Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-728-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-30
Bylos Nr.
T-728-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01863-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
G. Š.
Byla Nr. T-728-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01863-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 30 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-2899 nutarta taikyti nuteistajam G. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. kovo 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, skatintas du kartus, įkalinimo įstaigoje dirba, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose užsiėmimuose bei renginiuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

G. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 25 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis G. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, nuteistojo teigiama elgesio dinamika stebima dar sąlyginai trumpą laiką, kadangi jo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriu yra net dešimt (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), ir kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant sėkmingos asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, tik tokiu atveju, teigiama, pastovi ir ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, jog nors nuteistojo elgesyje yra nustatytas vienas riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis apsauginis veiksnys, tai yra darbas įkalinimo įstaigoje, tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant finansinės naudos nusikalstamu būdu, o taip pat nuteistasis stokoja stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti darbo santykius, be to, net ir prieš darant nusikalstamas veikas nuteistasis turėjo darbą, kuris užtikrino legaliu būdu gaunamas pajamas, tačiau gaunamų pajamų nepakako ir turimi darbiniai santykiai jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, todėl šios aplinkybės šiuo atveju, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kontekste bei gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, teismui neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs bausmės atlikimą tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog dabartinis nuteistojo elgesio teigiamas pokytis nebuvo nuoseklus. Ši išvada grindžiama tuo, jog G. Š. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, ir nors paskutinė nuobauda nėra galiojanti ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei suponuoja išvadą, kad nuteistasis turi dviprasmišką požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus, o tai neleidžia spręsti, jog esminiai bausmės tikslai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jau yra pasiekti, tokiu būdu negalima daryti išvados ir dėl to, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų pagrįstas ir efektyvus. Teismo vertinimu, sutiktina su tuo, jog nuteistasis yra du kartus skatintas, tačiau įvertinus tai, jog paskutinį pažeidimą (2023 m. lapkričio 24 d.) padarė po gauto paskatinimo (2023 m. spalio 23 d.) atskleidžia tai, jog nuteistasis net struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis taisyklių, ir daromas pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos ir šiuo metu nėra nustatytas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. Š. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai ir 2 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką elgesyje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam G. Š., todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. RV-23-2899.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. RV-23-2899 taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė