- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-456-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13295-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Janas Kučynskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,
nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski) (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. J. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. J.: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 100 MGL (5 000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad R. J. yra recidyvistas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. J., žinodamas elektroninės bankininkystės prisijungimus prie AS „Luminor bank“ banke esančios nukentėjusiojo K. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prie jos prisijungė 2024 m. balandžio 6 d. 9.53 val. ir pervedė 2 500 Eur, o 9.55 val. – 2 500 Eur į J. M. priklausančią „Revolut“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas elektroninės bankininkystės prisijungimus prie J. M. „Revolut“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prie jos prisijungė ir 2024 m. balandžio 8 d. 4.11 val., pervedė 5 001 Eur į D. B. (D. B.), nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, išgryninti pinigus, kuris 2024 m. balandžio 8 d. 4.56 val., bankomate „Medus ATM“, Gariūnų g. 70, Vilnius, išgrynino 3 500 Eur ir grynaisiais pinigus perdavė jam; 2024 m. balandžio 8 d. 14.01 val., 500 Eur pervedė į V. A. (V. A.) banko sąskaitą, toliau vykdydamas jam duotus jo nurodymus, jis 2024 m. balandžio 9 d. 6.15 val. išgrynino bankomate „Medus ATM“, Naugarduko g. 48, Vilnius, 420 Eur ir grynaisiais pinigais perdavė jam, o likusią pinigų dalį, t. y. 580 Eur paliko D. B., taip neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam K. R. priklausančius 5 000 Eur. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti arba pakeisti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., arba jį taikyti tik apeliantui esant Lietuvos teritorijoje, arba numatyti galimybę R. J. su Probacijos tarnyba bendrauti nuotoliniu būdu arba fiziškai atsiskaityti tik kartą per mėnesį; 2) panaikinti recidyvisto teisinį statusą; 3) pridėti prie bylos dokumentus, patvirtinančius jo gyvenamąją vietą Vokietijoje, įmonės įsteigimą ir profesinės veiklos realumą.
2.1. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu yra įsteigęs individualią įmonę Vokietijoje. Šios veiklos pobūdis reikalauja tiek nuotolinio darbo, tiek periodinio fizinio buvimo vietoje. Be to, šiuo metu R. J. turi ir registruotą gyvenamąją vietą Vokietijoje, kas patvirtina realią jo integraciją į Vokietijos sistemą ir rodo atsakingą apelianto požiūrį į gyvenimą. Prie pateikto apeliacinio skundo pridedami tai įrodantys dokumentai: registracijos pažymėjimas, įmonės steigimo dokumentai ir gyvenamosios vietos deklaracija.
Šalies argumentai
2.2. Nurodoma, kad apeliantas gyvena su mažamečiu vaiku, o dėl probacijos nustatyto naktinio įpareigojimo ir galimų patikrinimų kyla rizika pažadinti vaiką ir trikdyti šeimos ramybę, t. y. taip keliama emocinė įtampa ir psichologinis diskomfortas visai šeimai. Be to, apeliantas nuo nusikalstamos veikos padarymo daro reikšmingus teigiamus pokyčius – dirba ir kuria savo verslą, prisiima atsakomybę. Dėl to pageidaujama, kad kontaktas su Probacijos tarnyba būtų suplanuotas lankstesniu grafiku, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu ar vieną kartą per mėnesį fiziškai atvykstant į Lietuvą atsiskaityti už laikotarpį.
2.3. Prašoma atsižvelgti į tai, kad dabartinė apelianto elgsena, vertybinės nuostatos ir socialinis statusas yra esmingai pasikeitę. Taigi nors teisinė recidyvo kvalifikacija formaliai pagrįsta, šiuo metu šis statusas realiai neatspindi apelianto keliamos grėsmės visuomenei, taip pat sukuria ir perteklines kliūtis darbo, verslo ir socialinės reintegracijos srityse. Dėl to prašoma panaikinti recidyvisto statusą kaip neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti arba pakeisti nuteistajam R. J. paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., arba numatyti papildomas išimtis dėl jo buvimo namuose, bei panaikinti pripažinimą recidyvistu. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl nuteistajam paskirto įpareigojimo
5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priėmus sprendimą atidėti nuteistajam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams be intensyvios priežiūros, R. J. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 6 dalimi, paskyrė šiuos įpareigojimus: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliantas nurodo, jog įpareigojimas būti namuose jam iš esmės trukdo ne tik tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau taip pat nepagrįstai trukdo jo šeimos ramybę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais.
6. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. paskirtas nuteistajam R. J. su išimtimi – jeigu tai nesusiję su darbu, iš esmės paneigia argumentus, jog šis įpareigojimas iš esmės trukdo nuteistajam tinkamai atlikti savo darbines funkcijas. Jeigu apeliantas laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo kažkur išvykti darbo reikalais, nurodyta išimtis leidžia R. J. šio įpareigojimo nesilaikyti. Vien tik tai, jog apeliantas yra Vokietijoje yra įsteigęs individualią įmonę ir kartais turi šioje užsienio valstybėje apsilankyti, taip pat nėra iš esmės pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistajam paskirti įpareigojimai yra neproporcingi ar kaip kitaip neadekvačiai varžantys jo judėjimo laisvę. Pastebėtina, kad R. J. neuždrausta išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos – jis gali tai daryti, tačiau privalo tokią kelionę derinti su jo priežiūrą vykdančia institucija bei gauti jos leidimą išvykti. Taigi šiuo atveju iš esmės nėra jokių duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti apelianto teiginius, jog paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, neproporcingai riboja nuteistojo galimybę tinkamai atlikti darbines funkcijas bei rūpintis jo Vokietijoje turimais įsipareigojimais.
7. Nuteistasis taip pat teigia, jog probaciją atliekančių pareigūnų galimi patikrinimai naktį gali pažadinti auginamą mažametį vaiką bei trikdyti jų šeimos ramybę. Vis dėlto, šioje dalyje sutiktina su prokurorės teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad šios aplinkybės neatsirado staiga ir iš niekur, nes darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis turėjo numatyti, kad jam gali būti skirta bausmė, taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vien tik tai, jog nuteistojo požiūriu atliekama probacija kelia tam tikrus nepatogumus nuteistajam, savaime nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad R. J. paskirti įpareigojimai yra neproporcingi ar varžo jo teises labiau, nei tai yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Sutiktina su vertinimu, jog tenkinus apeliacinį skundą šioje dalyje būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, taip pat būtų kuriama praktika, paneigianti baudžiamosios teisės bei bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmę ir paskirtį. Pažymėtina, kad mažamečių vaikų turėjimas savaime negali sukurti nebaudžiamumo jausmo, dėl to šis apelianto prašymas yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu
8. Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą R. J. pripažinti recidyvistu, kadangi dabartinė apelianto elgsena ir vertybinės nuostatos yra iš esmės pasikeitę bei neatspindi jo siekių bei tikslų nusikalstamos veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nesutinka su šiuo apelianto argumentu bei sprendžia, jog nurodytas prašymas yra iš esmės nepagrįstas.
9. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tai, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą nėra išnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka bei jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl šio asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
10. Iš 2025 m. balandžio 22 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (3 t., b. l. 90–102) matyti, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos (past. – 2024 m. balandžio 6 d. ir 2024 m. balandžio 8-9 d. epizodai) buvo padarytos R. J. turint neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendį (past. – kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi), kuriuo R. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Iš nurodyto dokumento taip pat matyti, jog R. J. pirmą kartą nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (20 epizodų), 182 straipsnio 1 dalį (17 epizodų), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 1 ir 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, taigi jo kriminalinė praeitis yra ganėtinai plataus pobūdžio bei rodo nuteistojo atmestiną požiūrį tiek į visuomenėje priimtino elgesio taisykles bei įstatymų įtvirtintus draudimus bei įpareigojimus, tiek į dėl jo neteisėtų veiksmų galinčias kilti pasekmes. Tai, kad R. J. praeityje iki skundžiamo nuosprendžio teistas 14-a kartų už analogiško pobūdžio veikas, taip pat verčia abejoti nuteistojo pateiktais argumentais apie pasikeitusias vertybines nuostatas ir socialinį statusą. Pastebėtina ir tai, jog apeliantui praeityje paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo pakankamos pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, nes šiuo metu R. J. atžvilgiu ir vėl nagrinėjama baudžiamoji byla. Iš Integruoto baudžiamojo proceso sistemos duomenų taip pat matyti, jog šiuo metu R. J. atžvilgiu yra atliekamas ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kas tik sustiprina abejonę nuteistojo pateikta versija, kad jo elgesys iš esmės pasikeitė. 2025 m. balandžio 22 d. Administracinių nusižengimo registro išrašas (3 t., b. l. 80–89) taip pat pagrindžia, kad apeliantas praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visi šie duomenys iš esmės sudaro pagrindą išvadai, jog R. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o tai yra jau susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį jo pavojingumą. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. J. recidyvistu, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra ne tik nepagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau aiškiai prieštarauja R. J. charakterizuojančiai medžiagai.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant įstatymų, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį keisti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
12. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10527 už R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymoje nurodoma, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 208,34 Eur dydžio sumą.
13. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
14. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę skirti gynėją nuteistajam numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, taigi bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. J. nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 208,34 Eur dydžio sumai už R. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.