Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams R. M., T. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, notarei M. L. K. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti negaliojančia 2016-06-22 sudarytą dovanojimo sutartį tarp R. M. ir T. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 398/597 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypą R. M.;

- panaikinti 2014-04-18 sudarytą dovanojimo sutartį tarp S. K. ir R. M. dėl 398/597 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją ir žemės sklypą grąžinti S. K.;

- priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovė ieškinį reiškia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Atsakovės elgesys neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos. Ieškovė visą laiką materialiai rėmė atsakovę ir jos šeimą, padėjo įsigyti automobilį, davė pinigų dantų implantavimui. Atsakovė linkusi pasiimti sau ieškovės asmeninius daiktus: iš ieškovės duotų pasaugoti auksinių dantų atsakovė pasidarė žiedą, negrąžino išplauti duoto antklodės užvalkalo, dulkių siurblio. Atsakovė nelankė ieškovės ligoninėje, neskambina telefonu. Ieškovė suprato, kad sudarytą dovanojimo sandorį galima keisti ir padovanotą žemę atsiimti. Be to, ieškovė tikėjosi, kad atsakovė žemės sklypą parduos ir atiduos ieškovei pusę pinigų. Ieškovė pripažino, kad kiti vaikai jai priekaištavo dėl žemės dovanojimo sandorio.

Po to, kai teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje 2016-06-20 priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą, uždraudžiant atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu, atsakovė, akivaizdžiai siekdama išvengti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo, 2016-06-22 ginčo sklypą padovanojo savo sūnui atsakovui T. M.. 2016-06-22 dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusios Turto arešto aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Ginčijamu susitarimu atsakovė R. M., pažeisdama imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido savo turtą atsakovui T. M., nes disponuoti turtu atsakovei buvo uždrausta. Ginčijamas sandoris yra niekinis dėl imperatyviųjų įstatymo normų - Turto arešto aktų registro įstatymo pažeidimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2016-06-22 dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, jis negalioja, todėl turi būti taikoma restitucija grąžinant dovanotą žemės sklypą R. M. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

2016-06-22 atsakovė gavo ieškovės ieškinį su priedais ir 2016-06-20 teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 398/597 dalims žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtu turtu disponuoti. Iki to laiko ieškovei nebuvo žinoma apie teismo priimtą nutartį dėl žemės sklypo arešto. 2016-06-22 9.10 val. ieškovė padovanojo ginčo žemės sklypą savo T. M.. Notarė sandorį patvirtino. Atsakovė yra įsitikinusi, kad sudarydama žemės sklypo dovanojimo sutartį įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Atsakovui žinoma, kad ieškovė, atsakovo močiutė, seniai norėjo padovanoti atsakovei R. M. ginčo žemės sklypą ir tai padarė 2014-04-18. Atsakovė R. M., gyvendama tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime su ieškove, tinkamai atliko savo pareigas, dažnai lankė motiną, padėjo jai tvarkytis, pirkdavo maisto produktus, vaistus, skalbė patalynę ir rūbus. Atsakovui žinoma, kad močiutė džiaugėsi priežiūra ir pagalba. Šalys buvo kartu išvykę į Krekenavos rajone veikiantį stumbryną, močiutei patiko išvyka, pati apėjo Krekenavos regioninį parką, sveikata nesiskundė. Ieškovę nuteikė prieš atsakovę R. M. jos sesuo A. P., sužinojusi apie 2015-11-18 paveldėto turto padalinimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.472 straipsnio 1 dalis numato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. <...>.

