo paneigta ir atmesta. Iš dalies galima sutikti tik su A. K. argumentu dėl to, kad skundžiamajame nuosprendyje liudytojo G. R. parodymai iš tikrųjų išdėstyti ne visai tiksliai. Nuosprendyje dėstant G. R. parodymus nurodoma, jog jis matė, kaip iš automobilio išlipo kaltinamieji, kažką pakalbėjo su D. R. ir vėl nuvažiavo. Po maždaug 10 min. iš automobilio išlipo tas pats jaunuolis ir dar vienas, t. y. S. S.. Apie tai, kad matė, kaip iš automobilio išlipo kaltinamieji, G. R. iš tikrųjų neparodė. Tačiau kiti nuteistojo A. K. argumentai apie tai, kad G. R. parodymai tariamai paneigia jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, yra nepagrįsti. Liudytojas G. R. papildomai buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o visi jo parodymai jau buvo išdėstyti šiame nuosprendyje. Vertinant šio liudytojo parodymus pirmiausia pažymėtina, kad prieštaringi yra ne nukentėjusiųjų, o būtent liudytojo G. R. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parodęs, kad 2009 m. balandžio 21 d. ryte prie aikštelės automobilį, lyg tai raudonos spalvos ,,Chrysler“, jis matė du kartus. Jis parodė, kad pirmą kartą iš jo buvo išlipęs vienas apie 25 metų amžiaus jaunuolis, o antrą kartą išlipo tas pats jaunuolis ir dar vienas asmuo, kurio pravardė yra ,,S.“. Tai reiškia, kad pirmosios apklausos metu liudytojas nurodė matęs S. S. išlipusį iš automobilio tik antrąjį kartą. Tuo tarpu teisme jis jau parodė, kad pirmąjį kartą iš automobilio išlipo S. S., pakalbėjo su D. R. ir vėl nuvažiavo. Automobiliui privažiavus antrą kartą, iš jo išlipo S. S. ir dar vienas stambesnis asmuo. Jie nusivedė D. R. ir šis buvo sumuštas. Taigi šioje dalyje išdėstyti G. R. parodymai skiriasi. Perskaičiuos šiuos parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, G. R. jų nepaneigė ir netgi patvirtino, nurodęs, kad šiuo metu įvykio aplinkybių jau tiksliai neprisimena, o anksčiau tai turbūt prisiminė geriau. Kita vertus, vertinant nurodytų dviejų apklausų metu duotus parodymus, iš jų matosi, kad liudytojas G. R. buvo apklaustas labai trumpai ir neišsamiai. Nors ir nurodęs, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojo duoti parodymai buvo išsamesni. Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad raudonos spalvos ,,Chrysler“ automobilį, privažiavusį prie aikštelės, jis matė tik vieną kartą. Taip pat parodė, kad iš to automobilio iš karto išlipo du asmenys, tarp kurių buvo S. S., o antrojo vyriškio jis neįsidėmėjo, matė tik kad jis labai trumpai kirptas ir ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. Bet kuriuo atveju papildomos apklausos metu paaiškėjo, kad visų matytų įvykio aplinkybių liudytojas G. R. šiuo metu tiksliai nurodyti jau negali, o prieštaravimų jo parodymuose pašalinti jau nėra galimybės. Taigi jo parodymai yra prieštaringi ir jie tikrai nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų, taip pat nepaneigia ir A. K. dalyvavimo turto prievartavime. Remiantis tuo, ką G. R. parodė paskutiniosios apklausos metu, netgi galima manyti, kad jis matė automobilį ,,Chrysler“, prie aikštelės privažiavusį tik antrą kartą, taip pat matė būtent antrą kartą išlipusį S. S. ir dar vieną asmenį. Tuo tarpu įvykio pradžios, kai S. S. buvo likęs automobilyje, o prie nukentėjusiųjų buvo priėję kiti nuteistieji, tarp jų ir A. K., liudytojas galėjo nematyti. Bet kuriuo atveju šio liudytojo parodymai nukentėjusiųjų parodymų apie A. K. dalyvavimą turto prievartavime nepaneigia. Tačiau šio liudytojo parodymai patvirtina kitus nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymus apie patį jų turto prievartavimo faktą, apie tai, kad 2009 m. balandžio 21 d. ryte pinigų reikalavę asmenys tikrai buvo atvažiavę raudonos spalvos ,,Chrysler“ automobiliu, o taip pat tai, kad iš to automobilio išlipo S. S., kartu su dar vienu asmeniu nusivedė D. R. į aikštelės kraštą ir ten jį sumušė. Tuo tarpu kito liudytojo A. Ž. parodymai šioje byloje buvo vienodi ir nuoseklūs. Šis liudytojas į aikštelę atvyko vėliau, įvykių pradžios nematė, todėl, nors jis nurodė, kad A. K. neatpažįsta, jo parodymai šio nuteistojo dalyvavimo turto prievartavime taip pat nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau A. Ž. parodymai visiškai patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad S. S. pareikalavo iš D. R. sumokėti jam 200 Lt ,,baudą“. A. Ž. patvirtino, kad D. R. sėdint jo automobilyje, priėjo S. S. ir dar vienas vyriškis, S. S. tempė D. R. iš automobilio, reikalavo pinigų, o po to paėmė iš nukentėjusiojo