Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V. (G. V.), gim. 1959-01-01, a.k. (duomenys neskelbtini), baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dabartinės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. kaltinamas tuo, kad sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015-07-10 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 prom.), bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, asmeninio konflikto su V. M. metu, tyčia spyrė koja ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajai į galvą bei pilvą, rankomis tyčia smogė ne mažiau dviejų kartų į galvą ir kaklą, padarydamas V. M. daugybines kraujosruvas kūne, kakle, galvos sumušimą, pasireiškusį ūminiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir dešinio skruostikaulio lūžiu, pilvo sumušimą, pasireiškusį žarnų pasaito plyšimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė V. M. sveikatą

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. V. padarė BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to jis, kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, o būtent: 2015-07-10 apie 20.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.90 prom.), viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini),, bendro naudojimo koridoriuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kumščiais daužė I. T. kambario duris, reikalavo, kad pastaroji išeitų, o priešingu atveju grasino duris išlaužti, po to, I. T. išėjus į bendrojo naudojimo koridorių, jis, baugindamas ir grasindamas nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu bei mojuodamas buitinės paskirties peiliu, tyčia smogė juo I. T. į ranką, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II-ajame piršte, po to, matant pašaliniams asmenims, tyčia du kartus peilio rankena smogė nukentėjusiajai į viršugalvį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, taip nežymiai sutrikdė I. T. sveikatą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. V. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. V. savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015-07-10 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), jis, jo sugyventinė L. K. ir V. M. šventė pastarosios gimtadienį. Trise išgėrė butelį 0,7 1 talpos degtinės. Vėliau trise nuėjo į jo butą, kur toliau gėrė degtinę, išgėrė dar vieną 0,7 1 talpos degtinės butelį. Po to jis su L. V. grįžo namo. Tai buvo galimai apie 15–16 valandą. Apie 18–18.30 val. atėjo V. M.. Tuomet jis, L. V. ir V. M. toliau vartojo alkoholį. Prieš ateinant V. M., jis buvo parduotuvėje, kur pirko du butelius degtinės 0,7 1 ir 0,5 1 talpos. V. M. pažįsta apie trejus metus. Ji yra jo žmonos draugė. Su V. M. jo santykiai buvo labai geri, niekada nebuvo jokių konfliktų. Su I. T. jo santykiai nėra labai draugiški, pastaroji yra pavydi moteris, kelia konfliktus, įžeidinėja jį ir jo žmoną. Kadangi jie gyvena kiek geriau nei I. T., tai, jo galva, kelia pastarajai pavydą, nes su I. T. viename kambaryje gyvena dar trys žmonės. I. T. nepraleidžia progos įskaudinti jį ar jo žmoną. Po to, kai V. M. pas juos atėjo, jie vėl gėrė alkoholį. Įvykių seką prisimena prastai. Visiškai neprisimena konflikto su I. T.. Neprisimena, nei dėl ko jie konfliktavo, nei kas įvyko konflikto metu. Neatsimena, iš kur jo rankose atsidūrė peilis, galimai, jį paėmė iš savo namų. Neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti I. T. du kartus per galvą ir peiliu sužaloti jos rankos pirštą, bet neprisimena, kaip tiksliai tai įvyko ir dėl kokių priežasčių jis taip padarė. Nelabai gerai prisimena, kaip sužalojo V. M.. Nesupranta, dėl ko ją sužalojo, niekada nekonfliktavo su ja, o kilti konfliktui nebuvo priežasties. Prisimena, kai išėjęs į koridorių, ant grindų matė gulintį žmogų, tačiau neprisimena, ar tai buvo V. M.. Prisimena vieną spyrį gulinčiam žmogui į kūną, bet neprisimena, į kurią kūno vietą spyrė ir dėl ko spyrė. Kaip per miglą prisimena, kad gulintį žmogų ant grindų koridoriuje suvokė kaip kažkokią lėlę, bet atidžiau pasižiūrėjo ir pamatė, kad tai nebuvo lėlė, kad tai buvo žmogus. Neatmeta