Nustatyta, kad ieškovė S. K. ir atsakovė R. M. yra motina ir duktė. 2014-04-18 ieškovė ir atsakovė sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 398/597 dalis žemės sklypo, bendras plotas 5,97 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Viso atsakovei buvo padovanota 3,98 ha ploto žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė sandorio šalių vertinimu buvo 1763,39 Eur. Dovanojimo sutartis sudaryta notarine forma. Dovanojimo sutartyje šalys nenumatė jokių dovanojimo sąlygų. Trečiasis asmuo notarė Marija L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių sandorio sudarymo aplinkybių ji nepamena. Sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį jos praktikoje nėra buvę atvejų, kad šalys pageidautų įrašyti sąlygą dėl išlaikymo ir paramos. Notarui abejojant sandorį sudarančios šalies laisva valia, sveikatos būkle, kliudančia suvokti sandorį, notaras sandorio netvirtina. Ginčo atveju notarė patvirtino sandorį, ieškovė dovanojimo sutartį sudarė laisva valia, suvokė sudaromo sandorio sąlygas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė.

Iš atsakovės R. M., atsakovo T. M. atstovės paaiškinimų, liudytojų O. Č., V. M., A. L. parodymų nustatyta, kad atsakovė R. M. ir jos sutuoktinis po atsakovės tėvo B. K. mirties 2013 m., nuolat rūpinosi motina S. K., nes gyvena arčiausiai motinos,- ją lankė, pirko maistą, padėjo prižiūrėti namus, atlikti gyvenamojo namo registraciją, rūpinosi motinos sveikata, ištikus insultui, atsakovė su vyru nuvežė ieškovę į ligoninę, rūpinosi ieškove namuose ir ligoninėje, vežė į sanatoriją. Minėti liudytojai parodė, kad pati ieškovė norėjo perleisti atsakovei ginčo žemės sklypą ir apie tai garsiai reiškė savo valią, kas paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė inicijavo ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymą 2014-04-18. Įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovė po tėvo mirties nuolat prašė iškovę padovanoti jai ginčo žemės sklypą, ieškovė nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kad kiti S. K. vaikai po tėvo mirties būtų rūpinęsi motina ir lankę ją taip, kaip tai darė atsakovė R. M.. Šių aplinkybių nepagrindė ir pati ieškovė, paaiškinusi, kad duktė G. Ž. ja nesirūpina, nes negali to padaryti dėl blogos sveikatos, duktė A. P. ja rūpinasi šiuo metu, sūnus V. K. padeda atlikti kai kuriuos ūkio darbus, motina rėmė ir remia bedarbį sūnų pinigais, tačiau sūnus motinos kasdienine priežiūra nesirūpino. Iš liudytojo A. L. parodymų nustatyta, kad ieškovė su dukra V. L. bendrauja retai, duktė išvykusi į užsienį, A. P. pradėjo rūpintis motina tik pastaruoju metu, iki to laiko jos santykiai su motina nebuvo geri.