jam paduotus šio liudytojo paskolintus 200 Lt. Nuteistojo R. M. skundo argumentai, kad liudytojai G. R. ir A. Ž. aiškiai parodė, kad jo (R. M.) nusikaltimo vietoje nebuvo, taip pat visiškai nepagrįsti. Abu šie liudytojai parodė, kad su S. S. matė dar vieną asmenį, kurio atpažinti jie tiesiog negali. G. R. parodė, kad tas antras vyriškis kartu su S. S. nusivedė D. R. ir po to nukentėjusysis buvo sumuštas, tuo tarpu A. Ž. tą antrą vyriškį kartu su S. S. matė tada, kada nukentėjusysis padavė S. S. 200 Lt. Jau buvo nurodyta apie tai, kad atsakydami į konkrečius klausimus, ar tas matytas antrasis vyriškis galėjo būti nuteistasis R. M., liudytojai G. R. ir A. Ž. to negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad liudytojų G. R. ir A. Ž. parodymai tikrai nepaneigia nuoseklių ir vienodų nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymų, taip pat ir apie tai, kad 2009 m. balandžio 21 d. turto prievartavime dalyvavo visi trys nuteistieji. Liudytojas G. R. tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tuo tarpu liudytojas A. Ž. į aikštelę atvyko vėliau ir įvykių pradžios nematė iš viso. Tačiau tai, apie ką abu šie liudytojai parodė, iš tikrųjų tik patvirtina nuteistųjų parodymus apie tikrąsias įvykio aplinkybes. Teismo nustatytas turto prievartavimo aplinkybes patvirtina ir kiti išnagrinėti įrodymai. Savo parodymus nukentėjusieji D. R. ir N. G. patvirtino akistatų su nuteistaisiais metu, abu nukentėjusieji parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu atpažino A. K. ir R. M. (prisistačiusį ,,Toliku“) kaip asmenis, kartu su S. S. prievartavusius jų turtą. Kad šie nuteistieji, taip pat ir iš matymo seniai pažįstamas S. S., dalyvavo nusikaltimo padaryme, nukentėjusieji be jokių abejonių patvirtino ir teisiamuosiuose posėdžiuose. Tuo tarpu liudytojai G. R. ir A. Ž. atpažinimų pagal nuotraukas metu atpažino nuteistąjį S. S., kurį matė nusikaltimo vietoje jų nurodytomis aplinkybėmis. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad D. R. buvo nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir tokiu būdu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai 2009 m. balandžio 21 d.
Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ši byla buvo tiriama, o po to nagrinėjama teisme šališkai ir pažeidžiant proceso dalyvių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Nurodo, kad nebuvo ištirtos nukentėjusiojo D. R. nurodytos aplinkybės apie tai, kad įvykio aplinkybes matė ir girdėjo asmuo vardu Aleksandras, nors nukentėjusysis buvo nurodęs jo telefono numerį. Taip pat nebuvo iškviesti ir apklausti nukentėjusiojo D. R. matytų automobilių ,,Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Apie tai, kad nebuvo surasti ir apklausti nurodytus automobilius vairavę asmenys, savo apeliaciniuose skunduose nurodo ir nuteistieji R. M. bei A. K.. R. M. nurodo dar ir apie tai, kad yra įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra nekaltas. Su šiais apeliantų argumentais galima sutikti tik iš dalies. Nei S. S., nei kiti nuteistieji jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas šioje byloje buvo šališki, nepateikė, kolegija tokių duomenų taip pat nenustatė, todėl šie S. S. skundo argumentai yra atmetami. Byloje, kolegijos nuomone, nėra duomenų ir apie tai, kad bylą nagrinėjant teisme būtų pažeistas BPK 7 str. įtvirtintas rungimosi principas.
Nors nuteistasis R. M. skunde nurodo apie kaltę paneigiančius kažkokius teisme neišnagrinėtus įrodymus, tačiau tų įrodymų jis neišvardijo nei pačiame skunde, nei abiejų instancijų teismų posėdžiuose. Iš bylos matosi, kad jokių prašymų tirti tokius įrodymus R. M. nebuvo pareiškęs. Tiesa, apeliaciniame skunde jis nurodo, kad liudytojai galėtų patvirtinti tą aplinkybę, kad jis lygiai metus laiko nevartoja alkoholio ir tai paneigtų nukentėjusiosios N. G. parodymus apie tariamą jo girtumą. Prašymą apklausti tokius liudytojus R. M. pareiškė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau šis prašymas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas. Visų pirma, nuteistasis apie jo nurodytas aplinkybes prašė apklausti asmenis, tuo metu buvusius teismo posėdžių salėje, kita vertus, šį R. M. prašymą kolegija atmetė ir dėl to, kad jis nebuvo susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Tuo, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. M. nebuvo kaltinamas, teismas šios aplinkybės, o tuo pačiu ir šios nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės taip pat nenustatė.