galimybės, kad būtent jis sužalojo V. M., kad sudavė jai ne mažiau dviejų kartų ranka ir ne mažiau dviejų kartų spyrė koja, bet nežino, dėl ko taip pasielgė, Pastaruoju metu pastebėjo, kad kai išgeria, kitą rytą viską sunkiai prisimena. Dėl to jis į gydytojus anksčiau nesikreipė, bet po šio įvykio kreipėsi į gydytojus, nes buvo labai aukštas kraujospūdis. Jam buvo paskirti tyrimai. Anot jo, konfliktą galėjo išprovokuoti I. T.. Galimai per pastaruosius penkerius metus viskas susikaupė, nes šiaip jis stengiasi kontroliuoti save ir su I. T. į konfliktus nesivelią, stengiasi ją ignoruoti. Negali paaiškinti dėl ko 2015-07-10 įvyko konfliktas su I. T. ir dėl ko sužalojo V. M.. Pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir apgailestauja dėl to, kas įvyko. Su V. M. susitaikė, jis jos atsiprašė, o ši jam atleido. Su I. T. nekalbėjo, bijo, kad neprisidarytų didesnių problemų. Nežino, kaip prie jos prieiti ir paklausti, kaip atlyginti jai žalą, kurią ji patyrė minimo konflikto metu. Ligonių kasai V. M. gydymo išlaidas atlygino. Jis visiškai neprieštarauja, kad byla teisme būtų nagrinėjama sutrumpinta tvarka. Sutinka atlyginti I. T. neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. T. reiškiamas civilinis ieškinys, jo galva, yra per didelis (1000 eurų), sutiktų atlyginti jai protingą žalą, kokią paskirs teismas. Dėl įvykio labai gailisi.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis G. V., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusiosios, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusiosios V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, butą, esantį (duomenys neskelbtini),, nuomoja iš G. V. sugyventinės L. K., Nuomojamas butas yra ketvirtajame namo aukšte, o G. V. ir L. K. butas trečiajame. Su G. V. santykiai buvo draugiški, kaimyniški. G. V. yra geras žmogus, geras kaimynas, nieko bloga apie jį negali pasakyti, niekada anksčiau nebuvo jokių pykčių ar barnių. 2015-07-10 apie 16 val. G. V. ir L. K. atėjo į jos butą pasveikinti ją su gimtadieniu. Jie trise sėdo prie stalo, papietavo, išgėrė šampano, o vėliau išgėrė degtinės. Išgertuvių metu jokių konfliktų ar barnių nebuvo. Apie 18 val. G. V. ir L. K. išėjo. Po 40 minučių atėjo L. K. ir pasikvietė į svečius. Sakė, kad paruošė vakarienę, kad dar turi butelį degtinės. Ji sutiko. Jie trise vakarieniavo, dar išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Pasijuto apgirtusi ir apie 20 val. nusprendė eiti namo. Jų bute absoliučiai jokių konfliktų ar barnių nebuvo, gražiai sėdėjo, juokavo. Kai išėjo, ją lyg kas per galvą trenktų ir nuo to momento nieko neatsimena. Smūgį pajautė pakaušio srityje, negali pasakyti, kuo buvo suduota. Gali daryti prielaidą, kad smūgis buvo kumščiu. Galva praskelta nebuvo, gumbo nebuvo, buvo tik nedidelis smegenų sukrėtimas. Smūgį pajautė, kai išėjo iš L. K. ir G. V. buto, kai uždarė jų buto duris ir kai ėjo koridoriumi trečiajame aukšte. Ji nieko koridoriuje nematė, koridoriumi ėjo viena ir negirdėjo, kad kažkas eitų iš paskos. Atsipeikėjo ligoninėje. Kas vyko koridoriuje po to, kai išėjo iš jų buto, nežino. 2015-07-12 ligoninėje sužinojo, kad buvo sumušta. Apie tai informavo jo vyras, kuris įvykio metu buvo Airijoje. Kaip jai paaiškino gydytojai, nuo patirto smūgio trūko jos kepenys. Nežino, nei kas ją sumušė, nei kokiomis aplinkybėmis. Tai, kad ją sumušė G. V. sužinojo tik gavusi laišką iš policijos, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Negali paaiškinti kodėl jis ją sumušė, jie nekonfliktavo. Kai ji išėjo iš buto, G. V. buvo neblaivus. Atsibudusi ligoninėje, matė, kad po dešine akimi yra didžiulė mėlynė, dar buvo nubrozdinimai ant kairės rankos riešo. Iš kur atsirado šie sužalojimai, nežino. G. V. neturi jokių pretenzijų, civilinio ieškinio byloje nereikš, nes nepatyrė turtinės žalos. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, su G. V. po įvykio nesimatė, nes jis suimtas. Su L. K. po įvykio kalbėjo, ji pati taip pat nieko neatsimena ir yra šokiruota dėl to, kas įvyko, sakė, kad net nežinojo, kad G. V. buvo išėjęs iš buto po to, kai ji išėjo (t. 1, b. 1. 51–52).

Nukentėjusiosios I. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad 2015-07-10 apie 20 val., jai būnant namuose, išgirdo triukšmą koridoriuje. Garsiai šaukė vyras ir moteris. Išėjusi į koridorių pamatė kaimyną G. V. su sugyventine. G. V. traukė savo sugyventinės draugę už kojų link jos buto, sakydamas, kad ši dovana jai. Moters veidas buvo sužalotas ir kruvinas. Moteris buvo be sąmonės. Traukdamas moterį, G. V. pastarajai keletą kartų spyrė. Ji pasakė, kad reikia kviesti pagalbą, o G. V. atsakė, kad tai jos dukra. Tada ji pridarė duris, o G. V. šias pradėjo laužti ir spardyti. Ji iškvietė pagalbą ir nuėjo į koridorių atidaryti duris. Kol važiavo pagalba, G. V. grasino, kad ją užmuš. Nuėjęs į savo butą G. V. grįžo su peiliu rankoje ir priėjęs prie jos norėjo durti į šoną. Ji spėjo pačiupti peilį, tačiau susižalojo rankos pirštą. Tuo metu iš buto išėjo kaimynas Leonas ir ją užstojo, bet G. V. jai du kartus trenkė per galvą peilio rankena (t. 1, b. 1. 16).

Liudytojo L. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-07-10 apie 18 val. grįžo namo, o apie 20 val. koridoriuje išgirdo moters spiegimą. Išėjęs į koridorių pamatė kaimynę I. T., kuri stovėjo tiesiai prieš jo buto duris. Šalia I. T., vieno metro atstumu, stovėjo G. V.. Juodu reiškė vienas kitam pretenzijas dėl anūkų. Kiek suprato, Irina buvo blaivi, o G. V. – išgėręs. Pastarojo rankoje buvo peilis, kuris buvo nuleistas, peiliu nemosikavo. Jis negirdėjo, kad G. V. kam nors grasintų. Pamatęs, kad kaimynai pykstasi, jis pradėjo G. V. raminti. Nematė, kad tuo metu būtų sužalota kaimynė Irina. Jis atsistojo tarp šių dviejų kaimynų, kad kažkiek nuslopintų ginčą. G. V. nepuolė Irinos ir prie jos nesiartino. Juodu kalbėjosi. Jo buvimo laiptinėje metu, G. V. nebuvo priėjęs prie I. T.. Nematė, kad kaimynas būtų jai sudavęs. Vėliau I. T. sakė, kad G. V. jai sudavė du kartus per galvą. Jis jos klausė, kada tai įvyko ir ji pasakė, kad tuo metu, kai buvo trise laiptinėje, bet jis nematė. Jis matė, kad prie Irinos buto durų guli moteris. Tos moters jis nepažįsta ir niekada anksčiau nebuvo matęs. Moteris gulėjo skersai koridoriaus, galimai ant šono, už kokių 15 metrų nuo jų. Moteris gulėjo ramiai, nejudėjo. Irina sakė, kad iškvietė medikus. Tuo momentu jis ant Irinos nematė jokių sumušimo žymių, nematė kraujo. Regėjimą turi gerą, koridorius buvo apšviestas, bet apšvietimas buvo blankus. Asmeniškai su G. V. kalbėjo gražiai, be pykčių, neaiškino, dėl ko įvyko ginčas su Irina. Netrukus atvyko medikai ir suteikė pagalbą gulinčiai moteriai. Kai atvažiavo policija, G. V. jau buvo nuėjęs į savo kambarį. Kalbantis su I. T., kol buvo medikai, pastaroji jam parodė rankos plaštaką nedidelį lašelį kraujo. Sakė, kad G. V. ją sužalojo peiliu. Žaizdelė buvo labai maža, lyg uodas būtų įkandės. (t. 1, b. 1. 97).

