Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Berlynas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Atisa“, ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo kartu su vertimais į jam suprantamą kalbą buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant jo gyvenamosios vietos adresu, dokumentai buvo įteikti G. K. motinai (Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje 2020 m. liepos 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2897-910/2019 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Berlynas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Atisa“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 13 d. Minėta nutartimi teismas įpareigojo UAB „Berlynas“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvusiam UAB „Berlynas“ vadovui G. K. už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą skyrė 300 Eur baudą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dėl bankroto bylos UAB „Berlynas“ iškėlimo matyti, kad teismas konstatavo, jog UAB „Berlynas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. gruodžio 9 d., įmonė yra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus, o, vertinant įmonės balansą, nustatyta, kad įmonė deklaravo turto iš viso už 6563 Eur, kelių transporto priemonių registro duomenimis įmonės vardu yra įregistruotos 6 transporto priemonės.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašomas perduoti turtas yra automobiliai, kurie identifikuoti su charakteristikomis pagal VIN kodo patikras: 1) automobilis OPEL Astra 1999 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 850 Eur; 2) OPEL Astra 2000 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 693 Eur; 3) OPEL Astra 2000 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 750 Eur; 4) OPEL Astra 2000 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 693 Eur 5) OPEL Astra 1999 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 523 Eur; 6) OPEL Astra 1999 m. v/n (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 523 Eur. Atsižvelgiant į parduodamų automobilių skelbimus – šių automobilių vertės vidurkis yra 4032 Eur suma, kurią bankroto administratorius ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovui, kaip įmonės buvusiam vadovui, kilo pareiga vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje numatytus įpareigojimus. Atsakovas duomenų, kad jis būtų įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje jam numatytus įpareigojimus nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad būtent už šių įpareigojimų nevykdymą atsakovui jau buvo paskirta bauda.

Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Berlynas“ įsiteisėjimo dienos perdavė bankroto administratoriui įmonės turtą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas yra atsakingas už turto neperdavimą įmonės administratoriui – t. y. jo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi atsakovas neperdavė BUAB „Berlynas“ turto, dėl to negalima nustatyti įmonės turimo turto ir taip pažeidžiami kreditorių interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą, konstatuotina, kad padarytos žalos dydis pagrįstai laikytinas bankroto administratoriaus nurodyta automobilių verčių suma – 4032 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad žala įmonei (ir tuo pačiu jos kreditoriams) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama ir atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos, teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo (buvusio įmonės vadovo) civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4032 Eur žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 121 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis (3,32 Eur) mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti vsiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės BUAB „Berlynas“, juridinio asmens kodas 303485889, naudai 4032 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt dviejų eurų) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti jį apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.