Iš bylos matosi, kad ikiteisminiame tyrime 2009 m. birželio 3 d. vykusios apklausos metu nukentėjusysis D. R. tikrai buvo paminėjęs asmenį vardu Aleksandras ir buvo nurodęs jo telefono numerį. Šios apklausos metu D. R. buvo parodęs, kad jo pažįstamas Aleksandras girdėjo jo ir S. S. pokalbį, vykusį 2009 m. gegužės 26 d. To pokalbio metu S. S. jam pasakė, kad nuo šiol jis turės mokėti 50 Lt dydžio duoklę kiekvieno mėnesio 5 dieną. Asmuo vardu Aleksandras šioje byloje tikrai nebuvo nustatytas ir apklaustas, tačiau BPK reikalavimai ir nuteistojo S. S. teisės dėl to pažeistos nebuvo. Apie 2009 m. gegužės 26 d. įvykius kaltinimuose nuteistiesiems nieko nenurodoma, šis asmuo nebuvo įtrauktas į asmenų, kurie turi būti apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą. Be to, nors S. S. apie tai nurodo savo skunde, iš bylos matosi, kad nustatyti ir apklausti asmenį vardu Aleksandras neprašė nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas.
Nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kolegijos nuomone, yra pagrįsti tik toje dalyje, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu iš tikrųjų nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant nustatyti nukentėjusiojo D. R. nurodytus du automobilius ,,Chrysler“ ir ,,Audi A4“, kuriais, kaip parodė abu nukentėjusieji ir liudytojas G. R., nuteistieji buvo privažiavę prie nukentėjusiųjų atitinkamai 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. gegužės 9 d. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis D. R. nurodė ne tik nurodytų automobilių pavadinimus, bet ir spalvas, taip pat užsirašė jų numerius. Pirmosios ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu jis parodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. ryte nuteistieji į aikštelę, kur buvo prekiaujama bulvėmis, atvažiavo raudonos spalvos automobiliu ,,Crysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos apklausos metu jis parodė, kad 2009 m. gegužės 9 d. nuteistieji į tą pačią aikštelę atvažiavo tamsios spalvos automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme nukentėjusysis D. R. patikslino, kad automobilis ,,Audi A4“ buvo tamsiai žalios spalvos, taip pat parodė, kad abu nurodytus automobilius dažnai matydavo važinėjančius po Salininkus. Tuo tarpu visi nuteistieji šiuos nukentėjusiojo parodymus kategoriškai neigė ir aiškino, kad nurodytais automobiliais jie nevažinėjo, apie tuos automobilius ir jų savininkus jie nieko nežino. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, tenkinant nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus, kolegija atliko byloje papildomą įrodymų tyrimą.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia išreikalavo duomenis iš Valstybinės įmonės ,,Regitra“. Gauti dokumentai (t. 3, b. l. 224-226) patvirtino, kad nukentėjusiojo D. R. nurodyti automobiliai duomenų bazėje tikrai registruoti. Žalios spalvos automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 2006 m. kovo 21 d., jos savininkė G. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu raudonos spalvos automobilis ,,Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. lapkričio 21 d. buvo įregistruotas A. S., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu. Siekiant nustatyti, kam nurodyti automobiliai priklausė ir kas jais naudojosi kaltinime nurodytu laikotarpiu, buvo priimta nutartis įpareigoti atlikti papildomus tyrimo veiksmus prokurorą (t. 3, b. l. 271-274). Iš teismui pateiktos papildomos bylos medžiagos (t. 4, b. l. 1-22) matosi, kad automobilio ,,Chrysler Sebring“ savininkai dažnai keitėsi, paskutinė jos savininkė buvo V. M., kuri šiuo metu gyvena užsienyje ir jos apklausti nepavyko. Tačiau pagal policijos pažymas buvo nustatyta, kad automobiliu ,,Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio 4 d. buvo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio už automobilio vairavimą neblaiviam ir be vairuotojo pažymėjimo buvo nubaustas G. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ne tik jo savininkė G. K., bet ir jos sūnus V. K., abu gyvenantys Vilniaus rajone. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuodamas šį automobilį 2009 m. gegužės 7 d., greitį viršijo ir už tai buvo nubaustas bauda R. M., gim. 1978 m., t. y. nuteistasis šioje byloje asmuo. Nurodyti papildomi bylos duomenys buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Apklaustas liudytoju G. T. parodė, kad nei vieno nuteistojo nepažįsta, tačiau pripažino, kad jis tikrai naudojosi jau nurodytu automobiliu ,,Chrysler Sebring“, 2008 m. policija jį nubaudė už vairuojant šį automobilį padarytus KET pažeidimus. Tuo metu automobilis priklausė jo broliui, kuris dabar gyvena Kaliningrado srityje, jo adreso jis nežino. Jo žiniomis, brolis nurodytą automobilį kažkam pardavė. Liudytojas parodė, kad nurodytu automobiliu ,,Crysler“ 2009 m. į Salininkus atvažiavęs nebuvo, tačiau pro Salininkus dažnai pravažiuodavo, nes pats gyvena Šalčininkų r. Liudytoja G. K. parodė, kad žalios spalvos automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo maždaug 2005 m. Nuo to laiko šiuo automobiliu važinėdavo ji pati, taip pat važinėjo ir į Salininkus, konkrečiai, į ten esančią parduotuvę ,,Maxima“. 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesiais ji šiuo automobiliu irgi galėjo būti atvažiavusi prie šios parduotuvės. Be to, tuo pačiu automobiliu naudojosi ir jos sūnus V. K., kuris anksčiau dirbo Salininkuose ir šiuo automobiliu važinėdavo į darbą. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiųjų D. R. ir N. G., o taip pat nei vieno iš teismo salėje esančių nuteistųjų ji nepažįsta. Kaip nuteistasis R. M. galėjo būti nubaustas už tai, kad 2009 m. gegužės 7 d. viršijo greitį vairuodamas jos automobilį, ji negali paaiškinti. Apklaustas liudytoju V. K. irgi parodė, kad nuteistųjų nepažįsta ir jų netgi nėra anksčiau matęs. Tačiau jis parodė, kad motinos automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis tikrai naudodavosi, 2009 m. vasarą pats dirbo Salininkuose ir nurodytu automobiliu važinėdavo į darbą. Salininkuose šį automobilį palikdavo stovintį prie parduotuvės ,,Maxima“ esančioje aikštelėje. Jis pats automobilio niekam neskolindavo, to fakto, kad už greičio viršijimą vairuojant šį automobilį buvo nubaustas nuteistasis R. M., jis negali paaiškinti. Papildomai apklausti nuteistieji teisme parodė, kad apie nurodytus automobilius nieko nežino, o apklaustų liudytojų G. T., G. K. ir V. K. nepažįsta. Nuteistasis R. M. taip pat nurodė, kad dar 2006 m. iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl už greičio viršijimą vairuojant automobilį ,,Audi A4“ jis negalėjo būti nubaustas. Papildomai aiškinantis ir šią aplinkybę, iš Kelių policijos valdybos buvo išreikalauta, pridėta prie bylos ir ištirta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. F 230826 (t. 4, b. l. 64-67). Iš šios bylos dokumentų matosi, kad 2009 m. gegužės 7 d. R. M. vairavo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas juo po Vilniaus r. Juodšilių k. viršijo greitį. Už tai tą pačią dieną R. M. buvo surašytas ATP protokolas ir nutarimas, kuriuo R. M. pagal ATPK 124 str. 2 d. buvo paskirta 40 Lt bauda.
Teismo posėdyje nuteistajam pateikus susipažinti ATP administracinę bylą, jis dar kartą nurodė, kad šio automobilio nevairavo ir nubaustas nebuvo. Tačiau jis kategoriškai nepaneigė, kad šios bylos dokumentuose yra jo parašai ir jo ranka parašyti įrašai. Tokius šio nuteistojo aiškinimus kolegija atmeta, nes ATP protokole ir nutarime skirti nuobaudą yra būtent nuteistojo R. M. parašai, be to, būtent šio nuteistojo ranka parašytas įrašas apie tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo gailisi. Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose nurodyti pažeidėjo duomenys, taip pat ir jo asmens kodas, sutampa su R. M. duomenimis, todėl visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nurodytą automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 7 d., t. y. prieš dvi dienas iki kaltinime nurodyto 2009 m. gegužės 9 d. nusikalstamos veikos epizodo, vairavo ir už KET pažeidimą buvo nubaustas būtent nuteistasis R. M..