Liudytojos L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad 2015-07-10 apie 16:00 vai. jai paskambino V. M. ir pasakė, kad paruošė pietus, prašė ateiti. Ji su sugyventiniu G. V. nuėjo pas V. M. į svečius, kur gėrė šampaną ir degtinę. Buvo ji, V. M. ir G. V.. Po to jie išėjo. Apie 18:30 - 19:00 vai. V. M. atėjo į jų namus. Jie vartojo alkoholį, gražiai bendravo, žiūrėjo televizorių, juokavo, jokių pykčių nebuvo. Apie 20:30 vai. V. M. išėjo. Ji tvarkėsi, o G. V. tai išeidavo iš buto, tai vėl grįždavo. Būdama namuose, koridoriuje negirdėjo jokių riksmų. G. V. jai nesakė, kad laiptinėje įvyko konfliktas. Ji nematė, kad jis iš buto būtų paėmęs peilį ir nežino, kas įvyko koridoriuje, negirdėjo jokių garsų. Po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. Atidariusi pamatė policijos pareigūną, kuris paklausė, ar čia gyvena G. V.. Pareigūnas liepė G. V. paimti pasą ir eiti drauge. Ji bandė aiškintis, kas įvyko, išėjo į laiptinę. Ten matė, kad ant grindų guli V. M., yra gydytojai, kaimynai I. T. ir L. L.. Su kaimynais nebendravo. 2015-07-11 sužinojo, kad V. M. ligoninėje. Ji lankė ligoninėje V. M., kiekvieną dieną vežiojo vaisius, maistą ir viską, ko V. M. reikėjo. Įvykio metu ji buvo namuose ir nežino kas tuo metu vyko. V. M. taip pat nežino, kas atsitiko. Kaimynė I. T. gyvena 51 bute. Su pastarąja nesutaria. Pykstasi, nes nesutaria nei dėl gyvenimo būdo, nei dėl buitinių aplinkybių (t. 1, b, 1. 102-103).

Liudytojo M. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-07-10 dirbo pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką su tos pačios tarnybos vyriausiuoju patruliu A. J.. 2015-07-10 apie 21 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės, yra mušama moteris. Atvykus į įvykio vietą prie minėto gyvenamojo namo jis pamatė stovintį greitosios pagalbos tarnybinį automobilį. Bendro naudojimo koridoriuje pamatė medikus, gulinčią ant grindų moterį ir namo gyventoją su sužalota ranka, buvo dar L. L.. Moteris, kuri gulėjo ant grindų buvo nesąmoninga, buvo akivaizdu, kad miegojo. Pastaroji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. V. M. absoliučiai į nieką nereagavo, jos veidas buvo sumuštas ir ištinęs, panosėje buvo kraujo. V. M. vilkėjo suknelę, kuri buvo užkelta prie kaklo. Vėliau paaiškėjo, kad suknelė susmuko, nes moteris buvo tempiama už kojos. Šią