Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. P., jos atstovui advokatui M. Martinaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau baustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. P. surašytas dėl to, kad 2016-01-16, apie 01.30 val., Ž. P., Dariaus ir Girėno g., Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Lexus GS 350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,7 promilės alkoholio). Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad automobilį vairavo blaivi. 2016-01-16, naktį, vežė draugę D. B. namo. Važiavo Klaipėdos gatve, prie parduotuvės „Iki“ stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnai ją prisivijo Dariaus ir Girėno gatvėje, sustabdė. Pareigūnas A. B. paprašė dokumentų ir juos paėmęs nuėjo į tarnybinį automobilį. Tai užtruko apie 7-10 minučių. Ji tuo laikotarpiu parūkė, pamatė pareinantį pareigūną, tai pasipurškė burnos gaivikliu 1-2 kartus. Priėjęs pareigūnas liepė pūsti į alkotesterį, alkotesterio matuokliu nustatė 1,7 promilės neblaivumą. Po pasipurškimo burnos gaivikliu buvo praėjusios apie 3 minutės. Pareigūnas nieko nepaaiškino, neklausė ar ką vartojusi, ar rūkė, tik liepė pūsti į alkotesterį. Po įpūtimo, pareigūnas nedavė praėjus kuriam laikui pūsti dar kartą, nepaaiškino, kad gali važiuoti ir pasitikrinti kraują, o pati nežinojo, kad tai galima, nes nėra buvę tokių situacijų. Parodė, kad pareigūnė M. Z. nekontaktavo su ja, ji sėdėjo automobilyje šalia pareigūno A. B., taip pat, kad jokių pasiaiškinimų nedavė ir nerašė.

Liudytojas policijos pareigūnas A. B. paaiškino, kad sustabdžius automobilį, kurį vairavo Ž. P. pajuto alkoholio kvapą. Vairuotoja atrodė neblaivi, kalbėjo nerišliai, paklausus ar vartojo alkoholį, atsakiusi, kad vartojo, dėl ko buvo atliktas neblaivumo patikrinimo testas ir nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Papildomai jokių testų neatliko, nes vairuotoja pripažino, kad vartojo alkoholį. Parodė, kad vairuotojai sunkiai sekėsi kalbėti, ji nesugebėjo atsakyti į klausimus, su viskuo sutiko, antrą kartą neprašė pūsti į alkotesterį ir neminėjo, kad rūkė ar purškėsi gaiviklio į burną, tik vieną kartą prašė nerašyti protokolo, o susitarti kitaip, tačiau jam paminėjus, kad už susitarimą gresia baudžiamoji atsakomybė, nieko nebesakė.

Liudytoja policijos pareigūnė M. Z. parodė, kad sustabdžius automobilį, kurį vairavo Ž. P., akivaizdžiai matėsi, kad vairuotoja neblaivi, sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustačius neblaivumą ir parodžius Ž. P., ji su parodymais sutiko, sakė, kad vartojo alkoholį. Ž. P. buvo priėjusi prie tarnybinio policijos automobilio, kažką nerišliai kalbėjo, supratę, ko ji nori, jai buvo pasakyta apie baudžiamąją atsakomybę, tada Ž. P. pastovėjo ir nuėjo. Paaiškino, kad vairuotoja buvo nepiktybiška, neagresyvi, tik nesugebėjo nieko realiai paaiškinti, sutiko su neblaivumu, sakė, kad vartojusi alkoholio, vaikščiojo blogai ir netvirtai stovėjo, kartu važiavusi moteris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi.

Liudytoja D. B. parodė, kad Ž. P. ją vežė namo, abi buvo blaivios. Paaiškino, kad jas sustabdė policijos pareigūnai, paprašė dokumentų, nuėjo į tarnybinį automobilį ir tuo metu ji su Ž. P. parūkė. Ž. P. po parūkymo pasipurškė burnos gaiviklio. Ž. P. buvo blaivi, nes su neblaivia nebūtų važiavusi.

Iš 2016-04-19 teismo posėdžio metu atlikto eksperimento nustatyta, kad Ž. P. 3 kartus pasipurškus tuo pačiu burnos gaivikliu, po 3 minučių, tuo pačiu alkoholio matuokliu užfiksuotas 3,01 promilės neblaivumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. Martinaitis nurodė, kad Ž. P. automobilį vairavo blaivi, prašė administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinė nuobauda skiriama asmeniui, už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y., turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Be to, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi, sprendžiant asmens tiek baudžiamosios, tiek administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2016-01-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ant protokolo yra Ž. P. parašas, data. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad Ž. P. 2016-01-16 01:35, nustatytas 1,70 promilės alkoholio, ant testo yra Ž. P. parašas. Neblaivumas Ž. P. tikrintas alkotesteriu „Lion alcometer 500“. Alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijoje yra nustatyta, kad alkotesteris automatiškai paima iškvepiamo oro mėginį iš pačios plaučių gilumos. Pažymėtina, kad paprastai alkotesterių naudojimosi instrukcijoje (šiuo konkrečiu atveju taip pat) yra aiškiai nurodyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15-20 min. po alkoholio panaudojimo, arba 2 minutėms po rūkymo. Taip pat nurodyta, kad būtina reguliariai patikrinti kalibravimo tikslumą, rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad prieš paimant neblaivumo testą iš Ž. P., pareigūnai pažeidė alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukciją, nes Ž. P. buvo tik ką parūkiusi ir pasipurškusi burnos gaiviklio, o alkotesteris matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, kuris iškvepiamas pro burną, todėl akivaizdu, kad iškart po burnos gaiviklio panaudojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atliktas eksperimentas, kuris parodė, kad alkoholio matuoklio duomenys gali būti smarkiai iškreipti dėl didelio alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje, likusių nuo burnos gaiviklio ir rodyti didelį alkoholio kiekį Ž. P. iškvėptame ore. Ir nors byloje yra alkotesterio „Lion alcometer 500“ patikros sertifikatas Nr. 0179656, kuris parodė, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2016-03-03, tačiau byloje nėra ir pareigūnai nepateikė kada paskutinį kartą buvo atliktas alkotesterio kalibravimas, todėl negalima tvirtinti, kad alkotesterio duomenys yra tikslūs. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad alkoholio matuoklio parodymai yra nepatikimas įrodymas šioje byloje, kurio pagrindu būtų galima patraukti Ž. P. administracinėn atsakomybėn.

Teismas iš pateiktų įrodymų nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.1 d.). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad Ž. P. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą, Ž. P., traukiamos administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, atžvilgiu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.