Vertinant tai, kas buvo nustatyta išnagrinėjus jau išdėstytus papildomus įrodymus, kolegijos nuomone, galima padaryti keletą išvadų. Liudytojai G. T., G. K. ir V. K. paneigė, kad pažįsta nuteistuosius, taip pat paneigė, kad jie skolino nuteistiesiems jau nurodytus automobilius arba kaltinime nurodytu laikotarpiu vežiojo nuteistuosius šiais automobiliais bei buvo juos atvežę į Salininkuose, prie parduotuvės ,,Maxima“ esančią aikštelę. Tačiau liudytojas G. T. nepaneigė, kad automobiliu ,,Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laikotarpiu galėjo važinėti pro Salininkus, o liudytojai G. K. ir V. K. netgi patvirtino, kad būtent 2009 m. pavasarį ir vasarą automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) važinėdavo į Salininkus, o ten šį automobilį palikdavo stovėti prie parduotuvės ,,Maxima“ ir šalia šios parduotuvės esančioje aikštelėje. Liudytojo G. T. ir ypač liudytojo V. K. parodymų patikimumas, konkrečiai, jų parodymai apie tai, kad jie iš viso nepažįsta nuteistųjų, kelia abejonių, tačiau daryti išvadą, kad būtent šie asmenys buvo atvežę nuteistuosius į nusikaltimo vietą 2009 m. balandžio 21 d. ir gegužės 9 d., nėra pagrindo. Nepaisant to, papildomi išnagrinėti įrodymai, kolegijos nuomone, ne paneigia, o kaip tik patvirtina nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymus. Buvo neabejotinai nustatyta, kad raudonos spalvos automobilis ,,Crysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žalios spalvos automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai yra registruoti, apklausti liudytojais jais naudojęsi asmenys kaltinime nurodytu laikotarpiu gyveno netoli Salininkų, važinėjo šiais automobiliais po Salininkus, o automobilis ,,Audi A4“ netgi buvo paliekamas stovėti aikštelėje, kurioje nukentėjusieji prekiavo bulvėmis. Visa tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, akivaizdu, kad nukentėjusysis D. R. tiksliai nurodė ne tik matytų automobilių pavadinimus, jų spalvą, bet ir jų valstybinius numerius. Dėl to nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad 2009 m. balandžio 21 d. ir 2009 m. gegužės 9 d. nuteistieji į aikštelę atvažiavo būtent nurodytais automobiliais. ATP bylos duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, kad automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 7 d. tikrai vairavo ir už KET pažeidimą buvo nubaustas nuteistasis šioje byloje R. M.. Ai patvirtina ne tik jo, bet ir kitų nuteistųjų kaltę, nes tai visiškai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad 2009 m. gegužės 9 d. visi trys nuteistieji jų turtą prievartavo atvažiavę būtent šiuo automobiliu.
Tai kas jau buvo išdėstyta šiame nuosprendyje, paneigia nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad jų kaltė grindžiama vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Kad visi trys nuteistieji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prievartavo turtą 2009 m. balandžio 21 d., patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti jau aptarti įrodymai: liudytojų parodymai, parodymų atpažinti protokolai ir teismo medicinos specialisto išvada. Kad nuteistieji prievartavo turtą 2009 m. gegužės 9 d., irgi patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai ir parodymų atpažinti protokolai, bet ir jau aptarti papildomi įrodymai, tarp jų ir ATP bylos duomenys, patvirtinantys, kad prieš dvi dienas iki šios nusikalstamos veikos epizodo nuteistasis R. M. pats vairavo automobilį ,,Audi A4“. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. dar nurodo apie tai, kad kaltinimai dėl jo nusikalstamos veikos epizodo 2009 m. birželio 5 d. grindžiami tik išgalvotais nukentėjusiojo D. R. parodymais. Tačiau jis įvykio vietoje arba iš karto po to nebuvo sulaikytas, reikalaujami pinigai pas jį nebuvo išimti, įvykis nebuvo fiksuojamas, o iš karto po to policija prieš jį nesiėmė jokių priemonių. Tokius apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta, nes jie ir nepagrįsti, ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Kad nuteistasis S. S. 2009 m. birželio 5 d. į aikštelę atvyko turėdamas tikslą paimti eilinę 50 Lt ,,duoklę“, patvirtina abiejų nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymai. Nukentėjusieji parodė, kad dar anksčiau S. S. D. R. buvo nurodęs, kad už galimybę prekiauti bulvėmis jis turi mokėti jau ne po 30, o po 50 Lt ir kad tuos pinigus turės sumokėti kiekvieno mėnesio 5 d. Be to, nukentėjusieji parodė, kad būtent 2009 m. birželio 5 d. S. S. atvyko pas juos į aikštelę, tačiau pinigų iš jų nepaėmė, bet buvo sulaikytas policijos. N. G. teisme parodė, kad šį kartą S. S. priėjęs tik paprašė cigaretės, o pinigų nepaėmė, jos nuomone, pamatęs jam galėjusį pasirodyti įtartinu autobusiuką. S. S. jau nueinant, jį sulaikė policijos pareigūnai. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais, kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, tas aplinkybes, kad tą dieną buvo atvykęs į aikštelę ir priėjęs nukentėjusiųjų, pripažino pats nuteistasis S. S.. Manyti, kad šis nuteistasis priėjo tik norėdamas pakalbėti su nukentėjusiaisiais apie orą ar kitus pašalinius reikalus, o ne atėjo pasiimti ,,duoklės“, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis šį kartą pinigų nepaėmė, tačiau tai paaiškinama tik tuo, kad S. S. galėjo įtarti, kad gali būti sulaikytas nusikaltimo vietoje. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad policija prieš jį nei tuo metu, nei iš karto po to nesiėmė jokių priemonių, aiškiai neatitinka bylos aplinkybių. Iš įtariamojo sulaikymo protokolo matosi, kad S. S. buvo sulaikytas 2009 m. birželio 5 d., 11¹⁵ val. Be to, teisme S. S. pats parodė, kad aikštelėje paprašė pas N. G. cigaretės, paėjo apie 5 metrus į šalį ir ten jį sulaikė policija. Taigi jis pats pripažino, kad iš karto buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.
Iš to, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad visų trijų nuteistųjų kaltė grindžiama ne abejonėmis ir prielaidomis, o jų dalyvavimą nusikaltimo padaryme neabejotinai patvirtina visuma teisme išnagrinėtų įrodymų. Be to, išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamą veiką nuteistieji padarė skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami jokio teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusiuosius perduoti savo turtą, reikalaudami mokėti pinigus už galimybę aikštelėje prekiauti bulvėmis, grasindami panaudoti ir panaudodami prieš nukentėjusiuosius smurtą. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. prašo jam iš kaltinimo pašalinti tą dalį, kurioje nurodoma apie kitų nuteistųjų A. K. ir R. M. nusikalstamus veiksmus panaudojant grasinimus ir fizinį smurtą prieš N. G. bei reikalaujant ir paimant iš jos 20 Lt. Šioje dalyje nuteistojo skundas taip pat nepagrįstas. Jau buvo nurodyta, kad teismas pripažino visus tris nuteistuosius kaltais prievartavus turtą veikiant bendrininkų grupe. Šiuo atveju nuteistieji veikė susitarę prievartauti nukentėjusiųjų turtą, jų tyčia apėmė visą nusikalstamą veiką, aprašytą nuosprendžio nustatomojoje dalyje, todėl jie visi turi atsakyti už tą pačią bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina dar ir tai, kad turto prievartavimo sudėtis yra formali ir šis nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai grasinant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą. Todėl šioje byloje nusikaltimas buvo baigtas jau nuo to momento, kai iš nukentėjusiųjų pirmą kartą buvo pareikalauta perduoti pinigus 2009 m. balandžio 21 d. Kaltinime nuteistųjų padarytas turto prievartavimas aprašytas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl atskiri šios nusikalstamos veikos epizodai atskirai nebuvo kvalifikuojami, o kvalifikuota viena kaltinime nurodytu laikotarpiu padaryta nusikalstama veika. Kadangi prievartaujant turtą prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas, nuteistųjų S. S., A. K. ir R. M. nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d.
Apeliaciniuose skunduose nuteistųjų išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu padarytų BPK pažeidimų taip pat nepagrįsti. Dalis šių argumentų, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo šališkumo ir rungimosi principo (BPK 7 str.) pažeidimų šiame nuosprendyje jau buvo aptarti ir atmesti. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK pažeidimai buvo padaryti tuo, kad buvo tik jo ir nukentėjusiųjų akistatos, o tarp jo ir liudytojų nebuvo nei akistatų, nei parodymų atpažinti. Nurodydamas apie procesinius pažeidimus teisme, apeliantas nurodo, kad teismas jo tinkamai neapklausė, teismas ir prokuroras nenorėjo jo išklausyti. Visi šie skundo argumentai irgi nepagrįsti. Kokie tyrimo veiksmai turi būti atliekami ikiteisminio tyrimo metu, sprendžia tyrėjas ir prokuroras. Be to, iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. M. atpažinti pagal jo nuotrauką buvo parodytas ne tik nukentėjusiesiems, bet ir liudytojui G. R.. G. R. A. M. neatpažino, o kitas liudytojas A. Ž. apklausos metu irgi parodė, kad kito, su S. S. matyto asmens, išvaizdos jis neprisimena. Liudytojams nurodžius, kad jie R. M. atpažinti negali, nebuvo jokio pagrindo ir daryti šių liudytojų ir įtariamojo akistatų. Teisiamųjų posėdžių protokolai paneigia ir nuteistojo R. M. teiginius, kad teisme jis nebuvo tinkamai apklaustas. Iš bylos matosi, kad teisme R. M. buvo apklaustas, turėjo galimybę duoti parodymus ir šia savo teise pasinaudojo, todėl BPK 22 str. ir 272 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Šioje dalyje dar kartą pažymėtina, kad nors nuteistasis R. M. ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde nurodė apie kažkokius jo kaltę galinčius paneigti įrodymus, prašymų tirti kokius nors konkrečius įrodymus jis taip ir nepareiškė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija aiškinosi apeliaciniuose skunduose nuteistųjų nurodomas bylos aplinkybes, išnagrinėjo papildomus įrodymus, tačiau tie įrodymai nepaneigė, o tik dar kartą patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Nuteistasis S. S. skunde dar nurodo, kad teismas buvo šališkas vertindamas įrodymus, konkrečiai, nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymus. Tai, kad apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino išnagrinėtus įrodymus, negali būti pagrindu teismą laikyti šališku, tuo tarpu jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl teismo nešališkumo, nuteistieji nenurodė. Jokių kitų BPK pažeidimų, o juo labiau esminių, kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.