aplinkybę papasakojo kaimynė, sužalotu pirštu – I. T.. Su V. M. nepavyko susišnekėti. Vėliau, kai atvyko kita medikų brigada ir bandė V. M. prikelti, pastaroji pradėjo reaguoti į aplinkinius, tačiau jos kalba buvo visiškai nesuprantama. V. M. nesugebėjo paaiškinamai pasakyti, kas atsitiko. Kadangi pati V. M. miegojo, o kai pabudo nesugebėjo nieko konkrečiai paaiškinti, buvo bendraujama su kaimynais, I. T. paaiškino, kad būdama savo bute išgirdo triukšmą koridoriuje ir išėjusi, pamatė, kad kaimynas G. V. tempia V. M. koridoriumi (gal 5 metrus), Vėliau kelis kartus spyrė pastarajai į pilvo sritį. GMP medikai taip pat sakė, kad jų akivaizdoje G. V. spyrė V. M.. I. T. buvo blaivi. Matėsi, kad I. T. buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, sakė, kad G. V. jai grasino peiliu. Matė, kad buvo sužalotas (duomenys neskelbtini), pirštas – matėsi žaizda ant plaštakos, kiek aukščiau piršto. Žaizda nebuvo labai didelė, panaši į nubrozdinimą. Medikų pagalbos I. T. neprireikė. L. L. pasakė, kad matė G. V. su peiliu rankose, kad matė kaip G. V. peiliu sužalojo I. T., girdėjo kaip G. V. grasino I. T., kad matė kaip G. V. spyrė V. M.. Priėjus prie 60 buto, jis pamatė atidarytas duris. Bute buvo neblaivūs G. V. ir pastarojo sugyventinė L. K.. Kai jis užėjo į 60 butą, G. V. stovėjo kambario viduryje, jo sugyventinė gulėjo ant grindų ir visiškai nereagavo į aplinką. G. V. rankose nieko neturėjo, G. V. nieko neaiškino, o po to reikalavo, kad būtų areštuotas, įvykio aplinkybių neaiškino. Bute ant viryklės jis pamatė ilgą peilį. Prieš tai I. T. pasakojo, kokiu peiliu jai grasino G. V. sakė, kad peilis buvo labai ilgas ir rankomis rodė kokio ilgio. Tai, kad ant viryklės gulėjo būtent tas peilis, kuriuo buvo sužalota I. T., jis suprato iš kaimynės pasakojimo ir iš to, kad ant peilio, arčiau rankenos, buvo dėmės, panašios į kraujo. Jis G. V. paklausė, koks tai peilis, klausė, dėl ko kilo konfliktas, kas atsitiko, bet G. V. tylėjo. Priėjus prie viryklės, servetėlės pagalba peilis buvo atsargiai paimtas už rankenos galo ir nuneštas į tarnybinį automobilį, kur buvo padėtas į bagažinę. V. M. buvo išvežta į ligoninę. Kraujo ar panašių į kraują dėmių, nematė nei koridoriuje, nei bute. G. V. rūbai taip pat nebuvo sutepti. Ant G. V. matomų kūno vietų jokių sumušimo žymių nematyti (t. 1, b. 1. 105–106).