Kritiškai vertintini ieškovės paaiškinimai, liudytojų V. K., A. P. parodymai, kad atsakovė R. M. nustojo rūpintis motina po to, kai ji 2015 m. rudenį motinos namuose rado testamentą, kuriuo ieškovė jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį paliko sūnui V. K., ir, kad nuo to laiko motina rūpinasi viena sesuo A. P.. Iš atsakovės R. M., liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad atsakovė rūpinosi motina apie dvejus metus po dovanojimo sandorio sudarymo, ieškovės elgesys pasikeitė 2016 m. pavasarį,- ji nebeatsiliepė į dukters skambučius, nebeįsileido į namus. Nuo to laiko atsakovė R. M. faktiškai nevykdo savo, kaip dukters, pareigos globoti motiną senatvėje. Tačiau šių santykių nutraukimo iniciatorė buvo ne atsakovė, o pati ieškovė S. K. Teigti priešingai nėra pagrindo. Testamente galimai išreikšta ieškovės valia buvo žinoma visiems ieškovės vaikams, todėl sieti galimo testamento radimo fakto su ieškovės ir atsakovės santykių nutrūkimu, nėra pagrindo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad myli savo motiną, rūpinosi ja ilgus metus, buvo jai atidi ir dėmesinga, tačiau motina pati nebepriima dukters pagalbos, atsisako su ja bendrauti. Pripažintina esant labiau tikėtina aplinkybė, kad tokį ieškovės elgesį lėmė ne galimas testamento radimas ir ne atsakovės elgesys, o ieškovei kitų jos vaikų reiškiamas nuolatinis nepasitenkinimas dėl sudaryto ginčijamo 2014-04-18 dovanojimo sandorio, kuris padidėjo po to, kai 2015-11-18 ieškovė ir atsakovė sudarė paveldėto turto pasidalinimo sutartį (b.l. 79-91), pagal kurią ieškovė dalį paveldėto po sutuoktinio A. K. mirties turto – 1/3 dalį septynių žemės sklypų, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, perleido atsakovei R. M. atsisakydama už perleidžiamą paveldėtą turtą piniginės kompensacijos. Be to, minėto sandorio sudarymo laikas (2015-11-18) paneigia ieškovės ir jos kviestų liudytojų parodymus apie atsakovės ir ieškovės santykių nutrūkimą ir tariamą atsakovės nebesirūpinimą motina nuo 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesio. Duodama paaiškinimus apie 2015-11-18 sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovė nenurodė jokių jos valios pakeitimo, neatitikimo sandorio turiniui aplinkybių. O aplinkybę, kad kiti ieškovės vaikai priekaištavo ieškovei dėl atsakovei perleistų žemės sklypų, patvirtino pati ieškovė, paaiškinusi, kad duktė G. per 2015 m. šv. Kalėdas priekaištavo motinai dėl žemės perleidimo sandorių. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja O. Č., parodžiusi, kad ieškovė, 2015 m. šv. Kalėdų laikotarpiu, sutikta bažnyčioje, jai skundėsi dėl išsakomų dukterų priekaištų atsakovei perleidus žemės sklypus, dėl dukters A. P. elgesio, tačiau ne dėl galimai smerktino geros moralės požiūriu atsakovės elgesio. Liudytoja O. Č. taip pat parodė, kad daug metų pažįsta ieškovės šeimą ir žino, kad ieškovė visą laiką palaikė artimus ryšius su atsakove ir jos šeima, kad ieškovė ketino perleisti atsakovei savo žemės sklypus ir apie tai kalbėjo liudytojai, kad nuolat pabrėždavo, kad ieškove rūpinasi viena duktė Rima, perka jai maistą, veža į bažnyčią, užsako mišias, o kitos dukterys priekaištauja ieškovei dėl perleistų žemės sklypų. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2015 m. šv. Kalėdų laikotarpiu užšalo motinos gyvenamojo namo radiatorius, kurį pataisė atsakovės šeima pačios motinos prašymu, kas kartu su kitomis nustatytomis byloje aplinkybėmis patvirtina apie atsakovės rūpinimąsi ieškove ir po 2015 m. rudens. Šios aplinkybės ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nepaneigė.

Kartu kritiškai vertintini ieškovės argumentai, kad jai padovanojus iš esmės nedidelės vertės turtą (398/597 dalys žemės sklypo, kas sudaro 3,98 ha, kurio rinkos vertė sandorio šalių vertinimu buvo nurodyta 1763,39 Eur) ir neginčijant vėliau sudarytos paveldėto turto pasidalijimo sutarties, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei žymiai didesnės vertės žemės sklypų dalį, atsakovė įsipareigojo iki mirties rūpintis motina ir ją palaidoti. Kaip nustatyta, tokios sąlygos dovanojimo sandoryje nebuvo numatytos, o visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė R. M., po to, kai buvo sudarytas žemės sklypo dovanojimo sandoris 2014-04-18, nesirūpino motina, apleido ją, buvo grubi bendraudama su motina, atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriuos, atsižvelgiant į sandorio šalių artimus giminystės ryšius, būtų pagrindas pripažinti neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, kas sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimo sandorį. Ieškovės argumentai, kad ji yra rėmusi atsakovės šeimą pinigais, paaiškinimai dėl atsakovės polinkio pasisavinti motinos daiktus - aukso dantis, patalynės užvalkalus, atmestini kaip nesusiję su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Ieškovės pateikti duomenys apie jai diagnozuotus sveikatos sutrikimus (b.l. 49), bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kad ieškovė galėjo nesuprasti dovanojimo sandorio sudarymo esmės, išreikšti valios dėl sandorio sudarymo, bei šalims nesusitarus dėl ieškovės išlaikymo iki gyvos galvos, neturi esminės reikšmės.

Nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti 2014-04-18 sudarytą dovanojimo sutartį tarp S. K. ir R. M. dėl 398/597 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo.

2016-06-22, 9.10 val. atsakovė R. M. ir atsakovas T. M. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė R. M. padovanojo atsakovui T. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 398/597 dalis žemės sklypo, bendras plotas 5,97 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Viso atsakovui buvo padovanota 3,98 ha ploto žemės sklypo dalis, kurios rinkos vertė sandorio šalių vertinimu buvo 1351,56 Eur (b.l. 29-33). Panevėžio miesto apylinkės teismui iškėlus civilinę bylą, 2016-06-20 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – minėto žemės sklypo dalies areštas, uždraudžiant atsakovei R. M. turtu disponuoti. Areštuotas turtas perduotas saugoti atsakovei R. M. (b.l. 17-18). Areštas turto arešto aktų registre registruotas 2016-06-20, 12.32 val. (b.l. 20-21).

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-06-20 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirta atsakovei R. M., įteikta 2016-06-22 atsakovės sutuoktiniui V. M. (b.l. 23). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą esant labiau tikėtina, kad atsakovei R. M. skirti teismo procesiniai dokumentai įteikti jos sutuoktiniui, atsakovei tuo metu esant išvykusiai sudaryti dovanojimo sandorio pas notarą į Panevėžio miestą, todėl sandorio sudarymo metu turto arešto aplinkybės atsakovei R. M. nebuvo žinomos. Atsakovas T. M. nutarties priėmimo metu nebuvo bylos šalis, todėl jis taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie perleidžiamo turto areštą. Nurodytais motyvais pripažintina, kad atsakovei R. M. sandorio sudarymo metu nebuvo žinoma apie dovanojamam nekilnojamajam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, kad atsakovė R. M. ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį su sūnumi atsakovu T. M. sudarė siekdama išvengti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių sudarytas sandoris yra teisėtas. Dovanojimo sutarties dalyje 2.2, numatančioje nekilnojamojo turto registro duomenis, charakterizuojančius perleidžiamą žemės sklypą, yra įrašyti duomenys apie juridinį faktą – žemės sklypo areštą (b.l. 30). Trečiasis asmuo notarė M.L. K. paaiškino, kad sutartis sudaryta pažeidžiant teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, klaida tvirtinant sandorį padaryta galimai dėl techninio pobūdžio kliūčių tikrinant informacinėje sistemoje esančius duomenis.

LR turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia turto disponavimo teisės apribojimo sąvoką, tai - teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Įstatymo 4 straipsnis „Turto arešto aktų įregistravimo teisinės pasekmės ir registro duomenų teisinis statusas“ numato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Sandoris sudarytas galiojant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – turto areštui, uždraudus atsakovei R. M. disponuoti žemės sklypu. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre sandorio sudarymo momentu, todėl toks sandoris negalėjo būti sudarytas. Sandoris prieštarauja nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismo priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandoriui negaliojant taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), 398/597 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), grąžintinos atsakovės R. M. asmeninėn nuosavybėn.

Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 26,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 1), 120 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 12, 16, 50), 64 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos (b.l. 44, 106), 500 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos (b.l. 10-11). Ieškinys tenkinamas iš dalies (50 procentų), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama pusė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3p., 6p., 93 str. 2d., 98 str. 1d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2016m. birželio 22d. sudarytą dovanojimo sutartį tarp R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 398/597 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypą R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. M., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 8,73 Eur (aštuonis eurus 73 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.