Nuteistieji S. S. ir A. K. apeliaciniuose skunduose prašo ne tik juos išteisinti, bet nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis, prašo jas sušvelninti. Nors nuteistasis R. M. skunde prašo jį išteisinti, ginčydamas visą jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, tuo pačiu jis nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl bausmės paskyrimo. Nuteistųjų S. S., A. K. ir R. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtų bausmių ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 64 str.).
BK 181 str. 2 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu visiems nuteistiesiems pagal BK 181 str. 2 d. teismas paskyrė vienodo dydžio sankcijos vidurkį viršijančias bausmes, tačiau sprendimo skirti būtent tokio dydžio bausmes, kolegijos nuomone, tinkamai nemotyvavo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių ne tik S. S., A. K. ir R. M. atsakomybę lengvinančių, bet ir jokių jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistieji buvo kaltinami pagal BK 181 str. 3 d. tuo, kad jie prievartavo turtą dalyvaudami organizuotoje grupėje, tai įstatyme numatyta kaip nusikaltimo požymis, todėl kaltinamajame akte ši aplinkybė kaip sunkinanti kaltinamųjų atsakomybę aplinkybė nebuvo nurodyta. Teismas nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo į BK 181 str. 2 d. konstatavęs, kad nuteistieji turto prievartavimą padarė veikdami tik bendrininkų grupe. Tačiau to nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) nepripažino. Skirdamas bausmes teismas nuosprendyje nurodė apie tai, kad padarytas nusikaltimas yra vienas iš pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei, atsižvelgė į nuteistųjų tyčinę kaltės formą ir jų savanaudiškus tikslus, taip pat į tai, kad visi trys nuteistieji buvo aktyvūs padarant nusikaltimą, visi jie iš ankstesnių teistumų nepadarė jokių išvadų, buvo bausti administracine tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad visiems nuteistiesiems turi būti skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Kolegijos nuomone, skiriant nuteistiesiems bausmes, teismas neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Kvalifikuotas turto prievartavimas, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 181 str. 2 d., iš tikrųjų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį parodo ne vien tik pati baudžiamojo įstatymo sankcija, bet ir konkrečios to nusikaltimo padarymo aplinkybės. Tai, kad nuteistieji nusikaltimą padarė tyčia ir dėl savanaudiškų tikslų, šiuo atveju tikrai neparodo padidinto nusikaltimo pavojingumo, nes turto prievartavimas visada gali būti padarytas tik tyčia, o pagrindinis tokio nusikaltimo motyvas kaip tik ir yra savanaudiškos paskatos. Vertinant šioje byloje nustatytas turto prievartavimo aplinkybes, kolegijos nuomone, teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes, t. y į tai, kad nors nuteistieji veikė įžūliai, o jų nusikalstama veika buvo tęstinė ir truko tam tikrą laikotarpį, tačiau reikalaujamos iš nukentėjusiųjų pinigų sumos buvo nedidelės, nukentėjusiesiems, prieš juos panaudojus fizinį smurtą, jokia ženklesnė žala jų sveikatai nebuvo padaryta. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo ne padidintą, o kaip tik mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, lyginant šią veiką su kitais tipiniais turto prievartavimo atvejais. Iš bylos matosi, kad nuteistieji S. S. ir A. K. anksčiau teisti už kitus tyčinius nusikaltimus, o turto prievartavimą padarė ne tik neišnykus ankstesniems teistumams, bet ir būdami dar neatlikę ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Tai jų asmenybes iš tikrųjų apibūdina neigiamai. Tačiau paskirdamas visiems nuteistiesiems vienodo dydžio bausmes, teismas, kolegijos nuomone, neatsižvelgė į skirtingą nuteistųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme ir tokiu būdu nesilaikė BK 54 str. 2 d. 6 p. bei 58 str. 1 d. reikalavimų. Teismas pagrįstai pripažino visus nuteistuosius nusikaltimo vykdytojais, galima sutikti ir su išvada, kad visų jų dalyvavimas nusikaltime buvo aktyvus, tačiau nuteistųjų vaidmuo ir dalyvavimo nusikaltime pobūdis buvo skirtingi. Pačių nukentėjusiųjų D. R. ir N. G. parodymais buvo nustatyta, kad aktyviausias jų turto prievartavime dalyvavęs asmuo buvo nuteistasis S. S.. Jis ne tik reikalavo iš jų pinigų ir panaudojo prieš juos fizinį smurtą, tačiau būtent jis nustatinėjo reikalaujamų piniginių ,,duoklių“ dydį, pokalbių su nukentėjusiaisiais metu aiškino, kad būtent jis yra jų ,,stogas“ ir kad būtent nuo jo priklausys, ar nukentėjusieji galės prekiauti Salininkuose. Taigi pačių nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad nuteistojo S. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis ir dominuojantis. Dėl to S. S. pagal BK 181 str. 2 d. paskirta bausmė negali būti laikoma per griežta.