Liudytojo R. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad jis dirba VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties paramediku. 2015-07-10 apie 20 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), Atvykus j vietą, (duomenys neskelbtini), aukšte, bendrojo naudojimo koridoriuje, jis pamatė gulinčią moterį, kaip vėliau paaiškėjo – V. M.. Moteris nereagavo į amoniaką, į aplinką, į skausmą, buvo be sąmonės. Dėl to jis kvietė reanimacijos brigadą ir policiją. Išorinių sumušimo žymių nemalė, moteris buvo neblaivi, pulsas buvo. Koridoriuje be nukentėjusiosios, kuri gulėjo prie 51 kambario, buvo dar viena moteris, kuri prisistatė 51 kambario gyventoja, Tuo melu iš 50 buto išbėgo vyras, šaukdamas ir aiškindamas, kad nežino ir nepažįsta prie 51 buto gulinčios moters. Vyras, jam matant, pribėgo prie gulinčios moters ir jai vieną kartą koja spyrė į pilvo sritį. Vyras blaškėsi po visą koridorių ir, kaip jam pasirodė, turėjo psichikos sutrikimą. Matė, kad vyras apsvaigęs ir nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai. Vyro rankose buvo didelis virtuvinis peilis, Vyras, jam matant, pribėgo prie moters iš 51 kambario ir jai prie gerklės prirėmė peilį smaigaliu į kaklą. Vyras gulinčiai moteriai spyrė iš visos jėgos. Vyras, kiek prisimena, avėjo batus, bet kokius, negali tiksliai pasakyti. Po spyrio vyras pribėgo prie moters iš 51 kambario, kuri tuo metu stovėjo veidu į bėgantį vyrą. Kai vyras įrėmė moteriai iš 51 kambario peilio smaigalį prie kaklo, vyras šaukė, kad moteris iš 51 buto augina vaikus taip, kaip negalima auginti, dar kažką šaukė. Jis girdėjo kaip vyras šaukė ant moters iš 51 buto, kad ją nužudys ir papjaus, Vyras vis rėkė, kad nepažįsta moters, gulėjusios prie 51 kambario. Tuo pat metu atbėgo dar vienas kaimynas vyras, kuris pradėjo raminti besiblaškantį vyrą su peiliu. Jam matant vyras, kuris blaškėsi su peiliu, gulinčiai moteriai spyrė tik vieną kartą. Po tokio spyrio jis iš karto įtarė, kad gali būti vidaus organų plyšimas, todėl ir iškvietė reanimaciją. Vėliau atvažiavo policija. Policininkai vyrą, kuris blaškėsi su peiliu, išvežė. Moteris iš 51 kambario buvo blaivi. Jos plaštaka ties pirštais (I ir II) buvo sužalota. Žaizda nebuvo rimta, bet kraujavo. Moteris sakė, kad kaimynas iš 50 kambario ją sužalojo peiliu. Moteris rodė ir galvą, sakė, kad kaimynas jai du kartus peilio rankena sudavė į viršugalvį. Jis apčiupinėjo moters galvą ir jautė, kad viršugalvyje yra gumbas. Liepė moteriai važiuoti į ligoninę, bet ar ji nuvažiavo, nežino. Gulinti prie 51 kambario moteris buvo išvežta į ligoninę. (t. 1, b. 1. 116–117).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2294/15(01), kurioje konstatuota, kad I. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, paviršinė pjautinė žaizda dešinės plaštakos II-ajame piršte, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Paviršinė pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta paveikus pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, likusieji kūno sužalojimai – kietu buku, ribotą bei neribotą paviršiu turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-07-10). Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem skirtingus (kietas, bukas, pjautines) kontaktuojančius paviršius turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydį, neliko (t. 1, b. 1. 40–41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2974/15(01), kurioje konstatuota, kad V. M. padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos kūne, kakle; galvos sumušimas, pasireiškęs ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir dešinio skruostikaulio lūžiu; pilvo sumušimas, pasireiškęs žarnų pasaito plyšimais ir kraujavimu (2000 ml) į pilvaplėvės ertmę, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2015-07-10). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytas pilvo sumušimas, pasireiškęs pasaito plyšimais ir kraujavimu (2000 ml) į pilvaplėvės ertmę, yra pavojingi gyvybei. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. p., dėl žarnų pasaito plyšimų ir kraujavimo į pilvaplėvės ertmę. Atskirai galvos sumušimas, pasireiškęs ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir dešiniojo skruostikaulio lūžiu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėtų sužalojimų sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai daugybinės poodinės kraujosruvos kūne ir kakle vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiojo ranka. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą paviršių (t. 1, b. 1. 66–67).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-07-10 apie 20.50 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl konflikto G. V. g. 1, Vilniuje (t. 1, b. l. 69).

Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-07-10 į kvietimą, adresu (duomenys neskelbtini),, buvo išvykę 0872 ir 0851 brigados: skubios pagalbos specialistas A. F. ir paramedikas R. B. (t. 1, b. 1. 79–81).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, paimtas iš buto, esančio G. V. g. 1-50, Vilniuje (t. 1, b. 1. 82–84).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4719)-IS1-7321, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 įrašu, yra buitinės paskirties įrankis ir šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (t. 1, b. 1. 90–91).

Nukentėjusioji V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. V. seniai atleido. Jos teigimu, viskas įvyko tik dėl išgertuvių.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. T. paaiškino, kad G. V. už savo veiksmus turi atsakyti. Patvirtino, kad palaiko 1 000 Eur civilinį ieškinį.

Teismo posėdžio metu G. V. nukentėjusiųjų atsiprašė ir prašė atleisti.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 135 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas- baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų.

BK 284 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką – baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino G. V. pareikštus kaltinimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme G. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jų padarymo aplinkybes.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. 2015-07-10 apie 20.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 prom.), bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, nuketėjusiajai V. M. tyčia spyrė koja ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajai į galvą bei pilvą, rankomis tyčia smogė ne mažiau dviejų kartų į galvą ir kaklą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2974/15(01), konstatuota, kad V. M. padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos kūne, kakle; galvos sumušimas, pasireiškęs ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir dešinio skruostikaulio lūžiu; pilvo sumušimas, pasireiškęs žarnų pasaito plyšimais ir kraujavimu (2000 ml) į pilvaplėvės ertmę; sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. p., dėl žarnų pasaito plyšimų ir kraujavimo į pilvaplėvės ertmę. Atskirai galvos sumušimas, pasireiškęs ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio ir dešiniojo skruostikaulio lūžiu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėtų sužalojimų sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; atskirai daugybinės poodinės kraujosruvos kūne ir kakle vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus byloje esančius ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad G. V. padarė BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. V. 2015-07-10 apie 20.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.90 prom.), viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, kumščiais daužė I. T. kambario duris, reikalavo, kad pastaroji išeitų, grasino duris išlaužti, I. T. išėjus į bendrojo naudojimo koridorių, jis, baugindamas ir grasindamas nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu bei mojuodamas buitinės paskirties peiliu, tyčia smogė juo I. T. į ranką, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą dešinės plaštakos II-ajame piršte, po to, matant pašaliniams asmenims, tyčia du kartus peilio rankena smogė nukentėjusiajai į viršugalvį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje. taip nežymiai sutrikdė I. T. sveikatą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2294/15(01) konstatuota, kad I. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, paviršinė pjautinė žaizda dešinės plaštakos II-ajame piršte, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje; sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V. nagrinėjamu atveju padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 140 str. 1 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (dalis). Vadovaujantis teismine praktika, konstatavus, kad ta pačia veika yra padarytas BK 284 str. 1 d. nurodytas nusikaltimas, o taip pat nežymiai sutrikdoma asmens sveikata, šios veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 str. 1 d. yra perteklinis (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-12-07 nutartis baudž. b. Nr. 2K-659/2004 // Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p.196-200).

Skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.), atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (BK 59 str.1 d. 3 p.).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. V. taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), tai, kad su nukentėjusioji V. M. jam atleido (t. 1, b. 1. 51–52) ir su ja susitaikė, veika baigta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. V. už BK 135 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė; už BK 135 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir G. V. skirtina subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad G. V. nusikalstamas veikas pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir G. V. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas atsižvelgęs į tai, jog G. V. anksčiau teistas nebuvo, dirba, teismo posėdžio metu savo nusikalstamas veikas vertino išskirtinai neigiamai, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam BK 71, 75 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei nustatant pareigas: atlyginti nukentėjusiajai I. T. nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 10 MGL (376 Eur) dydžio įmoką. Be to, įvertinęs tai, kad nusikalstamas veikas G. V. padarė būdamas neblaivus, taip pat tai, jog buvo baustas administracine tvarka už pažeidimą, kurį padarė taipogi girtas (t. 2, b. l. 62), teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis G. V. vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. buvo laikinai sulaikytas 2015-07-11 (t. 2, b. l. 4). 2015-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi G. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2015-07-10 (t. 2, b. 1. 31–33). 2015-07-31 Vilniaus apylinkės teismo teisėjo nutartimi G. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas nebuvo (t. 2, b. 1. 44–45). 2015-08-11 Vilniaus aps. VPK SNTV 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. B. nutarimu G. V. paskiria kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. 1. 48). Todėl, vadovaujantis BK 65, 66 str., laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

G. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti su nukentėjusiąja I. T. – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl I. T. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo

2015-08-14 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 3189,77 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 123-126), 2015-09-04 G. V. atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (t. 2, b. 1. 21-22).

2015-08-04 nukentėjusioji I. T. pareiškė 1000 Eur dydžio civilinį ieškinį.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad G. V. padaryta nuskalstama veika I. T. sveikatai buvo grąsinta ir grėsmė buvo ne tariama, o reali, taip pat buvo nežymiai sužalota jos sveikata, pripažintina, kad nukentėjusioji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jai buvo sukeltas skausmas. Todėl I. T. prašoma priteisti 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti nėra neadekvačiai didelė ar neproporcinga jos atžvilgiu padarytos veikos pobūdžiui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. T. ieškinys tenkintinas visiškai ir jos naudai iš G. V. priteistina 1 000 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 92–93) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendė:

G. V. (G. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir skirti jam už tai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. V. (G. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3 dalimi, G. V. (G. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015-07-10 iki 2015-07-31.

Priteisti iš G. V. (G. V.) nukentėjusiosios I. T. naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. V. (G. V.):

per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nekentėjusiajai I. T. sumokėti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 10 MGL (376 Eur) dydžio įmoką;per 6 (mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. V. (G. V.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti su nukentėjusiąja I. T. – palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.