Tuo tarpu nuteistasis A. K., nors taip pat buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, jo vaidmuo, lyginant su S. S., nusikaltimo padaryme buvo ir mažiau aktyvus, ir mažiau pavojingas. Skirtingai negu kiti nuteistieji, šis nuteistasis nesudavė nukentėjusiajam smūgių, o pats teismas nustatė, kad prievartaujant turtą jis tik buvo paėmęs nukentėjusiajai N. G. už rankų. Įvertinant šias aplinkybes, A. K. paskirtą tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę kaip nuteistajam S. S. kolegija laiko aiškiai per griežta ir šią bausmę yra pagrindas švelninti. Tokia pati išvada daroma ir dėl nuteistajam R. M. paskirtos bausmės. Šis nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš abu nukentėjusiuosius, tačiau jo vaidmuo nusikaltimo padaryme, lyginant su nuteistojo S. S., taip pat buvo ne toks aktyvus, R. M., nors ir būdamas nusikaltimo bendravykdytoju, dalyvavo nusikalstamoje veikoje, kurią suplanavo ir kurios iniciatoriumi buvo S. S.. Nuosprendyje teismas taip pat padarė neteisingas išvadas apie R. M. ankstesnius teistumus. Iš bylos matosi, kad R. M. anksčiau tikrai buvo du kartus teistas, tačiau abu kartus bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir abu šie nuteistojo teistumai jau buvo išnykę. Apie tai nurodyta paties skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, todėl vėlesnė teismo išvada, kad R. M. iš ankstesnių teistumų nepadarė jokių išvadų, neatitinka bylos aplinkybių. Įvertinant R. M. vaidmenį nusikaltimo padaryme, o taip pat tai, kad jis vienintelis iš nuteistųjų nusikalto jau išnykus ankstesniems teistumams, jam paskirtą bausmę kolegija irgi laiko aiškiai per griežta, todėl ši bausmė taip pat turi būti švelninama.
Nuosprendis keičiamas ir dėl nuteistiesiems S. S. bei A. K. neteisingai paskirtų galutinių subendrintų bausmių. S. S. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta ne 2 metų, o tik 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl net ir pridėjus visą neatliktą bausmę, teismas jam negalėjo paskirti didesnės negu 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos matosi, kad, vadovaujantis BK 64 str. 2 d., prie S. S. pagal 181 str. 2 d. paskirtos bausmės teismas pridėjo visą 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskyrė laisvės atėmimą 7 metams. Tačiau iš prie bylos pridėto Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžio matosi, kad S. S. pagal BK 189 str. 1 d. buvo nuteistas ne 2 metų, o tik 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 str., šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Akivaizdu, kad teismas dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės suklydo, todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir bausmė S. S. švelninama jau vien tik dėl šios priežasties. Tačiau teismas, skirdamas S. S. galutinę subendrintą bausmę, kolegijos nuomone, dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pridėdamas visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę (BK 64 str. 2 d.) Iš jau nurodyto ankstesnio 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžio matosi, kad juo S. S. buvo nuteistas pagal BK 189 str. 1 d., t. y. už nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, ši nusikalstama veika nuo kvalifikuoto turto prievartavimo labai skiriasi ne tik pagal pavojingumą, bet ir pagal pobūdį. Įvertinant šias aplinkybes, nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, o galutinė subendrinta bausmė S. S. skiriama vadovaujantis ne BK 64 str. 2 d., o BK 64 str. 3 d., t. y. prie naujai nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant tik dalį neatliktos bausmės dalies. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. teismas galutinę subendrintą bausmę paskyrė vadovaujantis BK 64 str. 3 d., tačiau pridėdamas dalį Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. paskirtos subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirdamas galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas A. K. faktiškai pridėjo didžiąją neatliktos bausmės dalį. Jau buvo nurodyta, kad A. K. ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas 2006 m. birželio 1 d., tuo nuosprendžiu, taikant BK 75 str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Tai reiškia, kad turto prievartavimą A. K. padarė iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo likus vos mėnesiui ir keletui dienų laikui. Įvertinant ir šią aplinkybę, kolegija nuosprendį A. K. atžvilgiu irgi keičia. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiam nuteistajam pridedama mažesnė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis.
Vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems S. S., A. K. ir R. M. paskirtų bausmių pakeisti.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., nuteistajam S. S. prie Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2 d. paskirtos bausmės laisvės atėmimo 5 metams pridėti dalį, t. y. 3 mėnesius, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam S. S. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Nuteistajam A. K. pagal BK 181 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį, t. y. 6 mėnesius, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendį, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. K. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Nuteistajam R. M. pagal BK 181 str. 2 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.